Нэнси Уоррен - Svajonių savaitgalis

– O Paiper pamiršo kam nors apie tai pasakyti.

– Panašu į tai.

– Ji ir vėl darosi nerūpestinga.

– Niekaip negaliu su ja susisiekti, kad gaučiau patvirtinimą.

– Ji pas Hamptonus. Su Treisiu.

– Ak, reiškia mobilusis telefonas bus išjungtas.

– Taip.

– Taigi likome vienos.

– Gerai, čia dar ne katastrofa, – pamėgino ją ir save nuraminti Kitė. Ji nejučia išsitiesė ir stumtelėjo taurę. Jos galvoje tarsi kas mušė būgnais – katastrofa, katastrofa, katastrofa .

Ji stengėsi prisiminti, kokia gi buvo tos moters svajonė. Tąkart jos su Paiper smagiai prisijuokė. Moteris geidė vieną savaitgalį pabūti princesė. Paiper nuomone, kiekviena moteris, apsistojusi Tyloje , turi jaustis kaip princesė. Tai buvo puikus reklaminis šūkis.

– Ar yra laisvų apartamentų?

– Veros Vong ir Oskaro de la Renta.

– Puiku. Apgyvendink ją Oskaro kambaryje. Jis labiausiai tiks princesei. Kaip ji atrodo?

Stojo trumpa tyla.

– Ji – keista.

– Keista gerąja prasme? Ekscentriška? Ar tokia, kuriai geriau vėl pradėti gerti vaistus?

– Hmm. Ir tokia, ir tokia. Ji – estrados komikė, jei supranti, ką noriu pasakyti. Tikrai manau, jog tau būtų geriau grįžti.

– Gerai. Dženise, man labai dėl to gaila, ir ačiū tau. Surasiu jai partnerį ir mes viską sutvarkysime. Nesijaudink.

Tai jau tikrai, nesijaudink. Ir kodėl nestudijavo buhalterijos, kaip siūlė tėtis? Ji sulenkė telefoną ir pamatė, kaip Piteris ją stebi kvailai išsišiepęs.

– Bėdos?

– Turiu komikę, kuri nori smagiai praleisti laiką. Jos laiške nurodyta neteisinga data. Be to, čia kažkaip įsipainiojo Paiper ir viską sujaukė. – Ji papurtė galvą. – Paiper nuostabi, tik jai nelabai sekasi sužiūrėti visas smulkmenas.

– Galiu įsivaizduoti.

– Taip. Tu niekada neleisdavai jai nieko užsakyti.

– Nori pasakyti, kad dabar Tylos vestibiulyje stovi estrados komikė?

Kitė linktelėjo.

– Ir neabejotinai dairosi naujos medžiagos savo pasirodymams.

– Ar jūs nepatikrinote laimėtojų?

Ji dėbtelėjo į Piterį.

– Panašu, kad ne. Klausyk, gal eitum palesinti ančių ar dar ką nors nuveiktum, kol aš kai kur paskambinsiu? Man labai gaila, bet turiu tai moteriai rasti partnerį. Ir kuo skubiau. – Ji griežtai iškėlė pirštą. – Ir nedrįsk šaipytis.

Jis gynybiškai iškėlė abi rankas.

– Nieko neketinau sakyti. Pranešk, jei galėsiu kuo padėti.

– Nebent pažįsti dar vieną Džerį SeinĮldą, kuris gyvena Niujorke ir yra vienišas.

Tardama paskutinius žodžius ji jau naršė telefono užrašų knygelę. Gerai, kad visi partneriai ir partnerės, su kuriais ji buvo susitarusi, dirba pramogų srityje.

Su Rodžeriu buvo sutarta dėl kito savaitgalio. Jis buvo didelis kaip meškinas, kadaise dirbęs apsaugos darbuotoju, kurį laiką dalyvavęs imtynėse, kol galiausiai tapo aktoriumi. Gavo epizodinių vaidmenų serialuose Įstatymas ir tvarka , CSI Niujorkas ir keliuose vaidybiniuose Įlmuose. Laukdamas kito vaidmens jis daug linksmindavosi. Rodžeris turėjo puikų humoro jausmą. Atrodė, jis tobulai tinka. Kitė paskambino jam, bet atsiliepė kambario draugas. Greičiausiai jis kokiame nors vakarėlyje.

Ji pasijuto taip, lyg kartotųsi vakar diena, tik šį sykį vyriški balsai atsakikliuose sakė, kad jų nėra, jie išvykę iš miesto, prašo palikti žinutę ir t. t. Ji paliko kelias žinutes, tačiau laikas tirpo.

Kitė jau ketino sulaužyti vieną savo taisyklių ir pasinaudoti vieno iš viešbučio darbuotojų paslaugomis. Tačiau tai atrodė neteisinga. Ji mažiausiai norėjo, kad vieną kartą iš komikės lūpų pasigirstų žodžiai: Papasakosiu jums apie vieną „Tylos” viešbučio durininką. Įeidamas jis niekada nesibeldžia.

– Kaip suprantu, tau nesiseka?

– Ne.

Piteris pritūpė šalia ir padėjo viską sukrauti atgal į krepšį. Jis tai darė daug tvarkingiau nei ji.

– Kokia tos moters svajonė?

– Prisimenu tik tiek, kad ji apie princesę. Ji nori, kad visą savaitgalį ją lepintų ir elgtųsi kaip su princese. Man reikia tik žaviojo princo, kuris šeštadienio vakarą leistų namuose. – Ji parėmė galvą delnais ir suvaitojo. – Man galas.

Atsirito gąsdinanti panikos banga, o Piteris draugiškai glostė jai nugarą.

– Turiu draugą, – atsargiai prakalbo jis.

– Su tuo tave ir sveikinu.

– Noriu pasakyti, kad jis vienišas ir yra puikus kompanionas. Be galo smagus, visus pažįsta. Žinau, kad jis mieste. Jei paprašyčiau, manau, jis padarytų man paslaugą ir kiek pabūtų su ta moterimi.

– Jis sutiktų pasirodyti su rėksne, su kuria gali ir nebūti smagu?

– Taip. Džilas – vienas mano klientų, šį savaitgalį jis mieste, nes turi papildomą bilietą į baletą šį vakarą ir kvietė eiti kartu. Jei tik jis nesusirado sau draugijos, tavo princesė eis žiūrėti Gulbių ežero.

Pasiūlymas buvo labai gundantis. Kitė prikando lūpą.

– Ar jis nors kiek panašus į žavųjį princą?

Piteris kurį laiką patylėjo, o tada atsakė:

– Jis anglas.

– Tikrai? – ji spoksojo į jį išplėtusi akis. – Nejau mūsų problemą galima taip lengvai išspręsti? Papasakok man apie tą Džilą. Ar jis gražus?

– Reikėtų klausti ne manęs, bet sakyčiau – taip. Jis panašus į vyruką, kuris vaidino seriale Į sveikatą . Tas, kurio geidė Kirstė Ali.

– Rodžeris Rysas? Jis atrodo kaip Rodžeris Rysas?

– Taip, panašiai.

– Nuostabu.

– Manai, jis tiks.

– Manau, galėtų pavykti.

– Pradedančiajam aktoriui užmokestis atrodo nemenkas, tik nežinau, ar tavo klientas…

– Jei pažadėsi paaukoti vienam iš jo labdaros fondų, jis sutiks. Džilas puikiai gyvena ir jam nereikia pinigų.

Kitė pritūpė.

– Tu labai malonus, tik nesuprantu kodėl. Na, jis juk tavo klientas ir tai ne tavo bėda.

– Aš visai nesu malonus. Greičiau – savanaudis. Koks gi svajonių savaitgalis manęs lauktų su moterimi, dirbančia dvidešimt keturias valandas per parą septynias dienas per savaitę?

Nepaisydama išgyventos įtampos, Kitė skardžiai nusijuokė.

– Aš dabar galvoju tik apie tai, kad reikėjo paklausyti tėvo patarimo ir tapti buhaltere.

– O aš ne, – netikėtai Piteris labai surimtėjo. – Šis savaitgalis… – jis žvelgė jai į akis ir ji pamatė jose tai, ko nenorėjo išgirsti. – Kite, aš…

Ji papurtė galvą.

– Negaliu apie tai dabar kalbėtis. Dar nors lašelis įtampos ir aš sprogsiu.

– Ei, tu išsikapstysi, – tarė jis imdamas už rankos. – Kaip visada.

Sutrūkčioję jos vokai užsimerkė ir Kitė leido sau mėgautis nuo jo pirštų srūvančia šiluma. Na ir velniava. Džilo greičiausiai vis viena neras. Nedrįsdama atsimerkti ir nebesvarstydama, ji ištiesė telefoną Piteriui.

– Skambink.

Aštuntas skyrius

Dvidešimt keturios valandos. Dar prieš dvidešimt keturias valandas ji tvirtai tikėjo, kad Piteris dingo iš jos gyvenimo visiems laikams. Jei tokiu metu vakar jai būtų reikėję sudaryti sąrašą žmonių, kuriais pasitiki, Piterio Garsono vardo jame tikrai nebūtų.

Praėjo vos viena para, o ji patiki jam labai svarbią užduotį – surasti palydovą vienai svarbiausių jos reklamos kampanijų dalyvių. Gal ji išprotėjo?

Širdis krūtinėje vartėsi kaip tikra akrobatė – dunksėjo, šuoliavo, šoko kadrilį. Jeigu dabar jai darytų elektrokardiogramą, nespėjusi net sumirksėti atsidurtų ligoninės palatoje.

Kai ji su Piteriu žengė į Tylos vestibiulį, pajuto jo ranką ant peties.