Нэнси Уоррен - Svajonių savaitgalis

Kitė lėtai jį apžergė, o jis dėmesingai stebėjo, kaip ji suėmė jo varpą ranka ir stumtelėjo prie įėjimo į nuostabų jos kūną. Jis vos begalėjo kvėpuoti, kai ji lėtai ėmė leistis žemyn taip milimetras po milimetro keldama jį iki padangių.

Kai jis pasiekė pačias gelmes, tvirtai suėmė ją už klubų ir prispaudė prie savęs, kad dar akimirką pasimėgautų pirmuoju susiliejimu. Juto jos kaitrą, karščiu bei drėgme pulsuojančias gelmes. Tas ryšys buvo daug daugiau nei Įzinis dviejų kūnų susijungimas. Jie skendo vienas kito akyse ir Piteris pastebėjo šmėkštelėjusį pažeidžiamumą jos žvilgsnyje. Kažkas jame sukrutėjo, kai suprato, jog dar niekada ir su nieko nebuvo toks artimas. Niekada.

Tą akimirką Kitė užsimerkė. Piteris pajuto, kaip lengvas virpuliukas nuvilnijo jos kūnu ir ji ėmė judėti. Jis prisiderino prie jos ritmo be paliovos ją liesdamas – myluodamas krūtis, šlaunis. Jis pastebėjo, kaip apsiblausė jos akys, ir nieko nelaukdamas, susirado jos klitorį bei ėmė jį glamonėti taip, kaip kadaise jai patiko. Kai ji užvertė galvą nebeįstengdama sulaikyti pasitenkinimo šūksnio, jis ėmė judėti joje greičiau, keldamas aukštyn į malonumų viršūnę, kol pats prie jos prisijungė.

§

Mmm, – mąstė Kitė susmukusi ant Piterio ir jausdama, kaip po krūtimis dunksi jo širdis. Tiesiog mmm. Dabar ji galėjo galvoti tik apie kūnišką pasitenkinimą ir tai atrodė gana pavojinga.

Piteris tingiai pirštais glostė jai nugarą, o ji leido sau pasimėgauti užliejusiu pasitenkinimu ir atsipalaidavimu.

– Buvo neblogai, – sumurmėjo jis įsikniaubęs jai į plaukus.

– Neblogai? – Kitė greitai pakėlė galvą ir įsmeigė į jį žvilgsnį.

Piteris vangiai vyptelėjo, o lūpų kampučiai pamažu ėmė kilti, kol virto plačia šypsena.

– Neblogas apšilimas.

Ką tik malonumą teikęs atsipalaidavimas išgaravo ir užleido vietą taip gerai pažįstamai įtampai papilvėje.

– Šį kartą, – kalbėjo jis stodamasis ir tiesdamas jai ranką, – noriu išbandyti šitą didelę fantastišką lovą.

Kodėl gi ne? Vieno karto tokiam nuostabiam ir įtraukiančiam dalykui tikrai nepakanka. Prabėgo jau… Kiek? Kitė pamėgino prisiminti. Paskutinį kartą ji mylėjosi prieš pusmetį ir tai nebuvo geriausias kartas.

Ji liko patenkinta, kad perėmė kontrolę į savo rankas. Su šiuo vyru jai tai buvo nepaprastai svarbu. Todėl antrą ėjimą gali maloningai užleisti jam. Piteris nieko nelaukė. Paguldė ją ant nugaros, pasilenkė ir pradėjo lėtai bučiuoti.

Bučiavo taip, tarsi tai būtų pirmas jų pasimatymas. Švelniai lūpomis palietė jos lūpas, prispaudė burną tarsi šildydamas jas ir tik tada atsargiai liežuviu praskyrė. Jo santūrumas ir žavesys pakerėjo Kitę, todėl ji nesipriešino jo valiai ir atsakė švelniu, lėtu bučiniu, tarsi viskas tik tuo ir baigtųsi.

Ak, ji jau pamiršo, kaip ją jaudina bučiniai. Netrukus jos gyslomis suburbuliavo neišsenkanti energija. Ji troško daugiau. Daugiau jo lūpų, burnos, kūno, to sparnus suteikiančio orgazmo.

Jos kvėpavimas tapo greitas, trūkčiojantis, kūną maudė, o jis vis taip pat švelniai bučiavo tik jos lūpas. Praėjo visa amžinybė, kol ji pajuto jo lūpas ant krūtų, jos slydo jomis, degino, kol susirado glamonių išsiilgusius kauburėlius. Piteris liežuviu perbraukė tvinkčiojantį spenelį ir jos kūną supurtė malonus drebuliukas. Jo burna buvo užimta jos krūtimis, o rankos lakstė pilvu, klubais, šlaunimis, kol sustingo tarp jų.

Burna jis atkartojo rankų nubėgtą kelią. Karštas kvėpavimas judino jos garbanėles. Kitė jau norėjo jį sustabdyti – nenorėjo, kad ragautų latekso skonio – kai prisiminė, jog Paiper apie viską pagalvojo. Visi prezervatyvai buvo vaisių skonio. Tai buvo paskutinė mintis, nes pajuto lėtus, santūrius Piterio liežuvio judesius.

Vos tik nuslopo pirmieji godulio virpuliai, ji su pasimėgavimu atsidavė pojūčiams – jo lūpos ir liežuvis neskubėdami tyrinėjo ją didindami įtampą. Palengva judesiai darėsi greitesni, spaudimas stiprėjo, kol Kitės klubai pakilo į viršų, o pirštai įsmigo jam į nugarą.

Jau visai čia pat.

Piteris ją kilstelėjo ir ji buvo pasiruošusi maldauti, kad paimtų ją kuo greičiau. Piteris nebebuvo nei lėtas, nei santūrus. Vis dėl to jam pakako laiko pažvelgti tiesiai į akis – jose spindėjo aistra, geismas, prisiminimai, kol liko tik svaiginantis malonumas.

Jis suėmė rankomis jos veidą, lūpos susirado burną ir nebeatsitraukė. Kitė juto savo pačios ir vyšnių skonį ant jo lūpų. Galiausia viską nustelbė karšto, susijaudinusio vyro skonis. Piteris mėgino pažvelgti jai į akis, kai orgazmas buvo jau visai prie pat, bet Kitė nenorėjo dalytis su juo tokia intymia akimirka, todėl užsimerkė, kojomis tvirtai jį apsikabino, o rankomis suėmė tvirtus, raumeningus sėdmenis. Prisispaudė dar arčiau, kad jis įeitų kuo giliau.

Lyg nutrūkęs nuo pavadžio, jis liovėsi save tramdęs ir ėmė judėti kaip pašėlęs, kol pajuto, kaip ji suvirpėjo. Šito ženklo jis ir laukė. Vos tik liovėsi vaitoti iš malonumo, Kitė išgirdo, kaip iš pasitenkinimo dejuoja Piteris. Kaip jis gali būti toks pažįstamas ir toks paslaptingas tuo pačiu metu?

Piteris atsivertė ant nugaros nepaleisdamas Kitės iš glėbio, todėl netrukus ji gulėjo šalia, o galva ramiai ilsėjosi jam ant krūtinės.

Jųdviejų sąjunga buvo pažįstama kaip praeities vaiduoklis ir visiškai kitokia. Nevaldomas potraukis – toks kaip anksčiau, tik dabar ji žinojo, kad nuostabus Įzinis ryšys dar nereiškia, jog besimylintieji yra sielos draugai. Kokia naivi ji kadaise buvo. Visa laimė, kad tapo sumanesnė ir brandesnė. Dabar mėgausis Piterio kūnu ir visais jo teikiamais malonumais, bet antrą kartą nesileis kvailinama.

Panašu, kad jai patiks svajonių savaitgalis. Kai ketino tekėti už Piterio, viskas, ką jie darė, dvelkė pastovumu. Prigludusi prie šilto jo kūno, mąstydavo apie vaikus, būsimus namus, tai, kaip įsirengs miegamąjį. Kitė be paliovos planuodavo. Dabar visos jos svajonės sukosi apie sėkmingą karjerą ir visaverčio gyvenimo džiaugsmą. Ji energingai vengė visko, kas galėtų tam sutrukdyti.

Dabartinei Kitei rūpėjo tik kūniški malonumai su vyru, kuris ją taip jaudino, ir ji nebijojo, kad jis ją susaistys. Taip, atrodo, jos laukia nuostabus svajonių savaitgalis.

§

Žmonės labai įvairiai vertina galimybę keliauti laiku – ar tai įmanoma, jei taip, kaip tai vyksta. Piteris dabar neabejojo, kad keliauti laiku galima. Jam durys į praeitį buvo mylėjimasis su Kite.

Jei dabar atsimerktų, vėl pamatytų ant sienos kabantį Kitės paskaitų tvarkaraštį. Kiekvienos grupės tvarkaraštis buvo vis kitokios spalvos, padengtas plėvele, o apačioje ji pieštuku pasižymėdavo namų darbus. Prisiminimai sukėlė šypseną. Matematiką ji pažymėdavo juodu flomasteriu, mat jos labiausiai nemėgo. Komunikacija – jos mėgstamiausias dalykas – švytėdavo violetine spalva.

Nors mintimis grįžo į praeitį, Piteris kuo aiškiausiai juto dabartį. Kitė kvepėjo naujai – švelniai ir gundomai. Neabejotinai ir jis pasikeitė – tapo brandesnis, labiau vertinantis tai, ką kadaise taip lengvai paleido.

Ar dabar, kai jie suartėjo kūniškai, jam bus lengviau ją susigrąžinti? Jųdviejų kūnai šventė susijungimą, bet pažeidžiamumas, šmėkštelėjęs jos akyse, aiškiau nei žodžiai pasakė, jog Kitė nuo jo slepiasi, jos siela lieka jam užverta. Piteris gal ir nebūtų to pastebėjęs, jei mintyse nelygintų dabartinės Kitės su ta, kurią pažinojo prieš trejus metus – toji nieko neslėpdavo: nei minčių, nei jausmų, nei norų. Ji niekada nesidrovėjo paprašyti jo to, ko geidžia.