Нэнси Уоррен - Svajonių savaitgalis

Ji pasileido plaukus ir jie kaskadomis nusileido ant pečių. Kitė papurtė galvą ir auksinės sruogos lyg šydas apgaubė pečius. Tik dabar ji baigė savo kelionę prie jo.

Piteris nedrįso ištarti nė žodžio. Baiminosi, kad menkiausias garsas išsklaidys magiją. Ji pasilenkė ir iš už kojinių krašto išsitraukė balto popieriaus lapą. Kai jį išlankstė, jis pamatė spausdintą tekstą.

Kitė žengė dar kelis žingsnius ir sustojo prie pat jo šono. O tada pasilenkė prie jo. Piteris užuodė jos kvapą, tą patį, kokį šį vakarą jau uodė. Tik dabar pajuto dar vieną atspalvį – žemišką ir nepaprastai moterišką. Jos lūpos priartėjo prie jo ausies ir jis juto karštą kvėpavimą. Kitė ėmė skaityti švelniu, ramiu balsu:

Man sunku išsėdėti ant kėdės. Geriau jau ji mane prie jos pririštų, tada nereikėtų taip savęs tramdyti. Pakanka vieno žvilgsnio – ir aš sustingstu. Matau ją, užuodžiu ir mintis, kad negaliu jos nei paliesti, nei paragauti, nei užvaldyti, lėtai ir skausmingai mane žudo.

Šeštas skyrius

– Atpažįsti žodžius? – taip pat erzinamai ramiu balsu paklausė Kitė.

– Ta… – jos pirštas užspaudė atsakymą. Piteris sunkiai nurijo ir tylomis linktelėjo.

– Tu juos parašei. – Kitė sujudėjo ir jis pajuto nuo jos kūno sklindančią šilumą. – Ar pameni, ką rašei toliau?

Jis dar sykį linktelėjo, bet ji vis viena perskaitė. Piteris matė, kad tai ją kaitino ne mažiau nei jį.

Ji beveik nuoga, kūną dengia tik menki apatiniai drabužėliai. Prieina prie manęs ir pražergia man kojas.

Jis įtemptai sekė kiekvienas jos judesį. Kurį laiką Kitė stovėjo priešais tokia savimi pasitikinti ir seksuali, pražergtomis kojomis. Visa poza aiškiai rodė, kas čia dominuoja. Tik čaižė jį ne botagėliu, o jo paties žodžiais.

Piteris pajuto, kaip ji praskečia jo kojas ir rankomis įsiremia jam į šlaunis. Ten, kur jų kūnai susilietė, oda ėmė degti. Jos kūnas vos juntamai virpėjo. Kitė palinko priekin, o jos plaukai lyg šviesios užuolaidos uždengė jam veidą ir lūpos dar kartelį priartėjo prie ausies:

Taip, galų gale. Atriša kaklaraištį, šis nuslysta apykakle žemyn, ir dar nespėjus susigaudyti, ką ji sumanė, užriša juo man akis.

Rašydamas šiuos žodžius Piteris nemanė, kad teks tai įgyvendinti. Jis tetroško patraukti Kitės dėmesį, sukurti fantaziją, kuri būtų ir erotiška, ir skoninga. Tokį jis įsivaizdavo esant Paiper viešbutį. Jam ir į galvą nešovė, kad Kitė stovės apžergusi jį ant viešbučio kėdės. Jos kvapas, prisilietimai buvo tokie pažįstami ir visiškai nauji. Piteris juto, kaip jos plaukai kutena jam veidą. Juodu buvo atsisukę vienas į kitą veidu, bet kiek per toli, kad galėtų bučiuotis.

Kitė suėmė kaklaraištį, kurį jis neapdairiai buvo palikęs kaboti ant marškinių, ir erzinamai lėtai nutempė nuo kaklo. Jis dar mėgino protestuoti. Godžiai žvelgė į jos kūną, kaip troškulio kankinamas keliautojas tempiamas nuo vandens po pirmųjų gurkšnių. Jo pasaulis aptemo. Vėsi, slidi kaklaraiščio medžiaga uždengė akis. Netekus regėjimo paaštrėjo kiti pojūčiai. Piteris juto jos šlaunis, tvirtai prisispaudusias prie jo, girdėjo greitą, negilų kvėpavimą, užuodė odos kvapą ir moterišką paslaptingumą.

– Ne, – sakau aš. Noriu ją matyti, tačiau išgirstu tylų juoką. Pajuntu, kaip ji suima mano rankas ir leidžia ją paliesti, nusegti liemenėlę. Vos įstengiu kvėpuoti, taip noriu ją pamatyti. Jaučiuosi taip, lyg pažinočiau šią moterį visą gyvenimą, nors niekada nebuvau jos sutikęs. Pirštai liečia jos odą, juntu nuo jos srūvantį karštį. Susirandu pačias intymiausias jos vietas ir suprantu: ji manęs irgi geidžia. Ar ji leis ją mylėti? Nežinau. Jaučiuosi it purtomas agonijos, bet spręsti turi ji.

Paskutiniai žodžiai vis dar virpino orą. Apgaubtas neperregimos tamsos jis nematė jos veido ar akių išraiškos. Ar leis ją mylėti, o gal tik kankins?

– Kite, aš…

– Paliesk mane, – sukuždėjo ji.

Nereikėjo prašyti antrą kartą. Jis ištiesė rankas ir pirmiausia palietė krūtis. Išgirdo, kaip ji aiktelėjo. Jo pirštai atkartojo jų formą. Buvo girdėti, kaip po jais šiugžda šilkas. Jis susirado kietus spenelius ir Kitė staigiai įkvėpė. Ji sukrutėjo ir Piteris pajuto jos plaukus sau ant veido. Užuodė lūpų blizgio kvapą, o prieš akis iškilo svaiginančių lūpų paveikslas.

– Kas bus toliau? – sukuždėjo ji. – Jis išgirdo glamžomo popieriaus šlamesį. – Ar ji leis mylėti? – jos balsas buvo prikimęs, seksualus. – Nežinau ir tai mane žudo. Viskas priklauso nuo jos – tai jos pasirinkimas, jos sprendimas. Ji viskam vadovauja.

Piteris klausėsi savo paties žodžių ir susizgribo, jog Kitė pridėjo kai ką nuo savęs. Rašydamas net nenumanė, kaip jam nepatiks visiškai atsiduoti į kieno nors rankas. Ypač moters, kuri griežia ant jo dantį. Negalėjo nuspėti, koks stiprus geismas užvaldys, kai jam ant kelių atsisės moteris, kurią kadaise mylėjo ir tebemyli iki šiol.

Tai, ko negalėjo pamatyti, Piteris įsivaizdavo. Juodos šilkinės kelnaitės tampriai apglėbusios jos kūną, o pro jas prasišviečia jos moteriškos paslaptys.

Kitė jį pabučiavo. Piteris nematė, kaip ji pasilenkė, todėl prisilietus drėgnoms, geidulingoms lūpoms pasijuto taip, tarsi bučiuotųsi pirmą kartą gyvenime. Jis palinko į ją visu kūnu, o ji truputį atsitraukė. Jo pirštai atsegė liemenėles sagtį ir nuostabios krūtys užpildė delnus.

Kitė kovojo su jo marškiniais. Ranka perbraukė apnuogintą Piterio krūtinę, pilvą, o tada ėmėsi diržo ir užtrauktuko. Tuo metu jo pirštai susirado jos kelnaites. Vos tik jie palietė drėgme ir karščiu pulsuojantį tašką, Kitė suvaitojo. Nebeįstengdamas elgtis subtiliai, jis sukišo ranką jai į kelnaites. Jam mirtinai reikėjo ją pajusti – tokią švelnią, lygią ir pasiruošusią.

– Leisk man, – suvaitojo jis, – leisk tave mylėti.

– Taip.

Ant kėdės jiems nebeliko vietos – Piteris paskubomis mėgino iššokti iš kelnių, o Kitė – numauti jam trumpikes. Juodu nugriuvo ant grindų, užtiestų minkštu, ištaigingu kilimu.

– Man labai labai reikia tave pamatyti, – sudejavo jis.

Kitė dar sykį jį pabučiavo, užsirito ant jo ir apžergė. Siaubingai ilgą akimirką ji nieko nesakė, o Piteris pamėgino pažiūrėti į save jos akimis – tįso ant grindų beveik nuogas, su kaklaraiščiu ant akių. Visu kūnu pajuto jos žvilgsnį. Žinoma, jis galėjo tiesiog nusirišti kaklaraištį ir viskas būtų baigta, bet taip pat neabejojo, jog pirmąjį kartą ji turi valdyti padėtį, o jis privalo jai leisti. Tad laukė aklai į ją žiūrėdamas.

– Regis, tu mane supratai, – galiausiai tarė ji ir Piteriui palengvėjo, kai miklūs pirštai nutraukė akių raištį.

Jis mirksėjo, kol miglotas, rausvas siluetas virto prie jo ant grindų įsitaisiusia Kite – rausvai kreminė oda, juodos kojinės ir aukštakulniai.

– Viešpatie, kokia tu graži, – prakalbo Piteris neatplėšdamas akių.

– Nejudėk, – paliepė Kitė ir nuskubėjo prie šalia lovos esančio staliuko, kur buvo pačių įvairiausių prezervatyvų. Jis stebėjo ją ir galvojo apie visas jos kūno vietas, kurias taip mėgo – apvalus užpakaliukas, šlaunys, kurios jai visada atrodė per storos, o jam jos buvo raumeningos ir seksualios, nugaros linija, subtilūs pečių kaulai. Krūtys, pilvas, klubai – viskas sudarė vieną nuostabiai viliojantį kūną.

Ji grįžo su keliais folijos keturkampiais. Vieną jų atplėšė dantimis ir užmovė jam savo rankomis. Darė tai neskubėdama, lėtai jį glamonėdama, lyg iš naujo mėgintų susipažinti su Piterio kūnu, kaip jis iš naujo atrado josios. Leisdamas jai vadovauti jis liko gulėti ant nugaros, o švelni kilimo vilna mylavo nugarą.