Нэнси Уоррен - Svajonių savaitgalis

Ledas kibirėlyje prie vonios jau seniai ištirpo. Piteris žinojo, kad pro grindis siekiančius langus iš išorės nieko nematyti, bet jis vis viena jautėsi lyg vitrinoje – tarsi visas Manhatanas matytų, kad jis vienut vienas šioje sekso karalystėje. Jis net nesivargino nusirengti. Tik nusimovė kojines. Atrodė kaip vyrukas, per klaidą iš biuro patekęs į prašmatnų viešbučio kambarį.

Velniai nematė. Padirbės. Jeigu jau neketina miegoti, gali padaryti ką nors naudingo.

Piteris išjungė televizorių, susirado lagaminą ir išsitiesė puošnioje lovoje su ne mažiau dailiomis pagalvėlėmis. Paskleidė ant lovos popierius, o ant kelių pasidėjo kompiuterį.

Rinkodaros kompanija pakvietė jį būti viceprezidentu. Tai buvo garsi įmonė ir jis ketino pritrauki kelis tarptautinius klientus. Piteris planavo prisivilioti ir kai kurias kompanijas iš Niujorko. Nusižiūrėjo keletą taikinių: kai kuriuos pasiekti buvo įmanoma, o kai kurie tik pakurstys kovinę dvasią. Piteriui patiko dirbti lėtai. Jis niekada nevogdavo klientų, bet leisdavo patiems įsitikinti, kad jo įmonė – logiškas kitas žingsnis.

Pažvelgęs pro viešbučio langą, pamatė priešais plytintį miestą. Jis ras čia sau vietą. Daug dirbo ir neketino visko paleisti vėjais.

Piteris sklaidė tyrimo ataskaitą ir kompiuteryje žymėjosi pastabas, kai pasigirdo beldimas į duris. Jis pažvelgė į laikrodį šalia lovos. Kambarių tarnyba antrą valandą nakties? Vargu.

Jis mėgino save raminti galvodamas, kad turės susitikti su kokiu sekso ištroškusiu idiotu, kuris supainiojo kambarius, bet širdyje virpėjo vos užčiuopiama viltis. Piteris padėjo kompiuterį ir basas nušlepsėjo prie durų.

Išgirdus beldimą į duris pašoko jo širdis, o pamačius už durų stovinčią moterį, pašoko kai kas kita.

Jos šviesūs ilgi plaukai buvo madingai susukti į kuodą. Juoda suknelė labiau išryškino nei slėpė. Ji baigėsi aukščiau kelių atidengdama nuostabiai dailias kojas, aptrauktas plonytėmis juodomis kojinėmis ir apautas blizgančiais juodais aukštakulniais. Kaklą buvo apsivijęs ilgas perlų vėrinys. Kitės makiažas buvo beveik toks pat kaip anksčiau, tik lūpos atrodė kitaip. Piteris nenumanė, ar lūpų dažai gali padaryti jas tokias raudonas ir žvilgančias.

– Galiu užeiti? – ramiu, ryžtingu balsu pasiteiravo ji.

Kur dingo moteris, dar visai neseniai tūnojusi po stalu, kad tik su juo nesusitiktų? Kur moteris, pavertusi niekais jo pastangas?

Tai tikrai ne ji buvo įbedusi į jį tą šaltą, ledo karalienės žvilgsnį.

Neįstengdamas išspausti nė garso, Piteris tik plačiau pravėrė duris ir pasitraukė. Ji prasmuko vidun, o jis nepajėgė atitraukti akių nuo lėtai siūbuojančių klubų. Kitė stabtelėjo, kurį laiką žvalgėsi po kambarį, o tada dingo kitame kambaryje. Tai buvo darbo kambarys. Ką ji daro?

Netrukus ji pasirodė nešina kėde stačia atkalte. Pastatė ją prie tamsaus lango ir pasuko taip, kad sėdintysis žvelgtų į kambarį. Nieko nesakydama pirštu dūrė į kėdę.

Tik dabar jis susivokė, kas vyksta. Jo fantazija.

Akimirką Piteris dvejojo. Rašydamas visą laiką galvojo, kaip patraukti Kitės dėmesį ir priversti ją išrinkti jį nugalėtoju. Užrašyta ant popieriaus lapo jo svajonė atrodė visai šauni. Dar ją galima būtų šnabždėti į ausį prisidengus nakties tamsa. Tik ar norėtų tapti jos dalimi? Piteris ėmė tuo labai abejoti.

Regis, Kitei tai buvo nė motais.

Kai jis nepuolė vykdyti nurodymo, jos antakiai šovė į viršų. Jį apėmė negera nuojauta, kad jei tuojau pat neklestelės ant kėdės, galės stebėti, kaip ji grakščiai išeina pro duris.

Piteris priėjo prie kėdės. Atsisėdo. Pajuto, kaip vilnonė kelnių medžiaga tampriai apglunda jo erekciją. Gal visai ir norėtų sudalyvauti šiame vaidinime.

Kitė priėjo prie valdymo pulto, paspaudė kelis mygtukus: prigeso šviesos ir pasigirdo tyli, aistringa muzika. Piteris liko sėdėti. Jis nujautė, kad ji nekvies jo šokti.

Kitė jį ignoravo. Ji išdidžiai nužingsniavo, taip senoji Kitė Prestkot nė už ką nebūtų ėjusi. Piteris susimąstė, kas gi jai nutiko per pastaruosius trejus metus. Gal ir neturėjo teisės klausti, bet jam tai nedavė ramybės.

Kitė sustojo priešais veidrodį. Lėtai pakėlė rankas ir susirado suknelės užtrauktuką ant nugaros. Jų akys susitiko veidrodžio atspindyje ir sustingo. Viešpatie, ji kėdę pastatė taip, kad Piteris matytų ją iš visų pusių. Ką gi, akivaizdu, jog Kitė skaitė jo fantaziją ir tai – jo svajonių savaitgalis, o ji bus pagrindinė aktorė. Tik kodėl jo neapleido nuojauta, kad Kitė nukryps nuo scenarijaus?

Žinoma, jis neketino jos stabdyti. Tik ne tada, kai jos pirštai suėmė užtrauktuko liežuvėlį ir kankinamai lėtai ėmė slysti žemyn. Jis girdėjo, kaip užtrauktuko dantukai galiausiai pasiduoda. Jis šią akimirką jautėsi labai panašiai. Lyg pakerėtas stebėjo plačiai prasižiojančią užtrauktuko burną. Kitė kiek palenkė galvą į šoną, kad plaukai nepatektų į jo nasrus. Suknelės kraštai prasiskyrė atidengdami baltos lygios odos lopinėlį. Nuo to vaizdo Piterio oda pašiurpo.

Sėdėti ramiai buvo tikra kančia, kaip jis ir įsivaizdavo kurdamas šią kvailą fantaziją.

Ji neskubėdama nužvelgė jo kūną ir lūpose pasirodė vos matoma šypsena. O taip, ji žinojo. Tačiau jos pirštai toliau ramiai ir lėtai traukė užtrauktuką, lyg prieš akis būtų dar visa naktis. Tai nebuvo striptizas. Atrodė, kad pro langą stebi nusirengiančią moterį. Ji žino, kad yra stebima, bet nekreipia į tai dėmesio, bent tol, kol jis žaidė pagal taisykles ir liko sėdėti ant kėdės.

Per nugaros vidurį pasirodė nėriniuota juoda juostelė. Tai gundė daug labiau nei visiškas nuogumas. Ji buvo tikra erzinanti pagunda. Apie tai jis ir rašė, o Kitė viską puikiai suprato. Suprato, kaip tai erotiška.

Suknelė slystelėjo dar žemiau ir apmirė ties klubais. Piteriui ėmė dilgčioti delnai, taip norėjosi prie jos prisiliesti.

Kelnaitės buvo ne visai tokios, kokių jis tikėjosi. Jos buvo ne su juostelėmis, bet plonytės, permatomos ir lyg šešėlis dengė standų užpakalį. Kitė pasisuko laikydama suknelę prie pat smakro. Dabar veidrodyje atsispindėjo jos nugara, o jis žiūrėjo į ją iš priekio.

Jis tikėjosi tolesnės kančios. Įsivaizdavo, kaip suknelė centimetras po centimetro slysta kūnu. Kitė nustebino jį dar kartą. Paleido suknelę ir ši myluodama kūną purptelėjo prie kojų. Piteris galėtų prisiekti, jog girdėjo slystančios medžiagos šiurenimą.

Žvelgdama į jį pro pusiau užmerktas akis ji žengė žingsnį, o suknelė liko susisukusi ant grindų. Kitė žengė link jo. Krūtys prisirpusios ir standžios. Jos kankino, erzino jį. Ar ji visada buvo tokia seksuali? Jis prisiminė, kad Kitė mėgo linksmintis lovoje, buvo pasiruošusi naujovėms, o entuziazmas kompensuodavo įgūdžių stoką. Piteris priminė sau, jog šis striptizas – ne jos, o jo mintis.

Gal kelnaitės ir nebuvo tiksliai tokios, kokias jis įsivaizdavo, bet permatomas juodas šilkas atrodė nepaprastai erotiškai. Standūs speneliai tamsavo po juodo šilko liemenėle, o kelnaitės buvo skirtos ne paslėpti, bet sužadinti vaizduotę. Kojines prilaikė juodi plonyčiai dirželiai. Piteris negalėjo atplėšti akių nuo lopinėlių baltos odos virš juodų kojinių. Ji atrodė kaip grynas geismas su aukštakulniais.

Priėjusi artyn pasisuko ir atsistojo taip, kad jis matytų aukštą, liauną siluetą. Atlošė galvą, o kaklas atrodė it daili, ilga, lenkta linija, galinti priversti dailininką verkti. Kitė pakėlė rankas ir sunėrė jas už galvos. Nuo šio judesio pakilo krūtys ir užbaigė tobulą siluetą. Kiek, jos manymu, jis dar įstengs sėdėti nieko nedarydamas?