Mingmei Yip - Persikų žiedų paviljonas

Siaubingai pasidygėjusi ėmiau daužyti galva duris ir rėkti:

– Išleiskit mane! Išleiskit mane iš čia!

Bet vietoj atsakymo ir toliau girdėjau tame vaiduokliškame kambaryje šiurpiai aidintį spiegimą – savo pačios. Nesilioviau daužyti į duris ir klykti. Nieko. Tada iš visų jėgų ėmiau trankyti į duris galva.

– Leiskit man mirti!

Mano riksmas atsimušė iš visų pusių. Staiga pajutau viršugalviu srūvant kažką drėgna ir lipnaus, paskui burnoje sūrų, metalu atsiduodantį skonį…

Apsišlapinau ir praradau sąmonę.

Kai pabudau, mane vis dar supo smarvė ir tamsa, bet, laimė, cypimo nebebuvo girdėti – matyt, žiurkės prisikimšusios pilvus snaudė. Užtat mano pilvas panėšėjo į pašėlusiai trinksintį būgną, o gerklė atrodė išdeginta, lyg ką tik būčiau prarijusi žaižaruojančių anglių. Mėginau šaukti, bet tepavyko vos girdimai sušnabždėti.

Besimuistydama ant lovos pajutau po nugara kažką keista – glitaus ir lipnaus. Apčiupinėjusi prisikišau pirštus prie nosies.

– Kraujas! Kraujas! – išgirdau nuo sienų atsimušantį savo klyksmą.

Instinktyviai paliečiau galvą, bet ten kraujas jau buvo išdžiūvęs. Vėl paliečiau tą vietą, kurioje gulėjau, ir pajutau, kad ten drėgna ir šilta. Keista: nenumaniau, kaip galėjau susižeisti pasturgalį taip smarkiai, kad jis pradėjo kraujuoti. Kol laužiau galvą, pilve pamažėle ėmė stiprėti skausmas, paskui man tarp kojų pliūptelėjo šiltas skystis. Tada ir suvokiau, kad kraujuoju iš savo in .

Panikos apimta šokau iš lovos, pribėgau prie durų ir ėmiau kumščiais daužyti į šaltą geležį.

– Mama! Mama! Prašau: išleisk mane iš čia! Aš mirsiu! Aš mirštu!

Nežinau, kaip ilgai trankiau į duris, kol visą mano esybę užvaldė kažkokia apatija ir aš nebesigaudžiau, sąmoninga esu ar ne.

Praradau laiko nuovoką, bet, manau, tik antrą ar gal net trečią dieną mane pažadino garsiai sužvangėjusios durys, ir į vidų įgriuvo Fang Rong ir Vu Čiangas. Kai delnu mėginau prisidengti nuo akinančios šviesos, Fang Rong tvojo per jį.

– Oi, mama!

Apstulbau – negalėjau patikėti, kad ką tik pavadinau ją mama! Nejaugi man žūtbūt reikėjo motinos paguodos?

Staiga man dingtelėjo, kad, užuot paguodusi kaip mano mama, ji gali man suduoti, tad vėl pakėliau ranką norėdama užsidengti veidą.

Didžiai mano nuostabai, Fang Rong iki ausų išsišiepė ir meiliai prašneko:

– Mano brangioji dukra, kiek tu prisikentei!

Ji palietė man kaktą drėgnu, riebiu delnu.

– Ačiū Dangui, nekarščiuoji. Išalkai?

Sulinksėjau kaip prisukta.

– Ar nori grįžti į paviljoną ir ko nors užvalgyti?

Vėl taip pašėlusiai sulinksėjau, kad galva ko nenusinėrė nuo sprando.

Kai sunkiai bandžiau keltis, mama išpūtė akis ir parodė ranka į lovą.

– Dangau, kas nutiko?!

Tada pasuko storą sprandą ir atsigręžė į mane.

– Siang Siang, ką tu sau padarei?

Tada prisiminiau tą kraują.

– Aš kraujuoju, – patylėjau, paskui išlemenau: – Bet aš nieko nedariau.

Mama čiupo mano rankas ir apžiūrėjo riešus. Nepamačiusi jokių pjovimo žymių, palietė dėmes lovoje, paskui mane apsuko ir nutraukė kelnaites.

– Mama! – Man degė skruostai iš pažeminimo. Mėginau vėl užsimauti kelnaites, bet Fang Rong meškiškomis letenomis tvojo man per nagus.

Tada ji mane visiškai pribloškė: pratrūko juoku. Jos vyras kukliai nudelbė akis į savo nagus.

Mama vėl atsuko mane veidu į save.

– Nejaugi nesupratai, kad tave ką tik aplankė protetė?

Nei tėvas, nei motina niekada neminėjo kurį nors iš senelių turėjus seserį.

– Bet aš neturiu nė vienos protetės, – atsakiau užsitraukdama kelnaites.

– Nejaugi motina niekados tau nepasakojo apie protetę?

Papurčiau galvą.

– O kur ji dabar?

Sutuoktiniai reikšmingai susižvalgė, tada Fang Rong nusijuokė – taip gardžiai, kad mėsingas jos veidas priminė storą, tirpstančią žvakę.

Atgavusi kvapą mama tarė:

– Hmm… Matyt, tavo mama per daug gėdijosi ir nesiryžo tau apie tai papasakoti. Bet kodėl? Ji juk jau pisosi su tavo tėvu, kad atsirastum tu.

– Ką reiškia pistis ? – paklausiau stengdamasi ištarti šį žodį tokiu pat tonu kaip ji.

– Siang Siang, – tarė Vu Čiangas žiūrėdamas man tiesiai į akis, – kai žmonės pisasi , vyras įkiša savo…

– Vu Čiangai, nepersistenk! – rūsčiai pertraukė jį mama. – Gali patikėti šį reikalą man.

Kiek patylėjusi, ji prašneko vėl:

– Siang Siang, tu nebe maža mergaitė, – ji pamerkė akį. – Tu ką tik tapai moterimi.

Visiškai nenumaniau, ką ji sako.

– Siang Siang, – aiškino toliau Fang Rong, – kadangi tavo vadinamoji motina buvo per didelė tinginė ir šventeiva, kad pasakotų tau apie vėjo ir mėnulio reikalus, – ji padaužė kumščiu sau į krūtinę, – tavo laimė, turi tikrą motiną, kuri tave apšvies.

Nors vis dar nesupratau, ką ji turi galvoje, buvau per daug išvargusi, kad paklausčiau, juolab kad užsistočiau „tinginę“ motiną.

Matydama, kad tuoj nualpsiu, mama prašneko labai švelniai:

– Brangioji dukrele, tikriausiai tu baisiai alkana, tad gal eime visi pavalgyti?

Aš taip svirduliavau ant nusilpusių kojų, kad Fang Rong ir Vu Čiangui teko bemaž nešti mane į paviljoną.

Fang Rong paprašė savo tarnaitę Mažąją Raudonę mane išmaudyti. Kol ji mane mazgojo, nė viena neužsiminėme apie tamsųjį kambarį. Užsimerkusi mėgavausi, kai ant nuogo kūno tiško karštas vanduo. Pakreipiau galvą, kad garai it koks pavasario vėjelis masažuotų veidą. Mažoji Raudonė kempine trynė, pliauškino man kaklą, nugarą ir pečius, o aš iš pasitenkinimo dūsavau.

Baigusi Mažoji Raudonė išpylė rausvai nusidažiusį vandenį ir ištraukė storai sulankstytą audeklo skiautę, bet kai mėgino įkišti ją man tarp kojų, tvojau jai per ranką.

– Mažoji Raudone, šito absurdiško dalyko aš nenešiosiu!

– Siang Siang, – sukikeno ji, – tai gal tau labiau patiks, kai visi paviljone sužinos, kad tau prasidėjo tas tavo dalykas ?

– Ko jūs šiandien visi kalbate mįslėmis?! Kas yra tas mano dalykas – turi galvoje mano protetę? Bet aš neturiu jokios protetės!

Mažoji Raudonė vėl sukikeno.

– Kas čia taip juokinga?

– Siang Siang, protetę turi kiekviena mergina, – ji pasilenkė ir nuleido balsą, nors kambaryje tebuvome dviese. – Ji reiškia kasmėnesinę raudonąją klasiką.

Nespėjus man atsakyti, ji aiškino toliau:

– Kai mergina suauga, kas mėnesį ji ima kraujuoti. Bet iš jos apatinės skylutės trykšta ne paprastas kraujas, o kraujas iš jos pilvo. Jeigu mergina nebuvo su vyru… – ji nutilo ir toliau jau kuždėjo man į ausį: – kitaip sakant, nesipiso – tada jos kiaušinėliai nesusimaišys su jo sėkla, o ištekės iš jos in su krauju. Tačiau jeigu mergina pisosi su vyru ir pastojo, ji nustos kraujuoti – kol gims kūdikis. Taigi dabar, kai tavo protetė pradėjo tave lankyti, galėsi turėti kūdikį.

Išgirdusi jos paskutinį sakinį sudrebėjau visa krūtine.

– O, varge – ar tai reiškia, kad aš turėsiu kūdikį?

Į mano klausimą ji atsakė kitu:

– Siang Siang, ar tu jau pisaisi ?

Net neturėjau galimybės atsakyti, nes ji tarškėjo toliau:

– Jeigu pisaisi , pakliuvai į didelę, didelę bėdą, nes neabejoju, kad mama su tėčiu laukia, kada galės brangiai parduoti tavo skaistybę.

Sulaukusi, kol ji baigs, ryžausi paklausti:

– Ką reiškia pistis ?