Колин Маккалоу - Erškėčių paukščiai

Здесь есть возможность читать онлайн «Колин Маккалоу - Erškėčių paukščiai» весь текст электронной книги совершенно бесплатно (целиком полную версию без сокращений). В некоторых случаях можно слушать аудио, скачать через торрент в формате fb2 и присутствует краткое содержание. Год выпуска: 2013, ISBN: 2013, Издательство: Tyto alba, Жанр: literature_20, на литовском языке. Описание произведения, (предисловие) а так же отзывы посетителей доступны на портале библиотеки ЛибКат.

Erškėčių paukščiai: краткое содержание, описание и аннотация

Предлагаем к чтению аннотацию, описание, краткое содержание или предисловие (зависит от того, что написал сам автор книги «Erškėčių paukščiai»). Если вы не нашли необходимую информацию о книге — напишите в комментариях, мы постараемся отыскать её.

Colleen McCullough (g. 1937) – turbūt žymiausia australė pasaulyje. Tėvynėje jai netgi suteiktas Australijos nacionalinės vertybės titulas. Visi dvylika jos romanų sulaukė ne tik komercinės sėkmės, bet ir palankių literatūros specialistų bei kritikų atsiliepimų.Pasirodžius jos istorinių romanų ciklui, akademinė visuomenė pripažino ją kaip kompetentingą istorikę. 1994 m. Macquarie universitetas (Australija) suteikė jai garbės daktaro laipsnį, o JAV politikai 1997 m. pakvietė tapti Oklahomos universiteto Politinių mokslų katedros Tarptautinių programų valdybos nare. Tarp jos kolegų – dr. Henry Kissingeris, Senato nariai, ambasadoriai, CŽV direktoriai, įtakingi žurnalistai.Tačiau pirmiausia Colleen McCullough vardas siejamas su dabar jau klasika laikomais „Erškėčių paukščiais“. 1977 m. pasirodęs romanas sulaukė stulbinamos sėkmės. Leidimo minkštais viršeliais teisės buvo parduotos už tada rekordinę 1,9 milijono JAV dolerių sumą. Egzotiškame Australijos fone pasakojamas trijų šeimos kartų epas, kurio centre – uždrausta jaunos merginos ir katalikų kunigo meilė. Romanas sužavėjo skaitytojus, tapo tarptautiniu bestseleriu, buvo išverstas į daugiau nei 20 kalbų, pagal jį sukurtas nepaprastai populiarus, dabar jau televizijos klasika tapęs serialas ir miuziklas" Ach, tie vyrai ir moterys! Kas jiems sakė, kad gyvenime viskas paprasta ir einasi, kaip per sviestą? Nesąmonė! Ir tai parašyta čia — kad kentėsi iki gyvenimo galo už savo nuodėmes ir savanaudiškumą. Sutinku, kad širdžiai neįsakysi ir taip nutiko pagrindinei šio romano veikėjai. Visai to nenorėdama ji pamilsta tą, kurio negali mylėti, nes jis atidavęs save Dievui ir myli tik Dievą. Tačiau maža būtybė, kurią jis sutinka būdamas dar jaunas, nuošalaus krašto parapijos kunigas, apverčia jo gyvenimą aukštyn kojomis. Per aštriai pasakyta. Greičiau sujaukia jo jausmus ir priverčia kentėti. Tokia romano tema. Tačiau pradėkime nuo pradžių. Rašytoja puikiai suskirsčiusi knygą į septynias dalis, kurios kiekviena pavadinta vieno iš veikėjų vardu. Ir, kaip įsivaizduodavau aš, toje dalyje turėtų būti aprašytas tik tas veikėjas. Tačiau rašytoja puikiai įtraukia ir kitų veikėjų gyvenimo dalis. Laikas čia bėga greitai. Neapsistojama prie vienos dienos ar mėnesio ilgiau nei keli puslapiai. Vis tik aprėptas ilgas laikotarpis – penkiasdešimt ketveri metai. Svarbiausia šios knygos veikėja – mergaitė-mergina-moteris Megė. Jos gyvenimas kaip ant delno. Pirmosios dienos mokykloje, pirmoji kelionė į Australiją, naujas gyvenimas — kitoks, nei buvo įprasta. Ji nepatyrė tokios motinos meilės, kokią patyrė kitos jos amžiaus mergaitės, tačiau savo mažoje širdelėje jautė, kad yra mylima. Jos vaikystė buvo sunki ir ne tokia laiminga, kaip kitų vaikų. Visas jos gyvenimas nebuvo laimingas ir lengvas. Ji prarado vyresnįjį brolį, vėliau tėvą, o nugyvenusi pusę savo amžiaus – sūnų. Ir pačiomis sunkiausiomis minutėmis šalia buvo vienintelis žmogus, kuriuo ji tikėjo ir mylėjo labiau nei kitus. Jos meilės objektas buvo jaunas, labai gražus ir protingas kunigas. Ir kaip gi galima nepamilti tokio vyro?! Nesvarbu, kad jis kunigas. Pirmiausia jis yra vyras. Susimąsčiau – ar didžioji drama prasidėjo, kai jie įsimylėjo, ar visas romanas toks – nenutrūkstanti drama. Vis tik antrasis variantas arčiau tiesos. Įdomūs ir neįtikėtini posūkiai jaunos merginos gyvenime ir jos pasirinkimai prikausto prie knygos puslapių, ir jos norisi vis daugiau. Aiktelėdavau iš nuostabos, kai romano eiga pasisukdavo visiškai netikėta linkme. Skaitai ir galvoji, kas čia dar tokio ypatingo gali nutikti, kai Jis išvyksta į Europą, o Ji išteka už nemylimo vyro. O čia ima ir vėl viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Ir taip visus šešis šimtus puslapių. Moterims šis romanas patiks, jei dar nežino, koks nenuspėjamas būna gyvenimas, ir kaip daug priklauso nuo mūsų pačių. O vyrai supras tik tuomet, jei turės nors truputį moteriškumo

Erškėčių paukščiai — читать онлайн бесплатно полную книгу (весь текст) целиком

Ниже представлен текст книги, разбитый по страницам. Система сохранения места последней прочитанной страницы, позволяет с удобством читать онлайн бесплатно книгу «Erškėčių paukščiai», без необходимости каждый раз заново искать на чём Вы остановились. Поставьте закладку, и сможете в любой момент перейти на страницу, на которой закончили чтение.

Тёмная тема
Сбросить

Интервал:

Закладка:

Сделать

— Mama, kas ten yra? — pagaliau įstengė ištarti Megė.

— Žiūrėk, tu nevala! — atsakė motina, pakišdama ranką Megei prie akių. — Tavo plaukai pilni šitų šlykštynių, tai nuo tos gerosios draugužės! Ir ką man dabar su tavim daryti?

Megė pažiūrėjo į mažą padarėlį, aklai ropojantį per nuogą motinos ranką ir ieškantį plaukuotesnės teritorijos, ir pravirko.

Nelaukdamas paliepimo, Frenkas užkaitė katilą vandens, o Pedis vaikščiojo po virtuvę iš vieno galo į kitą ir rėkavo tūždamas kaskart vis labiau, kai tik pažvelgdavo į dukterį. Pagaliau priėjo prie durų, kur buvo prikalta kablių, užsimaukšlino skrybėlę ir nusikabino ilgą botagą.

— Joju į Vehainą, išdėsiu viską tam bjaurybei italui, tegu jis savo šlykščias žuvis su bulvėm susikiša žinai kur! Ir pas seserį Agatą nueisiu, pasakysiu jai, ką sau mano, prisileidusi į mokyklą utėlėtų vaikų!

— Pedi, nesikarščiuok! — ėmė maldauti Fiona. — O jeigu italiukė čia niekuo dėta? Kas, kad ir turės utėlių, gal abi su Mege apsikrėtė nuo kokios kitos.

— Ką čia šneki! — niekinamai šūktelėjo Pedis.

Jis nubildėjo laipteliais į kiemą, ir po kelių minučių jie išgirdo kaukšint keliu keršio kanopas. Fiona atsiduso, beviltiškai žvelgdama į Frenką.

— Na, kad tik nepakliūtų į kalėjimą. Frenkai, šauk berniukus vidun. Į mokyklą šiandien niekas neis.

Vieną po kitos Fija atidžiai išžiūrėjo sūnų galvas, taip pat ir Frenko, paskui liepė jam, kad ir jai pažiūrėtų. Nebuvo matyti, kad kurį būtų ištikusi Megės bėda, bet Fija neketino rizikuoti. Kai užvirė didysis skalbimo katilas, Frenkas nusikabino geldą ir pripylė pusę karšto vandens, pusę šalto. Paskui iš daržinės atsinešė nepraimtą penkių galonų žibalo skardinę, pasiėmė gabalą skalbiamo muilo ir pradėjo darbą nuo Bobo. Kiekvienam vaikui sušlapina galvą geldoje, užpila kelis puodukus žibalo, paskui muilina. Bjauri žibalo ir muilo košė labai graužė; berniūkščiai staugė, trynėsi akis ir draskydami nagais paraudusias perštinčias galvas grasino žiauriai atkeršysią visiems italams.

Fija išsiėmė iš siuvinių pintinės didžiąsias žirkles. Vėl priėjo prie Megės — toji nebuvo drįsusi nė pakrutėti ant taburetės, nors praėjo daugiau kaip valanda, — ir atsistojo su žirklėmis rankoje, žiūrėdama į gražius banguotus plaukus. Ir tada pradėjo kirpti juos — čekš! čekš! — kol visos ilgos garbanos švytinčiomis krūvelėmis nugulė grindis; Megei ant galvos vietomis ėmė šviesti balta oda. Su abejone akyse motina pažvelgė į Frenką.

— Gal reikėtų nuskusti? — paklausė prisiversdama.

Frenkas prieštaraudamas kilstelėjo ranką.

— Oi ne, mama, ne! Tikrai nereikia! Užteks išplauti su žibalu. Būk gera, neskųsk plikai!

Megei irgi buvo liepta ateiti prie geldos, pasilenkti, tada motina su Frenku ėmė pilti jai ant galvos žibalą, puodelį po puodelio, ir trinti su ėdančiu muilu likusius plaukų kuokštelius. Kai jiems pasirodė, kad jau gana, Megė nuo ilgo buvimo kietai užmerktomis akimis beveik nieko nematė, o visas veidas ir galvos oda buvo nuėję pūslėmis. Frenkas sušlavė ant popieriaus nukirptas garbanas ir sukišo į pakurą, o šluotą pamerkė į žibalą. Jis ir motina taip pat išsiplovė galvas su žibalu, aikčiodami, nes labai graužė, tada Frenkas pasiėmė kibirą ir įsipylęs karbolio išplovė grindis.

Kai virtuvėje pasidarė sterilu kaip ligoninėje, jie ėmėsi miegamųjų, surinko paklodes ir antklodes nuo visų lovų ir iki vakaro virino, gręžė ir džiaustė. Čiužinius ir pagalves sukabino ant tvoros už namo ir apipurškė žibalu, o svetainės kilimus išdaužė aliai siūlelį. Visi berniukai buvo pristatyti prie darbo, tiktai Megės niekur neprileido, nes buvo užsitraukusi visišką nemalonę. Tad ji verkdama nubindzino už daržinės. Nuo trinkimo pragraužta ir pūslėm nuėjusi galva degte degė, ir buvo taip skaudžiai gėda, kad kai Frenkas ją čia atrado, nedrįso nė akių pakelti, ir nebuvo galima jos įkalbėti, kad eitų namo.

Pagaliau jis gavo nusitempti ją per jėgą, o ji spardėsi, draskėsi ir pavakary, kai grįžo iš Vehaino Pedis, buvo nulindusi į kampą. Tėvas, pamatęs nukirptą Megės galvą, net apsiverkė linguodamas krėsle, užsidengęs rankomis veidą, o visi stovėjo aplinkui, mindžikavo ir įmanydami būtų prasmegę skradžiai žemę. Fiona užvirino arbatinį ir, kai Pedis apsiramino, įpylė jam arbatos.

— Kaip ten buvo Vehaine? — paklausė ji. — Taip ilgai negrįžai.

— Na, pirmiausia gerai nušniojau botagu tą suskį italą ir įverčiau į lovį, kur arklius girdo. Tada pamačiau — Maklaudas išėjo iš savo krautuvės ir žiūri, tai pasakiau jam, kas nutiko. Maklaudas pasišaukė iš alinės dar vyrukų, ir mes visus tuos italus suvertėm į lovius, ir moteris, na ir supylėm ten kelis galonus karbolio. Tada nuėjau į mokyklą, susiradau seserį Agatą, ir žinai, toji kone pasiuto, kad nieko pati nematė. Išsitraukė iš suolo tą italiūkštę, žvilgt į jos plaukus, o ten, ką tu, knibždėte knibžda. Išgrūdo ją namo ir liepė negrįžti, kol galva bus švari. Dar jinai su seserim Diklena ir seserim Ketrina apžiūrėjo visus vaikus ir atrado daugybę utėlėtų. Ir pačios vienuolės draskyte draskosi, kai mano, kad niekas nemato. — Jis šyptelėjo prisiminęs, bet pažvelgęs į Megės galvą vėl apniuko ir piktai pasakė: — O tu, panelyt, kad man daugiau nesusidėtum su jokiais italais. Tik su broliais draugauk. Jeigu jie netinka, tuo blogiau tau. Girdi, Bobai, žiūrėk, kad Megė mokykloj būtų tik su tavim ir saviškiais, daugiau su niekuo.

— Gerai, tėte, — linktelėjo Bobas.

Kitą rytą Megė persigando sužinojusi, kad vėl reikės eiti į mokyklą.

— Ne, ne, aš neisiu! — sudejavo ji susiėmusi rankomis galvą. — Mama, mamyte, aš negaliu tokia eiti į mokyklą, kai ten sesuo Agata!

— Nieko nieko, nueisi, — atsakė motina, nekreipdama dėmesio į maldaujanti Frenko žvilgsnį. — Kitąkart užtat žinosi.

Megė išėjo į mokyklą vilkdama kojas, jos galva buvo aprišta ruda skarele. Sesuo Agata jos tartum nė nematė, bet mergaitės per pertrauką nutraukė skarelę — norėjo pasižiūrėti, kokia dabar jos galva. Megės veidukas buvo beveik nenukentėjęs, bet galva atrodė baisiai — žaizdos buvo raudonos ir šlapios. Bobas, pamatęs, kas atsitiko, iškart priėjo ir nusivedė seserį į tolimą kriketo aikštelės kampą.

— Nekreipk į jas dėmesio, Mege, — šiurkščiai pasakė jis, nevikriai rišdamas skarelę ir tapšnodamas per pastirusius petelius. — Raganos kokios! Baidyklės! Gaila, kad neprisirinkau utėlių tau iš galvos. Galėčiau gerai jas pamokyti, — kai tik užsižiopso, tuoj ir paleidžiu joms į plaukus.

Priėjo ir kiti Klierių berniukai, ir jie visi sėdėjo ir saugojo Megę, kol paskambino pamokai.

Per ilgąją pertrauką plikai nuskusta galva atbėgo į mokyklą Tereza Anuncio. Ji puolė mušti Megės, tačiau berniukai lengvai atgynė. Traukdamasi atgal, ji staigiai iškėlė dešinę ranką sugniaužtu kumščiu, o kairiąja paplekšnojo per dešiniosios bicepsus; tai buvo mįslingas, kerintis gestas, kurio niekas nesuprato, bet berniukai godžiai jį pasisavino — ateity pravers.

— Nekenčiu tavęs! — šaukė Tereza. — Mano tėtė dabar turės iš čia išsikelti, ir tik per tavo tėtę!

Ji raudodama apsisuko ir nubėgo.

Megė laikė galvą aukštai iškėlusi ir neišliejo nė ašarėlės. Mokėsi. Na ir kas, ką mano kiti, na ir kas, na ir kas! Mergaitės dabar jos vengė — bijojo Bobo ir Džeko, be to, žinia apie tai, kas įvyko, pasiekė tėvus, ir tie liepė laikytis atokiau: su Klieriais susidėjęs būtinai įpulsi į bėdą. Taigi Megė paskutines mokslo dienas praleido visų atstumta ir ignoruojama. Net sesuo Agata pritarė naujajai politikai ir pyktį dabar liejo ant Stiuarto.

Читать дальше
Тёмная тема
Сбросить

Интервал:

Закладка:

Сделать

Похожие книги на «Erškėčių paukščiai»

Представляем Вашему вниманию похожие книги на «Erškėčių paukščiai» списком для выбора. Мы отобрали схожую по названию и смыслу литературу в надежде предоставить читателям больше вариантов отыскать новые, интересные, ещё непрочитанные произведения.


Колин Маккалоу - Тим
Колин Маккалоу
Колин Маккалоу - Леди из Миссалонги
Колин Маккалоу
Колин Маккалоу - Прикосновение
Колин Маккалоу
Колин Маккалоу - Плотский грех
Колин Маккалоу
Колин Маккалоу - Путь Моргана
Колин Маккалоу
Колин Маккалоу - Милый ангел
Колин Маккалоу
Колин Маккалоу - Непристойная страсть
Колин Маккалоу
Колин Маккалоу - Горькая радость
Колин Маккалоу
Колин Маккалоу - Антоний и Клеопатра
Колин Маккалоу
Колин Маккалоу - Первый человек в Риме
Колин Маккалоу
Отзывы о книге «Erškėčių paukščiai»

Обсуждение, отзывы о книге «Erškėčių paukščiai» и просто собственные мнения читателей. Оставьте ваши комментарии, напишите, что Вы думаете о произведении, его смысле или главных героях. Укажите что конкретно понравилось, а что нет, и почему Вы так считаете.

x