Lao Dze - Dao De Dzing

bet nėra jiems našta;

išminčius stovi žmonių priekyje,

bet žalos jiems nedaro;

žmonės džiaugsmingai jį aukština,

ir niekas neniurzga;

jis tampa neginčytinu nugalėtoju,

nes su niekuo nesiginčija.

Visi žmonės sako, kad mano Dao

didžiulis, tačiau beformis;

didumas jį daro beformiu;

jei jis turėtų formą,

būtų apgailėtinai mažas;

aš turiu tris lobius

ir gerai juos saugau:

pirmasis — gailestingumas,

antrasis — taupumas,

trečiasis — baimė išsiveržti į priekį;

kas jaučia gailestingumą, tas gali būti drąsus;

kas yra taupus, tas gali tapti dosniu;

kas nesibrauna į priekį, gali atsidurt visų priekyje;

kas negailestingas, tačiau drąsus,

kas netaupus, bet išlaidus,

kas veržias į priekį, užuot stojęs į galą,

tas miršta;

gailestingumas turi didelę jėgą:

mūšiui jis atneša pergalę,

gynybą padaro neįveikiamą;

jei katrą nori apsaugot dangus,

tą saugo gailestingumo jėga.

Tikras karvedys nekaringas,

tikras kovotojas nepiktas,

tikras nugalėtojas nesikivirčija,

tikras žmonių valdovas — nuolankus;

tai vadinu taikingojo De,

tai vadinu žmonių valdymo jėga,

tai aukščiausias Dao, kurs nuo senų senovės

prilygsta danui.

Strategai sako:

aš neišdrįsiu įžengt kaip valdovas, mieliau ateisiu kaip svečias;

verčiau per uolektį atsitrauksiu, nei per colį pasistumsiu;

tai žygiavimas į priekį nepuolant,

tai smūgis nejudinant rankos,

tai priešo išvarymas nejaučiant priešiškumo,

tai apsiginklavimas nenešiojant ginklų;

nėra didesnės nelaimės kaip neįvertintas priešas,

jis lengvai atims mano turtą;

kai varžosi lygūs priešininkai,

laimi gailestingasis.

Labai lengva suprasti mano žodžius,

labai lengva jais remiantis veikti,

ir vis dėlto niekas pasaulyje

jų nesupranta ir jais nesiremia;

kiekvienas žodis turi prasmę,

kaip kiekvienas veiksmas — veikėja,

tačiau žmonės šito nežino,

ir aš jiems esu nežinomas;

kuo mažiau apie mane žino,

tuo labiau kyla mano vertė;

todėl išminčius vilki ašutinę,

o širdyje slepia nefritą.

Kas supranta savo nežinojimą — didingas;

kas jį laiko žinojimu — ligonis;

tik tas pasveiksta,

kas suvokia savo ligą;

išminčius neserga,

nes jis suvokia savo ligą,

todėl ir neserga.

Kai žmonės nustoja bijot galingųjų,

grėsmingai ateina galybė;

nekankinkit žmonių,

nedarykit jų gyvenimo nepakenčiamu!

kas nedarys jų gyvenimo nepakenčiamu,

tas nepatirs žmonių neapykantos;

išminčius žino savo jėgą,

bet niekada pagyrūniškai jos nerodo;

jis žino savo vertę,

bet niekada savęs neaukština;

jis atsisako valdžios,

renkasi nuolankumą.

Kas drąsus ir karingas — žūva;

kas drąsus, bet nekaringas — gyvena;

štai dvi drąsos rūšys:

viena atneša naudą, kita — žalą;

kas žino, ko nekenčia dangus ir kodėl?

net išminčiui sunku tai paaiškinti;

dangiškasis Dao nekariauja, bet visada laimi,

nekalba, bet visada moka atsakyti,

nieko nekviečia, ir visi savaime pas jį ateina,

jis ramus ir sugeba išmintingai valdyti;

dangaus tinklas — milžiniškas,

didžiulėm akim, bet pro jas nieks neišsprūsta.

Jei žmonės nebijo mirties,

ar mirtim juos išgąsdinsi?

kol žmonės bijo mirties,

galima suimti ir nužudyti ramybės drumstėjus,

bet kas ryžtusi tokiam nuožmiam žingsniui?

žudo tik tas, kas turi tam teisę,

kas stengiasi jį pakeisti -

panašus į mokinį,

kuris vietoj meistro užsimoja kirviu;

kas vietoj meistro užsimoja kirviu,

lengvai įsikerta ranką.

Žmonės badauja,

nes valdovai suryja per daug mokesčių,

todėl žmonės badauja:

liaudis būna užsispyrus,

nes valdovai pernelyg veiklūs ir ją trikdo,

todėl ji užsispyrus;

žmonės lengvai miršta,

nes valdovai per daug atsidėję gyvenimui,

todėl žmonės lengvai miršta;

tik tas moka vertint gyvenimą,

kas yra neveiklus ir jo netrikdo.

Ką tik gimusio žmogaus kūnas — švelnus ir silpnas,

o numirusio — sustingęs ir kietas;

ką tik gimę žvėrys ir augalai — švelnūs ir liauni,

o žuvę — kieti ir išdžiuvę;

kas numiręs, tas kietas ir sustingęs,

kas užgimęs, tas švelnus ir liaunas;

todėl kietas ir stiprus ginklas nenugali,

kietą ir stiprų medį nukerta kirvis;

stiprus ir didelis — grimzta,

o švelnus ir silpnas — kyla aukštyn.

Dangiškasis Dao panašus

į tempiamą lanką:

kai viršutinis galas palinksta,

apatinis — pakyla;

kai yra perteklius — nuimama,

kai yra nepriteklius — pridedama;

dangiškasis Dao sumažina perteklių,

kad būtų atsvertas nepriteklius;

visai kitaip elgiasi žmonės;

jei atima iš neturtingųjų

ir atiduoda turtingiesiems;

kas gali atiduot kitiems

savo perteklių?

tik išminčius;

todėl išminčius

veikia ir nieko sau nereikalauja,

nesisavina savo žygdarbių

ir nenori šlovės.

Pasauly nieko nėra minkštesnio ir silpnesnio už vandenį;

vanduo nugali

kietą ir tvirtą

ir teka sau kaip tekėjęs;

silpnas nugali stiprų,

minkštas įveikia kietą;

tą žino visi,

bet kas taip elgiasi?

išminčius sako:

kas prisiima krašto blogybes,

tas vertas būti valdovu;

kas prisiima krašto nelaimes,

tas vertas būti pasaulio viešpačiu;

teisingi žodžiai dažnai nesuvokiami.

Numaldžius didžiausią pyktį,

truputis jo vis dėlto lieka;

kaip jo atsikratyti?

išminčius duoda pasižadėjimą

ir neskatina prievartos;

kas turi De, tas ištikimas pasižadėjimui,

kas jo neturi, tas didina lažą;

Dao nė su kuo nesigiminiuoja -

jis visada teisiųjų pusėje.

Valstybė turi būti maža, o žmonių — nedaug;

jei gausu ginklų, nereikia jų naudot!

mokykit žmones nebijoti mirties ir vengti didelių klajonių;

jei yra valčių ir vežimų,

nereikia į juos lipti;

jei yra šarvų ir ginklų,

nereikia jų rodyti;

panaikinkit įprastą raštą,

vėl išmokykit žmones rišti kipu mazgus;

tegul jų maistas būna gardus,

drabužiai — gražūs,

pirkelės — jaukios,

papročiai — smagūs,

tegul kaimyninės valstybės būna netoliese,

tegul girdis gaidžių giedojimas ir šunų lojimas,

tačiau ligi mirties

tegul niekas nevaikščioja pas kaimynus.

Teisingi žodžiai nėra gražūs,

gražūs žodžiai nėra tikri;

geri žmonės — neiškalbūs,

iškalbūs — negeri;

žinantys neįrodinėja,

įrodinėjantys — nežino;

išminčius nieko sau nekaupia,

jis tarnauja kitiems -

ir jo turtas didėja,

jis duoda kitiems -

ir jo turtas gausėja;

dangiškasis Dao

neša naudą ir niekam nedaro žalos;