Lao Dze - Dao De Dzing

kas suvokia šviesą,

tas saugoja tamsą -

šitaip tampama pasaulio matu;

kas tampa pasaulio matu,

tas niekada nenukrypsta nuo De

ir grįžta atgal į pirmapradė pavidalą;

pašlovinta išmintis,

neišgarsintas atsargumas -

šitaip tampama pasaulio matu;

kas tampa pasaulio matu,

tas niekada nenukrypsta nuo De

ir grįžta atgal į pirmapradį pavidalą;

pašlovinta išmintis,

neišgarsintas atsargumas -

šitaip tampama pasaulio slėniu;

kas tampa pasaulio slėniu,

tas visada sklidinas De

ir sugrįžta atgal į pirmykštę prigimtį;

kai suardoma pirmykštė prigimtis,

ji tampa įrankiu;

jeigu jį naudoja išminčius,

jis tarnauja valstybei -

ir didžioji tvarka niekada nežlunga.

Kas trokšta

jėga užvaldyti karalystę,

sakau jums, beprasmės jo pastangos!

karalystė — kaip aukų indas:

jis neliečiamas,

kas jį paliečia — sudaužo,

kas pačiumpa — praranda;

daiktų yra visokių:

vieni eina, kiti seka iš paskos,

vieni dvelkia, kiti pučia,

vieni sutvirtėja, kiti subliūkšta,

vieni kuria, kiti griauna;

todėl išminčius atsisako gausos,

apstumo,

pertekliaus.

Kas tarnauja valdovui tarnaudamas Dao,

tas be ginklo priverčia paklust karalystę,

nes ginklai gali atsisukt prieš smogėją;

kur gyvena kareivių,

ten veši erškėčių brūzgynai;

paskui dideles armijas

slenka badmečiai;

pasiekei pergalę ir sustok,

nedrįsk būti tironu;

laimėjai ir neišpuik,

laimėjai ir nesigirk,

laimėjai ir nesididžiuok pergale;

tapai nugalėtoju, nes buvai priverstas,

nugalėjai ne tam, kad kitus pavergtum;

kas piktnaudžiauja jėga — žlunga,

vadinasi, nusižengia Dao;

kas jam nusižengia — anksti miršta.

Baisus įrankis ginklai;

kuo geresni, tuo baisesni;

jie atneša nelaimes, todėl visi jų nekenčia;

kas tarnauja Dao, niekada jų negarbina;

taikos metu kilnusis pasišvenčia kilniam darbui,

o jei griebiasi ginklo,

moka jį vertinti;

baisus įrankis ginklai,

tai ne kilniojo įrankis,

tik priverstas jis griebiasi ginklo,

labiausiai vertina abejingą ramybę;

jeigu laimi, pergalė jo nedžiugina;

kas džiaugiasi pergale,

tą užvaldęs noras žudyti,

o ką užvaldęs noras žudyti,

tas niekada neprimes savo valios pasauliui;

tik taikus darbas atneša laimę,

karo amatas neša nelaimes;

jeigu kairėje atsistoja sparninis,

dešinėje — stiprus karvedys,

ruoškitės šermenims;

gedulu, raudomis paminėkit

nukautus pulkus,

per šermenis švęskite pergalę!

Dao yra amžinas ir bevardis,

dorybė atrodo menka,

tačiau niekas pasaulyje neįstengia

jos pavergti;

jei valdovai ir diduomenė bent kiek laikytųs doros,

į juos bematant suplūstų daiktų įvairovė,

laimingai susijungtų dangus su žeme

ir atsiųstų palaimingąją rasą,

ir žmonių giminė be prievartos grįžtų lygybėn;

kai imta vardais atskirti daiktus,

vardai įsigalėjo;

tačiau yra žmonių, kurie moka juos tramdyti,

kas moka juos tramdyti, išvengia pavojų;

pasaulyje esantis Dao prilygsta jūrai,

į kurią suteka visos upės.

Kas pažįsta kitus — protingas,

kas pažįsta save — išmintingas,

kas nugali kitus — galingas,

kas nugali save — neįveikiamas,

kas turi saiką — turtingas,

kas atkakliai veikia — stipriavalis,

kas nepraranda savo esmės — ilgaamžis,

kas miręs neužmirštamas — nemirtingas.

Dao viską užtvindo,

sklinda į visas puses;

Dao pagimdo visus daiktus,

ir jie klusniai auga;

jis daro savo darbą, bet nenori nei vardo, nei turto;

jis rengia ir maitina visus daiktus,

bet nenori būt jų valdovu;

sau jis niekada nieko netrokšta,

todėl jį galima pavadinti mažu;

pas jį sugrįžta visi daiktai,

tačiau jis niekada nenori būti jų valdovu,

todėl jį galima pavadinti dideliu;

jis niekada nematavo savo didumo;

dėl to ir yra didelis.

Kas seka didžiuoju Dao,

prie to plūsta visos būtybės,

veržte prie jo veržiasi, bet žalos nepatiria,

o suranda ramybę ir taiką;

stabteli pakeleivis, suviliotas skambios dainos

ir gardaus valgio kvapsnio;

tačiau Dao neturi skonio;

akys žiūri į jį ir nieko nemato,

ausys klausosi jo ir nieko negirdi;

kas veikia pagal jį — tam niekas nekliudo.

Ką nori susiaurinti,

turi praplėsti;

ką nori susilpninti,

turi sustiprinti;

ką nori numesti,

turi pakelti;

kai nori imti,

turi duoti;

tai vadinu nesuvokiamo suvokimu;

minkštas nugali kietą,

žuvis nepalieka gelmių;

žmonėms negalima rodyt aštrių valstybės ginklų.

Dao nieko neveikia, tačiau viską padaro;

jei karaliai ir diduomenė mokėtų jį saugoti,

visos būtybės pasikeistų,

pasikeistų ir vystytųsi;

aš jas valdyčiau dora, kuriai nereikia vardo;

dorai vardo nereikia;

atsisakiusios norų,

jos patirtų ramybę,

ir pasaulyje savaime atsirastų tvarka.

Aukščiausias De nieko nežino apie De,

todėl De išlieka;

žemiausias De nori išsaugoti savąjį De,

todėl savąjį De praranda;

aukščiausias De yra neveiklus,

todėl jis nieko neveikia;

žemiausias De yra veiklus,

todėl jis turi ką veikti;

aukščiausias gėris yra veiklus,

todėl jis nieko nedaro;

aukščiausias padorumas yra veiklus,

todėl jis turi ką veikti;

sukurtos didingos apeigos

nesusilaukia atgarsio,

jei liepiama prievarta jų laikytis;

šitaip buvo prarastas Dao,

po jo atsirado De;

paskui buvo prarastas De,

po jo atsirado gėris;

paskui buvo prarastas gėris,

po jo atsirado padorumas;

vėliau buvo prarastas padorumas,

tada atsirado apeigos;

apeigos pražudė ištikimybę ir pasitikėjimą,

ir galvą pakėlė nesantaika;

gudruoliai — tai tuščiažiedis Dao

ir visų apgaulių pradžia;

todėl didis žmogus siekia tapsmo,

o ne pražūties,

jis skina vaisių, o ne tuščią žiedą -

atmeta pastarąjį ir pasirenka pirmąjį.

Senų senovėje buvo vienovė:

dangus nusigiedrijo,

žemė aprimo,

dvasios įgavo kerėjimo galią,

slėniai sužaliavo,

atsirado būtybių gaji įvairovė,

karaliai ir diduomenė tapo pasaulio matu -

visą tai sukūrė vienovė;

jei dangus apsiniaukęs, jis gali pratrūkti;

jei žemė nerami, ji gali įdubti;

jei dvasios netenka kerėjimo galios — nusilpsta;

jei slėniai neturi žalumos — išdžiūsta;

jei būtybių įvairovei trūksta gyvasties, ji gali išnykti;

jei karaliai ir kunigaikščiai nepaiso kilnių idealų — žlunga;

prastuoliai yra kilmingųjų šaknis,

žemas yra aukšto pagrindas;

todėl net karaliai ir kunigaikščiai save vadina

"našlaičiais", "našliais", "prastuoliais";

ką tai reiškia? tai reiškia,

kad prastuoliai yra kilmingųjų šaknis!

išardžius ratus — vežimo nelieka;