Lao Dze - Dao De Dzing

įsisiūbavusį — sustabdydavo ir priversdavo augti;

kas laikosi Dao, tam nereikia pertekliaus,

kas netrokšta pertekliaus,

tas gali gyvent, nieko naujo nekurdamas.

Pasieksiu tuštumos viršūnę,

išsaugosiu visišką rimtį,

ir visi daiktai savaime klestės,

o aš galėsiu įžvelgt, kaip jie grįžta atgal

iš visų daiktų įvairovės;

kiekvienas sugrįš prie savo šaknų,

grįžimas prie šaknų vadinasi ramybė,

tai tolygu grįžimui prie esmės;

grįžimas prie esmės reiškia amžinąjį patvarumą (pastovumą),

amžinojo patvarumo pažinimas reiškia aiškumą;

kas nesuvokia amžinojo patvarumo, aklai daro blogį;

kas suvokia amžinąjį patvarumą — viską aprėpia;

kas viską aprėpia, tas visiems priklauso;

kas visiems priklauso — tas yra karalius;

karalius prilygsta dangui,

dangus prilygsta Dao,

Dao prilygsta amžinybei;

kas seka Dao -

tas neria į gelmę be jokių pavojų.

Iš pradžių paprasti žmonės beveik nejuto esant valdovų,

paskui aplink juos susibūrė ir pradėjo šlovinti,

po to ėmė jų bijoti,

o vėliau — niekinti;

kai nėra pasitikėjimo,

prabyla įtarumas;

tikrieji valdovai nevertina žodžių,

vertę teturi jų žygiai;

žmonės mano, kad jie savaime nuveikti.

Išgyvendinus didįjį Dao,

atsirado gėris ir teisingumas,

išlindo gudrybė,

pasirodė didžioji veidmainystė,

iširo gentis -

atsirado šeima,

suirutės sužlugdė valstybę —

atsirado ištikimas ministras.

Panaikinkit šventenybę, pasmerkit gudrumą,

ir žmonės šimteriopai laimės;

panaikinkit gėrį, pasmerkit teisingumą,

ir žmonės vėl mylės vienas kitą;

pašalinkit apsukrumą, pasmerkit pelno troškimą,

ir nebus nei vagių, nei plėšikų;

visi šie dalykai — niekam tikusi puošmena;

todėl mokykit žmones

paprastumo ir kuklumo,

mažai norėti ir nedaug trokšti.

Atsiribok nuo išmokto — ir būsi be rūpesčių;

koks menkas tarpelis skiria pataikavimą nuo veidmainystės!

koks didelis skirtumas tarp gėrio ir blogio!

bijokis, ko visi bijo;

o, koks beribis šio pasaulio chaosas;

minia stumdos ir skuba,

lyg eitų iškilmių puoton,

lyg trauktų į pavasario šventę;

aš ilsiuosi ramus ir savy susitelkęs

tarytum vaikas, neatpratęs nuo motinos krūties,

esu benamis, nežinau, kur eiti;

visi turi daugiau, negu reikia,

tik aš vienas eikvoju, ką turiu;

mano širdis — kvailio širdis,

paika ir bejausmė;

miniai patinka blizgesys,

aš mėgstu tamsą;

miniai patinka įvairovė,

aš mėgstu vienodumą;

esu neramus tarsi jūra,

betikslis kaip vėjas;

visi veikia, kad būtų naudingi,

tik aš užsispyręs tarytum kvailys,

tik aš kitoks nei visi,

tik aš vertinu savo motinos pieną.

Mainos didysis De -

jis visada seka Dao;

Dao kaip daiktas -

neaiškus ir miglotas;

o miglotas! o neaiškus!

jame glūdi forma;

o miglotas! o neaiškus!

jame glūdi daikto esmė;

o tamsi, o juoda gelmė gilybė!

jame glūdi sėklos jėga,

jame glūdi tikrumas;

nuo pradžių pradžios ligi dabar

neišnykęs jo vardas,

jis padeda pažinti daiktų pradžią;

kaip aš suvokiu pirmykštę jų formą?

tik per jį.

Netobulas taps tobulu,

kreivas — tiesiu,

tuščias — pilnu,

senas — nauju,

iš nedaug pasidarys daug,

daugybė sukelia painiavą;

todėl išminčius laikosi vienumo

ir tampa kitiems pavyzdžiu;

jis nepasirodo,

tačiau yra matomas;

jis nenori likti teisiu,

tačiau jo teisumas akivaizdus;

jis nesididžiuoja nuopelnais,

tačiau yra nusipelnęs;

jis neišskiria savęs iš kitų,

tačiau savaime turi pirmenybę;

kas su niekuo nesiginčija,

tas yra neginčijamas nugalėtojas;

senovėj žmonės sakydavo:

netobulas taps tobulu,

tai ne tuščios šnekos,

kas iš tikrųjų taps tobulu,

tam visa paklus.

Negirdima gamtos kalba;

gūsiuotas vėjas nepučia visą rytą,

smarkus lietus nepliaupia ištisą dieną;

kas sukelia vėją ir lietų?

dangus ir žemė;

net dangus ir žemė nieko pastovaus nesukuria,

o žmogus — tuo labiau;

tačiau tas, kuris seka Dao,

susijungia su Dao,

kas seka De,

susijungia su De,

kas jų netenka,

susijungia su savo netektim;

kas susijungia su Dao,

tą mielai priima Dao,

kas susijungia su De,

tą mielai priima De,

kas susijungia su savo netektim,

tą pasiglemžia netektis;

kai trūksta pasitikėjimo -

prabyla įtarumas.

Kas stovi ant pirštų galų, neilgai išstovės;

kas žengia dideliais žingsniais, toli nenueis;

kas mėgsta pasirodyti, to nepastebi;

kas laiko save teisiu, to negirdi;

kas giriasi nuopelnais, nieko vertingo nesukuria;

kas aukština pats save, praranda pirmenybę;

remiantis Dao, visa tai reiškia:

ryti, o ne valgyti, stypčioti, o ne vaikščioti;

tokiais bjaurisi visos būtybės;

kas laikosi Dao -

niekada šitaip nepasielgs.

Yra esybė, atsiradusi iš chaoso,

gimus anksčiau už dangų ir žemę -

vienumoj tyli, bekraštė,

susitelkusi savyje, nekintanti;

ji sukasi ratu ir nepavargsta,

ją galima pavadinti visatos pramote;

aš nežinau jos vardo,

vadinu ją Dao;

norėdamas ją apibūdinti,

vadinu didele;

jeigu ji didelė — tai turi pradžią,

jeigu turi pradžią — tai yra tolima;

tolima, bet grįžtanti atgalios;

štai todėl Dao — didingas,

dangus — didingas,

žemė — didinga,

ir karalius — didingas;

pasaulyje yra keturi didingieji,

vienas jų — valdovas;

žmogus paklūsta žemei,

žemė paklūsta dangui,

dangus paklūsta Dao,

Dao — pačiam sau.

Sunkus yra lengvo šaknis,

ramybė — susijaudinimo valdovė;

todėl išminčius neišklysta iš savo kelio

ir niekada nevengia sunkumų,

o jei sulaukia pagarbos ir šlovės,

lieka abejingas;

kaip gali galingas valdovas

lengvabūdiškai žiūrėt į pasaulį?

lengvabūdžiui išslys iš po kojų žemė,

susijaudinęs praras valdžią.

Puikiai eina, kas nepalieka pėdų;

gerai kalba, kas kalba be klaidų;

gerai skaičiuoja, kas skaičiuoja be pagaliukų;

gerai rakina, kas be spynos neatidaromai užrakina;

gerai riša, kas be virvės neatrišamai suriša;

išminčius sumaniai saugoja žmones —

kiekvieną pastebi;

sumaniai saugoja daiktus -

kiekvieną pastebi;

aš tai vadinu šviesos pažinimu;

nes dorasis yra nedorėliui mokytojas,

nedorėlis dorajam — mokinys;

kas nevertina savo mokytojo,

kas nemyli savo mokinio,

tas pasiklysta, kad ir koks protingas būtų;

aš tai vadinu esme.

Vyriška išmintis,

moteriškas atsargumas -

šitaip tampama pasaulio upe;

kas tampa pasaulio upe,

tas De niekada neapleidžia

ir sugrįžta atgal į kūdikystę;