Lao Dze - Dao De Dzing

atsisakykit skimbčiojančio nefrito,

būkit paprasti tarsi akmenys.

Dao judėjimas yra grįžimas,

Dao ypatybė — silpnumas;

iš esamo atsirado visi pasaulio daiktai,

o esamas gimė iš nesamo.

Išmintingas žmogus, išgirdęs apie Dao,

nedvejodamas seka juo;

vidutinybė, išgirdusi apie Dao,

dvejodama seka juo ir praranda;

neišmanėlis, išgirdęs apie Dao,

išjuokia jį,

bet Dao nebūtų Dao,

jei neišmanėlis jo neišjuoktų!

todėl sakoma:

kas supranta Dao, atrodo neprotingas;

kas skverbias į Dao, atrodo traukias atgal;

kas prilygsta Dao, atrodo klystantis;

aukščiausias De — tarsi giliausias slėnis;

skaisčiausias tyrumas — tartum dėmė;

plačiausias De atrodo labiausiai ribotas;

stipriausias De atrodo silpniausias;

pilniausias De atrodo tuščiausias;

didžiulis kvadratas atrodo bekampis;

didelis indas ilgai daromas;

stiprus garsas vos girdimas;

milžiniškas pavidalas atrodo beformis;

Dao — bevardis ir slėpiningas,

tačiau daiktam jis suteikia viską

ir juos tobulina.

Dao pagimdė vieną,

vienas pagimdė du,

du pagimdė tris,

iš trijų atsirado gausybė,

daugybė būtybių;

jas laiko In, jas gaubia Jan,

o vienija — visa apimantis Či;

žmonės nekenčia

našlaičių, našlių ir prastuolių,

ir vis dėlto kunigaikščiai vadina save

"našlaičiais", "našliais" ir "prastuoliais";

būtybėms būdinga viena:

kai jų sumažėja, jos ima daugintis,

kai prisiveisia — vėl sumažėja (pradeda nykti);

ko mokė kiti,

mokau ir aš:

tironas miršta

žiauria mirtim -

todėl ir tironas

man yra mokytojas.

Kiečiausią pasaulyje

nugali lanksčiausias,

pro neprasiskverbiamą

prasiskverbia beformis;

todėl aš žinau:

kai neveikiama prieš gamtą,

visos būtybės klesti;

tačiau šiame pasaulyje

labai retai sutinkamas

mokymas be žodžių -

neveik prieš gamtą.

Kas artimesnis — šlovė ar gyvenimas?

kas brangesnis — gyvenimas ar turtas?

kas labiau slegia — pelnas ar netekimas?

taip jau būna:

kas daug nori, daug išleidžia,

dideli turtai — tušti aruodai;

kuklaus nieks nepažemins,

kas žino saiką, tam pavojus negresia, -

šitaip galima tapti amžinu.

Tobulybė tolygi netobulybei,

ji begalinė;

didžioji pilnybė panaši į tuštumą,

ji neišsenkanti;

tiesiausias tolygus kreivam,

sumaniausias — kvailiui,

iškalbingiausias — nebyliui;

judėjimas nugali šaltį,

ramybė nugali karštį,

rimtis grąžina pasauliui

reikiamą tvarką.

Kai pasaulyje viešpatauja Dao,

arkliai į laukus veža mėšlą;

kai pasaulyje trūksta Dao,

koviniai arkliai ganosi pievoj;

nėra didesnės nelaimės kaip norai,

nėra baisesnės bėdos kaip besotystė,

nėra didesnės klaidos kaip turto troškimas;

kas tenkinasi mažu -

tam visko pakanka.

Neišeidamas iš namų

išminčius žino viską,

nežiūrėdamas pro langą

regi dangaus Dao;

kuo toliau eini,

tuo mažiau žinai;

todėl išminčius niekur neina -

ir vis dėlto žino,

nieko nemato -

ir vis dėlto gali pasakyti daiktų vardus,

neveikia -

ir vis dėlto kuria.

Kas atsidėjęs mokosi, tas kasdien laimi;

kas pasišventęs Dao, tas kasdien praranda,

prarasdamas ir užmiršdamas

pamažu pasiekia neveikos būseną;

viskas padaroma,

kai nedaroma nieko nereikalinga;

tikrąją šalies valdžią

visada paimdavo neveiklieji;

kas daro žygdarbius -

nesugeba užgrobti krašto.

Išminčiaus širdis ne visada tokia pati:

jo širdį sudaro žmonių širdys,

garus jis vadina gerais,

tačiau gerais vadina ir negerus,

nes visų būtybių De — geras;

teisius jis vadina teisiais,

tačiau teisiais vadina ir neteisius,

nes visų būtybių De — teisus;

išminčius siekia, kad jo šalyje

visas širdis jungtų dora,

tada žmonėms vėl sugrįžtų rega ir klausa,

ir jis paverstų juos vaikais.

Gyvenimas ir mirtis lydi kiekvieną būtybę;

trims būtybėms iš dešimties skirta gyventi,

trims būtybėms iš dešimties skirta numirti,

tačiau tarp žmonių

trys iš dešimties

patys veržias į mirtį;

kodėl?

nes jie per daug (gyvenime) daro;

girdėjau, kad tie,

kas moka saugoti savo gyvybę,

keliauja per kraštą nebijodami raganosio ir tigro;

jie be ginklo prasiskverbia pro ginkluotus pulkus,

jų nepersmeigia raganosis savo ragu,

tigras nesuleidžia į juos nagų,

kardas negali įsiskverbt į jų kūną;

kodėl?

nes jie nepaiso mirtis.

Dao pagimdo daiktus,

De juos maitina,

daiktų pasaulis — formuoja,

energija — užbaigia;

todėl nėra daikto,

kuris negerbtų Dao ir nevertintų De;

Dao šlovinamas,

De saugomas,

nes jie niekada nenaudoja prievartos,

o leidžia daiktams vystytis taip,

kaip jiems dera;

Dao pagimdo,

De — maitina,

augina,

leidžia klestėt,

nokina

ir užbaigia;

(išminčius) leidžia jiems augti, bet jų nesisavina;

kuria, bet sau nieko nereikalauja;

saugoja, bet nevaldo;

tai vadinama Ziuen De — giliausiuoju De.

Visatos pradžia

pavadinta visatos pramote;

kas suvokia pramotę,

tas pažįsta ir jos vaikus;

kas pažįsta jos vaikus,

tas sugrįžta pas pramotę;

kas tvirtai jos laikosi,

tas nesužeidžiamas lig mirties;

kas sutramdo savo aistras,

užsklendžia išorės vartus -

to neslėgs jokia našta lig mirties;

kas aistroms duoda valią,

atsidedi išorės daiktams -

tas beviltiškai leidžia dienas lig mirties;

užuomazgos pažinimą vadinu aiškumu,

silpnumo išsaugojimą vadinu stiprybe;

kas su savo šviesa sugrįžta į šviesą -

tas niekada nepatirs kančių;

tai vadinu amžinųjų vertybių paisymu.

Kas įvaldo aukščiausiąją išmintį,

tas eina plačiuoju Dao keliu

ir baugščiai vengia šunkelių;

tiesus ir lygus didysis Dao kelias,

tačiau žmonės mėgsta takus;

jei kunigaikščių rūmai puošnūs,

tai aplinkiniai laukai — piktžolėti

ir javų klėtys tuščios;

kilmingieji dėvi blizgančius margus rūbus,

nešiojasi aštriai išgaląstus kardus,

jie pertekę valgių ir gėrimų,

jiems atgrįsę geriausi dalykai,

nuo pertekliaus jie nežino,

kur dėt brangenybes ir turtą;

aš visa tai vadinu "apgailėtina plėšikų puikybe" -

jų veikla nesusijus su Dao!

Tvirtai pastatyto nesugriausi,

stipriai paremto nenuversi -

sūnūs ir anūkai visada tai atmins;

tobulink Dao savyje,

ir De taps tikru;

tobulink Dao šeimoje,

ir De pagausės;

tobulink Dao kaime,

ir De paplis;

tobulink Dao šalyje,

ir De atneš vaisių;

tobulink Dao pasaulyje,

ir De bus visur;