Максин Салливан - Paslapties kaina

Kelionė į Lorną buvo ganėtinai maloni, ir greitai jie vaikštinėjo pagrindine kurorto gatve, kurioje buvo gausu stilingų parduotuvių ir kosmopolitiškų restoranų, atitinkančių pajūrio nuotaiką. Dominykas pasisiūlė stumti Nikolės vežimėlį; paslapčiomis jį stebėdama, Kasandra nusprendė, kad jis atrodo kaip savimi patenkintas tėtis, kuris be galo didžiuojasi vežimėlyje stumdamas savo dukrytę.

O ko čia nesididžiuoti? – susimąsčiusi klausė savęs Kasandra, nes pati buvo išdidi mama.

– Ko šypsaisi? – paklausė Dominykas, pagavęs Kasandros žvilgsnį, kai ši to visai nesitikėjo. Moteris nemanė, kad jos veide taip aiškiai atsispindi visos emocijos.

Ji išsižiojo kažką sakyti, bet persigalvojo. Nenorėjo, kad Dominykas pradėtų sąmoningai suvokti, kaip elgiasi su jos dukra. Paskui sau nusišypsojo. Sąmoningai save suvokiantis Dominykas? Tai bent diena!

– O kas nesišypsotų vaikštinėdamas po tokį nuostabų miestelį? – atsakė Kasandra.

Jis metė šaltą žvilgsnį.

Dar valandą vaikštinėjo gatvėmis. Galiausiai Dominykas pasiūlė papietauti viename iš prabangesnių restoranų, tačiau diena buvo tokia šilta, kad Kasandrai pasirodė būsiant smagiau užkąsti lauko kavinėje, kuri atsivėrė į aptvertą įlanką. Dominykas keistai į ją pažiūrėjo, bet galiausiai nusileido, ir netrukus ji jau maitino Nikolę gatavu kūdikių maistu, o paskui su Dominyku mėgavosi žuvimi ir keptomis bulvytėmis, kurių skonis jai atrodė dieviškas – jau daug metų nieko panašaus nebuvo ruošusi ir valgiusi. Kasandra jautė, kaip pamažu atsipalaiduoja, ir net Dominykas atrodė kur kas mažiau įsitempęs.

Pavalgę grįžo į namelį, Dominykas užsidarė darbo kambaryje, o Kasandra, paguldžiusi Nikolę pietų miego, pasiėmė iš svetainės knygą.

Patenkinta, kad turi šiek tiek laiko sau, užsidėjo akinius nuo saulės ir nešina knyga nužingsniavo prie baseino, nusispyrė batus ir išsitiesė ant gulto. Saulė jau buvo gerokai karštesnė, o miško cikadų čirpimas iš lėto trynė pastarųjų dienų įtampą.

Pasinėrusi į knygą nepajuto, kaip ant gretimo gulto prisėdo Dominykas; jis buvo su laisvomis karinio stiliaus kelnėmis, krūtinę glaudžiai dengė tie patys mėlyni polo marškinėliai, akys slėpėsi už akinių nuo saulės, o ranka gniaužė storą knygą popieriniais viršeliais.

– Nežinojau, kad mėgsti skaityti, – netikėtai užklupta Kasandra pasakė tai, kas pirmiausia šovė į galvą.

– Na, štai, – nusišaipė Dominykas. – Kasdien sužinai ką nors nauja. – Po šių žodžių juodu vėl tapo priešais.

Kvailai nusivylusi ji žvilgtelėjo į Dominyko knygos pavadinimą.

– Matau, kad domiesi moksline fantastika.

Jo žvilgsnį į Kasandros knygos viršelį palydėjo pašaipus šypsnys.

– O tu skaitai meilės romanus.

Laimė, jos akis slėpė akiniai.

– O kuo tai blogai? – kaip galėdama nerūpestingiau paklausė ji, nenorėdama išsiduoti, kad Dominyko žodžiai nuliūdino. Niekada nesuteiks jam tokio malonumo.

– Iš tiesų tai juk nėra tavo... stiprioji savybė?

Jis tik stengiasi mane supykdyti , – pagalvojo Kasandra.

– O tu, Dominykai, netiki tikra meile? – metė tarsi iššūkį.

– Kuo aš tikiu, visai neturi reikšmės.

– Man taip neatrodo, – paprieštaravo Kasandra, turėdama galvoje jo nuomonę, jog ji – neištikima žmona; jai tai turėjo didelę reikšmę. Tokia Dominyko nuostata darė įtaką ir jo elgesiui. Šio vyro akimis, ji tesiekė patogiai gyventi, ir tiek. Jis manė ją esant iš tų moterų, kurios nesugeba mylėti vyro vien už tai, kas jis yra.

Staiga pajutusi šleikštulį užvertė knygą ir atsistojo.

– Man atrodo, kad girdžiu bundančią Nikolę, – pasakė ji ir patraukė namo link, jausdama, kaip Dominykas seka žvilgsniu.

– Kasandra?

Ji žengė dar kelis žingsnius ir sustojusi atsigręžė.

– Atsinešk Nikolę pasitaškyti baseine.

Liūdesio kaip nebūta. Kasandra vis atidėliojo akimirką, kai turės apsivilkti prieš Dominyką maudymosi kostiumėlį.

– O gal bijai vandens? – iš lėto paklausė jis.

Nuojauta kuždėjo, kad Dominykas pasąmonėje žino jos dvejonių priežastį.

– Dievinu vandenį, – ramiu balsu atsakė Kasandra, stengdamasi neišduoti vidinio jaudulio.

Praėjo dar viena tylos sekundė, ir oras, rodėsi, tapo juslingai tirštas.

– Ak, taip. Juk mėgsti ištaigingai ilgas maudynes vonioje.

Saulė akimirksniu tapo karštesnė.

– Netrukus grįšime, – tepasakė ji, liežuviu sudrėkinusi išdžiūvusias lūpas, ir apsisuko eiti smarkiai plakančia širdimi, prisiminusi, kad smarkiai iškarpytas maudymosi drabužėlis, kurį įdėjo Nesta, toli gražu neatitinka jos paprastai dėvimų maudymosi kostiumėlių standarto. Net prieš gimdymą bikinį vilkdavosi retai, o dabar tokiu drabužiu dar mažiau žavėjosi, nes krūtys gerokai papilnėjusios, o klubai dar labiau išlinkę.

Po galais, reikėjo miestelyje įsigyti naują maudymosi kostiumėlį, – pagalvojo. Šį rytą buvo puiki proga nusipirkti kokį uždaresnį drabužį, tačiau Dominyko artumas paralyžiavo visas logiškas mintis.

Gal galėtų tiesiog apsimesti, kad maudymosi kostiumėlio Nesta išvis neįdėjo. Kasandra pati iš savęs nusišaipė. Nereikia nė sakyti, ką Dominykas atsakytų į tokį pasiaiškinimą.

Maudykis nuoga.

§

Dominykas veik manė, kad žiūrint į tolstančią Kasandrą vos svyruojančiais klubais aprasos jo akinių stiklai. Jam nevertėjo įsivaizduoti šios moters nei besimaudančios vonioje, nei dėvinčios bikinį. Ryškūs vaizdiniai tikrai nepadės liautis fantazavus apie savo rankas, glostančias jos laibą nugarą ir švelnius klubų iškilumus. Jam, kaip vyrui, šito buvo per daug.

Per daug šios moters.

Ir kaip jai, po galais, tai pavyksta? Kaip ji sugeba puikiai save tvardantį vyrą – Dominykas save laikė būtent tokiu – priversti eiti dėl jos iš proto? Kaip jai pavyksta kiekvieną jo kūno dalelę įelektrinti geismu, tarsi žinotų tikslų jo, kaip vyro, kodą? O svarbiausia – kodėl jis leido šiai moteriai tai daryti?

Dominykas atsistojęs nusimovė kelnes ir liko tik su maudymosi trumpikėmis, dar prieš pasirodant Kasandrai jau buvo vandenyje; ji atėjo apsivilkusi dangaus žydrumo spalvos bikinį ir suplėšė jo vaizduotę į skutelius.

Ar ji tyčia erzina? O gal tai Nestos kaltė? Dominykas buvo prisakęs namų prižiūrėtojai pasirūpinti, kad Kasandra šį savaitgalį turėtų maudymosi kostiumėlį, tačiau nesitikėjo, kad pusamžei moteriai šaus į galvą įdėti į lagaminą šiuos trikampius, iš po kurių matyti tiek daug nepridengto kūno. Dieve, ir kaip jis galėjo nesutikti, jog Kasandros kūnas dieviškas, o figūra idealiai tinka tokiai šykščiai priedangai. Nežinodamas nė už ką nebūtų pasakęs, kad prieš devynis mėnesius pagimdė kūdikį.

Tada Dominykas pamatė, kad ji rausta. Pirmiausia pradėjo rausti skruostai, paskui raudonis ėmė plisti po visą nuogo kūno paviršių ir, be abejonės, po skurdžiais medžiagos lopinėliais. Kas galėjo pamanyti, kad ji tokia drovi? Ši moteris tikrų tikriausia paslaptis.

– Gal... – kostelėjusi pradėjo Kasandra, – galėtum trumpam paimti Nikolę?

Jos žodžiai privertė Dominyką atitraukti akis nuo maudynių gražuolės ir... pažvelgti į mažąją šaunuolę mamos glėbyje. Pritūpusi prie baseino krašto, Kasandra ištiesė dukrą Dominykui.

Jo dukrą.

Staiga Dominyką pervėrė suvokimas. Sunkiai nurijo seiles. Ligi šiol jam pavyko vengti fizinio kontakto su Nikole, nes bijojo, kad jo reakcija gali kaipmat išduoti tiesą.