Максин Салливан: Paslapties kaina

– Dominykai?

Jis priėjo vandeniu prie baseino krašto ir ištiesė rankas.

O Nikolė ištiesė rankas į jį... jo dukra ištiesė rankas į jį... jis apkabino plaštakomis mažą kūnelį, apvilktą maudymosi kostiumėliu, o mergaitei apsivijus rankelėmis jo kaklą ir tvirtai prisispaudus – Dieve padėk – gerklėje įstrigęs gumulas pasirodė toks velniškai didelis, kad Dominykas pagalvojo paspringsiąs.

– Laikai?

Jis net akių negalėjo pakelti į Kasandrą.

– Taip, tvirtai, – pagaliau prabilo nurijęs seiles.

Dominykas laikė glėbyje savo dukrą... laikė visa savo esybe... kol pasimuisčiusi mergaitė sukrykštavo... o jo širdis vos neplyšo iš džiaugsmo.

– Jai patinka.

Dominykas giliai įkvėpė ir pažvelgė Kasandrai į akis.

Kažkas be perspėjimo prasprūdo pro tvirčiausias jo sąmonės užkardas, ir tarp jųdviejų nusitiesė tiltas. Tai buvo keista akimirka. Pirmą kartą pasijuto laimingas, kad vedė šią moterį.

Kasandra pakilo, nuėjo prie laiptelių, tarsi undinė nusileido į vandenį, paniro ir iškilo priešais Nikolės veidą.

– Kukū, – švelniai tarė, kad neišgąsdintų mergaitės.

Nikolė sumirksėjo, paskui sukrykštė ir pradėjo džiaugsmingai spardytis putliomis kojytėmis; Dominykas turėjo pasistengti, kad išlaikytų besitaškančią mergaitę vandenyje.

– Tikras vijurkas, – tarsi pats sau pajuokavo Dominykas, tačiau Kasandra jam nusišypsojo, ir bent trumpą akimirką jie pasijuto esą vieningi – kartu su juos siejančiu mažu žmogučiu. Dominykas pasistengė nukreipti mintis kitur. Kasandra kol kas nesuvokė, koks stiprus tas ryšys.

– Gal nori, kad ją paimčiau? Tikriausiai tau darosi per sunku.

Tačiau Dominykas dar nebuvo pasiruošęs paleisti mergaitės iš rankų.

– Ne, viskas gerai.

Kad sudomintų Nikolę, jis ėjo ratu aplink baseiną, laikydamas jos galvelę viršuje, o pilvuką įmerktą į vandenį, tarsi plauktų. Žaisti su mergaite jam be galo patiko.

Tik po kurio laiko jis išgirdo Kasandrą kažką sakant; pakėlęs akis Dominykas išvydo ją sėdinčią ant žemutinio baseino laiptelio. Moters akyse spindėjo švelnumas.

Apsukęs ratą apie seklųjį baseino galą jis priėjo artyn.

– Atleisk, negirdėjau, ką sakei.

– Sakiau, kad džiaugiuosi, jog stengiesi susipažinti su Nikole.

Prisiminęs, kad tikrąjį ryšį su dukra turi laikyti paslaptyje, Dominykas vėl tapo atsargus.

– Stengiuosi, – linktelėjęs patvirtino.

Netikėtai, tarsi kažką supratusi, Kasandra nukreipė akis į vandenį.

– Kas nutiko? – su nerimu širdyje paklausė Dominykas.

– Ji tokia panaši į Lijamą, – pakėlusi liūdesio kupinas akis atsakė Kasandra.

Skausmo dūris pervėrė Dominyką, kai to visai nesitikėjo, – ne todėl, kad brolis miręs, o todėl, kad vaikas, kurį laikė savo rankose, Lijamui nepriklausė . Tai aš esu jos tėvas , – veržėsi lauk žodžiai, kuriuos stūmė skausmas, tarsi žaizda atsivėręs tą dieną, kai gimė Nikolė. – Tai aš suteikiau jai gyvybę.

Nieko taip ir nepasakęs Dominykas iškėlė mergaitę iš vandens ir padavė motinai.

– Ką tik prisiminiau, kad turiu paskambinti.

Kasandra sumirksėjo, o jos žvilgsnis išdavė sumišimą.

– Gerai, – pasakė imdama Nikolę.

Dominykas spėriai užkopė laipteliais, pasiėmė kelnes ir marškinėlius ir dingo namo viduje nespėjęs pasakyti nieko, dėl ko vėliau reikėtų gailėtis.

§

Kasandra gailėjosi, kad užsiminė apie Lijamą, tačiau Dominykas paprastai visai šeimai suteikdavo stiprybės, todėl būdama greta jo neretai pamiršdavo, kad ir jį gali užvaldyti skausmas dėl brolio netekties.

Kaip visai neseniai užvaldė ją.

Ir ne dėl jos pačios, o dėl Nikolės.

Kartais ši atrodydavo tokia panaši į Lijamą, kad Kasandrai būdavo skaudu suvokti, jog jis niekada nepamatys mergaitės augančios. Ir Nikolė niekad nepažins savo tėvo. Saulei pasislėpus už debesies, Kasandros širdį vėl suspaudė liūdesys. Atrodė, kad net oras atšalo. Nikolės oda pašiurpo.

– Eime, mieloji. Apsirengsime šilčiau, – Kasandra su mergaite ant rankų pakilo.

Užkopusi laipteliais į terasą, nuėjo tiesiai į savo kambarį. Dominyko niekur nebuvo matyti; jo kambario durys buvo užvertos, o iš vonios sklido bėgančio vandens garsas. Vien nuo minties apie įdegusia krūtine srūvantį vandenį Kasandros kūnas įsitempė, kaip ir tą trumpą akimirką baseine. Nors tada apsimetė nekreipianti į jį dėmesio, sukinėdamasi su Nikole kelis kartus slapta metė žvilgsnį į nuogą vyro kūną.

Paskubomis uždariusi duris pasodino Nikolę ant grindų ir puolė ieškoti spintoje, kuo jiedviem apsirengti. Mintys apie besimaudantį Dominyką neišeis į gera, tik ne po to, kai matė jį išlipantį iš vandens su tomis nederamai aptemptomis maudymosi kelnaitėmis. Tarsi būtų nuogas. Visiškai nuogas.

Staiga pasigirdo Nikolės klyksmas, nuo kurio Kasandros nugara nuėjo pagaugais. Pribėgusi artyn pamatė, kad apatinis komodos stalčius prispaudė Nikolės pirštelį; mergaitė suklykė dar kartą, ir Kasandrai suspaudė širdį.

Švelniai išvadavusi dukters pirštelį ir pamačiusi, kad kraujas nebėga, ji lengviau atsiduso, tada pakėlė mergaitę ant rankų ir priglaudė prie krūtinės. Nikolės skruostais sruvo ašaros, lūpos virpėjo, ieškodama nusiraminimo, mažylė tvirtai prisispaudė prie mamos.

Nepraėjus nė kelioms sekundėms į kambarį įsiveržė Dominykas.

– Kas nutiko? Kas?

– Apatinį komodos stalčių palikau šiek tiek pravirą, ir ji įkišo į tarpą pirštą, – vis dar glausdama prie peties Nikolę paaiškino Kasandra.

– Ar jai viskas gerai? – priėjęs artyn paklausė Dominykas.

Kasandra linktelėjo ir švelniai glostė mergaitės nugarytę, kol verksmas virto gailiu inkštimu. Šiek tiek atsitraukusi nuo Nikolės, ji dar kartą apžiūrėjo sužeistą pirštelį. Šis buvo vos paraudęs.

– Mamytė nori jį pabučiuoti, – pasakė ir pridėjo lūpas prie Nikolės piršto pagalvėlės, jausdama, kaip meilė dukrai pripildo širdį. – Na, štai. Dabar kur kas geriau.

Tarsi laukdama dar vieno bučinio Nikolė iškėlė pirštelį priešais save ir susiraukė. Papūstomis lūpytėmis ir drėgnais skruostais atrodė tokia žavi, kad Kasandra ir Dominykas vienas kitam nusišypsojo.

– Ji labai panaši į tave, – pasakė jis, ir Kasandrą užliejo pasididžiavimas.

Kai ji jau ketino nukreipti žvilgsnį į šalį, akys užkliuvo už Dominyko krūtinės. Nuogos krūtinės. Pati to nejausdama, Kasandra pasiklydo tamsių ir švelnių kaip šilkas plaukelių miške, kuris leidosi iki pat klubų, kur nuogą kūną dengė paskubomis užrištas rankšluostis.

Ji ėmė tirpti tarsi žvakė karštą vasaros dienos. Dieve, koks turėtų būti jausmas rankomis liesti šį tobulą meno kūrinį?

Ar jo oda šilta ir glotni?

O gal karšta ir elastinga?

Kasandra pažvelgė į Dominyko akis ir išvydo, kad šis vyras ryja ją alkano žmogaus žvilgsniu. Ji sąmoningai nusuko žvilgsnį į šalį, dėkinga Nikolei, kad ši laiku suspurdėjo norėdama išsivaduoti.

Nuleidusi mergaitę ant žemės, pakėlė akis aukštyn ir spėjo pamatyti, kaip Dominykui išeinant užsiveria durys. Apsvaigusi Kasandra susmuko ant grindų ir kelias sekundes sėdėjo, kol atgavo savitvardą. Jai taip magėjo paliesti Dominyką, kad tai ją šokiravo. Dar labiau netikėta buvo tai, kad taip ir būtų pasielgusi, jeigu kambaryje nebūtų buvusios Nikolės.

Ketvirtas skyrius

Dominykas minėjo, kad jie vakarieniaus lauke, todėl Kasandra pasitaisė makiažą, paskubom perbraukė šepečiu pečius siekiančius plaukus, tada apsivilko baltą medvilninę palaidinę ir laisvai krintančias kelnes. Atviri plokščiapadžiai bateliai aprangą darė kasdieniškai elegantišką.