Максин Салливан: Tariama meiluze

Visa intelektinė nuosavybė į šios el. knygos turinį yra saugoma. Pirkėjui leidžiama naudotis el. knyga tokia apimtimi, kiek tokių teisių suteikė autorių teisių turėtojas.

Ši el. knyga skirta tik asmeniniam naudojimui Pirkėjo turimuose el. knygos skaitymo įrenginiuose.

Pirkėjui nesuteikiamos teisės daryti el. knygos ar jos dalių kopijas, platinti, atgaminti el. knygą bet kokiu būdu ir forma ir naudoti ją bet kokiais kitais būdais nei nurodyta šiose taisyklėse (toliau – Taisyklės), išskyrus teisę atgaminti nedidelę dalį el. knygos išimtinai asmeniniais nekomerciniais naudojimosi tikslais, nepažeidžiant galiojančių LR teisės aktų reikalavimų.

Suprasdamas, kad nuosavybės teisė į el. knygos turinį nesuteikiama bei jokios autoriaus turtinės teisės bei kita intelektinė nuosavybė į suteikiamą naudotis el. knygą Pirkėjui neperduodama ir nesuteikiama, Pirkėjas įsipareigoja nenaudoti el. knygos tokiu būdu, kad būtų pažeidžiamos autoriaus turtinės ar kitos intelektinės nuosavybės teisės į el. knygą bei pasižada neperduoti jų jokiems tretiesiems asmenims, nesudaryti sąlygų tretiesiems asmenims jokiu būdu pasinaudoti el. knyga. Jeigu Pirkėjas netinkamai naudojasi (nesilaikydamas šių Taisyklių) el. knyga, el. knygos leidėjas ir (arba) platintojas turi teisę uždrausti toliau naudotis netinkamai naudojama el. knyga, o Pirkėjas įsipareigoja nedelsiant nuo reikalavimo gavimo momento nutraukti naudojimąsi ir įsipareigoja atlyginti dėl to leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirtus visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Tokį reikalavimą visi nurodyti asmenys turi teisę pareikšti bet kuriuo metu, nes šios Taisyklių sąlygos lieka galioti visą el. knygos naudojimosi laikotarpį bei visą laikotarpį, kol bus tinkamai atlyginti leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirti nuostoliai.

Draudžiama panaikinti el. knygos apsaugą, pašalinti el. knygos pavadinimą, viršelį, šriftų rinkinį ir (arba) ir kitus su el. knygos turiniu susijusius elementus.

El. knygos leidėjas ir (arba) platintojas nėra atsakingi už žalą, atsiradusią dėl netinkamo naudojimosi el. knyga.

Naudodamasis šia el. knyga, Pirkėjas sutinka su visomis aukščiau nurodytomis taisyklėmis ir sąlygomis.

Maxine Sullivan

Tariama meilužė

Leidykla „Svajonių knygos“, 2011

ISBN 978-609-406-379-4

El. versiją paruošė:

www.skaitykle.lt

Versta iš Maxine Sullivan, High-Society Seduction, 2010

© Maxine Sullivan, 2010

Šis leidinys publikuojamas pagal sutartį su „Harlequin Enterprises II B.V. / s. à. r. l.“

Visos teisės į šį kūrinį saugomos, įskaitant teisę atkurti visą arba iš dalies bet kokia forma.

Visi šios knygos personažai yra išgalvoti. Bet koks panašumas į tikrus asmenis, gyvus ar mirusius, yra visiškai atsitiktinis.

© Dovilė Vaišvilaitė-Akdere, vertimas iš anglų kalbos, 2011

© Rima Milaševičienė, dizainas, 2010

© Dreamstime.com, viršelio nuotrauka

© „Svajonių knygos“, 2011

© Nextmedia, elektroninė versija, 2012

Pirmas skyrius

– O tai – Džena Brenson. Daug vilčių teikianti juvelyrinių dirbinių kūrėja.

Džena girdėjo šefo žodžius ir jautėsi dėkinga bent už tai, kad turėjo pakankamai laiko atsigauti po patirto šoko. Ji apstulbo, kai vos prieš kelias minutes Končio parduotuvių tinklo ložėje Australijos Flemingtono hipodrome pasirodė Adamas Rotas.

O, Dieve, – jai šmėkštelėjo. Adamas – vidurinis Lauros ir Maiklo, žymiosios Rotų bendrovės ir prabangos prekių parduotuvių tinklo savininkų, sūnus. Jo šeima priklausė Australijos aristokratams. Australijos visuomenės grietinėlei. Džena tikrai nenorėjo susitikti nė su vienu iš jų. Tik ne po to, kaip Lijamas Rotas pasielgė su jos broliu.

Apimta tylaus siaubo Džena stebėjo, kaip šis lieknas ir aukštas Rotas sėdasi ant kėdės priešais. Adamo Roto akys akimirksniu nukrypo į ją kitoje stalo pusėje, jis stebeilijosi taip, tarsi ji būtų vienintelis žmogus kambaryje. Kai jo mėlynų akių žvilgsnis širdį stingdančią gyvenimo akimirką surakino jos akis, Dženai vargiai pavyko užslopinti aiktelėjimą.

– Malonu susipažinti, Džena, – sumurmėjo Adamas, nužvelgdamas jos pečius siekiančius žvilgančius rudus plaukus, veidą ir galiausiai švelnią gėlėtą suknelę, kuri – Džena buvo tikra – ją puošė. Pirmą kartą gyvenime Džena pasigailėjo , kad atrodo taip moteriškai.

Ji pamėgino nusišypsoti, bet kažin ar pavyko.

– Man taip pat, – sunkiai išspaudė vildamasi, kad žodžiai nuskambėjo nuoširdžiai, nors juos tardama vos nepaspringo. Na, ir kodėl gi pasidavė įkalbinėjama ir sutiko šiandien čia ateiti? Dabar apgailestavo, kad šefas Robertas ir jo nuostabioji žmona buvo tokie atkaklūs. Daug mieliau šeštadienį ilsėtųsi namie.

– Ar jau teko statyti už laimėtoją? – ramiu ir žemu balsu paklausė Adamas.

– Dar ne, – pamėginusi nuraminti besidaužančią širdį atsakė Džena.

Vyro veidą nušvietė savimi pasitikinti šypsena, kuri išdavė jį gerai pažįstant moteris.

– Galbūt sėkmė dar pakeliui.

Jeigu tikisi pats pakeisiąs jos sėkmę, verčiau tegu iš anksto ruošiasi netikėtumui.

– Galbūt.

Prie stalo grįžo šefo sūnus ir atsisėdo greta Dženos, priversdamas ją suvirpėti ir sukeldamas dar vieną jaudulio pliūpsnį. Markas jau ne vieną mėnesį mėgino išvilioti ją į pasimatymą. Dabar manėsi pagaliau palaužęs. Ir tai buvo beveik tiesa.

– Neatsivedei merginos, – trumpai pasisveikinęs kreipėsi į Adamą.

– Šį kartą ne.

– Tai ne tavo stilius, amico mio [ Amico mio (it.) – mano drauge. (Čia ir toliau – vert. past.)], – pajuokavo Markas ranka perbraukdamas per Dženos kėdės atlošą, taip tarsi nebyliai pareikšdamas teises į greta sėdinčią moterį.

Adamo akyse šmėkštelėjęs pripažinimas nerimo banga nusirito Dženos nugara. Ji nenorėjo, kad bent vienas jų manytų ją čia atėjus su Marku. Taip pat nenorėjo, kad kas nors manytų ją esant pasirengusią flirtuoti.

Deja, popietei baigiantis, Dženai neliko abejonių, kad Adamas vogčiomis seka kiekvieną jos judesį. Kaip įmanydama stengėsi nekreipti į tai dėmesio, bet jo susidomėjimas deginte degino. Jis vertė jaustis nejaukiai, nors tas nejaukumas toli gražu nebuvo tokio pigaus pobūdžio kaip bendraujant su šefo sūnumi. Adamas Rotas buvo mergišius. Įgudęs, subtilus mergišius, be to, jis buvo našlys – prieš ketverius metus per autoavariją neteko žmonos. Džena nė neabejojo, kad šis vyras išmano viliojimo įmantrybes.

Ją išgelbėjo tik viena. Jos brolis. Prisiminimai apie Stiuarto patirtus sunkumus teikė stiprybės. Džena žinojo, ką sugeba Adamo Roto šeima, ir tai padėjo susikurti nematomą užtvarą, saugančią nuo galimų bandymų suartėti.

Pasibaigus vėlyviesiems priešpiečiams jai labiausiai norėjosi sprukti į moterų tualetą. Laimė, Markas ir moteris dosniai atverta iškirpte buvo įsijautę į lenktynes. Pasinaudojusi proga stvėrė rankinę ir išsmuko iš kambario, virpančia širdimi spėjusi pastebėti, kad pro Adamo akis jos pasišalinimas neprasprūdo.

Koridoriuje Džena nuskubėjo pliušiniu kilimu, ieškodama moterų tualeto. Manė, kad Adamas seks iš paskos. Kad norės pakviesti į pasimatymą. O ji to visiškai netroško. Pamačiusi ieškomas duris Džena ištiesė ranką... pasuko rankeną...

– Džena.

Moteris sustingo svarstydama, gal geriau apsimesti negirdėjus ir eiti savo keliu, bet suprato, kad jis vis tiek liks laukti už durų. Giliai įkvėpusi nuleido ranką ir atsisuko.