Максин Салливан: Tariama meiluze

Giliai įkvėpusi Džena atidarė duris. Nebuvo mačiusi Adamo nuo praėjusio šeštadienio vakaro – su juodu smokingu atrodė šaunus, netgi patrauklesnis, jei tik tai buvo įmanoma, negu Džena atminė. Nuotraukos laikraščiuose toli gražu neatspindėjo tikrosios šio vyro išvaizdos, kaip ir spalvoti jo atvaizdai žurnaluose. Realybėje jis buvo tikras Apolonas.

Tik paskui pastebėjo, kad stovėdamas priešais jis vyriškai gėrisi safyrų mėlynumo šifonine suknele su nuo pečių krintančiomis siauromis petnešėlėmis. Džena žinojo, kad atrodo gražiai, ir jautėsi tuo patenkinta, tačiau jos tikslas buvo stovėti iškelta galva greta Čelsės, o ne patraukti šio vyro dėmesį.

Pasijutusi nesmagiai apsisuko eiti į svetainę.

– Tik pasiimsiu rankinę, – vylėsi, kad jos balsas nuskambėjo ramiai. Nepakvietė Adamo užeiti. Ketino užtrukti tik kelias sekundes.

– Tai dar vienas pirmas kartas, – lėtai ištarė Adamas žengdamas vidun ir uždarydamas duris.

– Ką nori pasakyti? – plakančia širdimi Džena žengė link kavos stalelio.

– Nesuteikei progos pasakyti tau komplimentą.

Užsidėjusi abejingumo kaukę moteris paėmė savo vakarinį rankinuką.

– O ar turėjau?

– Dauguma moterų elgiasi būtent taip.

– Aš nesu dauguma moterų.

– Pradedu tuo tikėti. – Jis nutilo. – Tačiau vis tiek leisk pasakyti tau komplimentą, – sumurmėjo temstančiomis akimis. – Šį vakarą iš tiesų atrodai nuostabiai.

Į Dženos skruostus plūstelėjo šiluma, tačiau ji negalėjo sau leisti pamiršti, kad Adamas malonus ne vien iš širdies gerumo. Kiekvienas jo poelgis turi svarią priežastį.

– Ačiū, – padėkojo Džena ir žengė jo link, jausdama poreikį dingti iš buto, kol...

– Ar pati sukūrei šį vėrinį?

Klausimas sustabdė ją tiesiai priešais Adamą, ranka nevalingai pakilo prie papuošalo ties kaklo duobute.

– Taip. Vienas iš mano asmeninių.

Jis linktelėjo.

– Tada iš karto pelnysi Čelsės palankumą. Ji dievina papuošalus.

– Be galo džiaugiuosi, kad turėsime ką nors bendra, – nusišaipė Džena. – Noriu pasakyti, išskyrus tave.

Jis nesišypsojo.

Jo akys sakyte sakė: Prieik artyn.

Adamas neperspėjęs ranka apsivijo Dženos liemenį ir aistringai žvelgdamas prisitraukė ją artyn.

– Štai šito ji niekada neturės, – sumurmėjo ir palinko veidu į ją.

Iš nuostabos Dženos venose ėmė pulsuoti kraujas – pravėrė burną kažką sakyti, bet Adamo liežuvis pasinaudojo proga ir švelniai įsliuogė į vidų. Iš netikėtumo moteriai užgniaužė kvapą, ir nors ji vos begalėjo kvėpuoti, priešintis nepajėgė. Adamas mėgavosi jos burnos švelnumu aplankydamas kiekvieną ertmės vingį ir su ištobulintu patyrimu gerdamas jos stiprybę, kol Džena pasijuto tarsi gėrimui maišyti skirta lazdelė, kuri vis sukasi ratu; galiausiai jai teko jo įsitverti, kad nenugrimztų prarajon.

Adamas atitraukė lūpas ir iš lėto atsilošė.

– Privalome atrodyti kaip meilužiai, – pasakė kimiu, bet ramiu balsu.

Džena grįžo į realybę. Akivaizdu, kad bučinys jam patiko, bet neišmušė iš pusiausvyros kaip ją. Dieve, jo bučinys buvo dar nepatirtas tobulumas, tačiau to žinoti jis neprivalo. Gal Adamas tai ir numano, tačiau Džena niekada neprisipažins. Ji išdidi.

Susitvardžiusi greitai atsitraukė saugiu atstumu.

– Tam manęs bučiuoti nereikėjo. Juk šalia nieko nėra.

– Nereikėjo?

Dar vienas egzaminas, – Džena aiškiai suvokė, kad Adamas taip elgiasi vien norėdamas gauti trokštamą objektą, o ne todėl, kad apsimestų juos esant meilužiais. Juk raudono lūpdažio pėdsako jo lūpų kamputyje niekas nė nepastebės, – ciniškai pagalvojo norėdama nuvalyti dėmelę pirštu, bet neišdrįso.

Tik kilstelėjo smakrą.

– Turiu pripažinti, kad gerai bučiuojiesi, – pasakė stengdamasi atrodyti patyrusi ir išmananti, visiškai nekreipdama dėmesio į savo bejėgiškumą vyro glėbyje.

– Džiaugiuosi, kad taip manai, – ramiai pasakė Adamas, spinduliuodamas aroganciją, pasitikėjimą ir pasitenkinimą savimi.

Ak, jis taip gerai save pažįsta.

– Neabejoju, kad esi turėjęs daug praktikos.

– Mano tikslas – teikti malonumą.

– Kaip miela, – maloniai tarstelėjusi Džena norėjo jį apeiti.

Adamas žengtelėjo į šoną ir pastojo kelią.

– O tu, Džena?

– Aš? – Šis vyras norėjo žinoti, ar jos tikslas – teikti malonumą? Teikti malonumą kam? Jam?

– Ar daug teko bučiuotis su vyrais? – paaiškino Adamas, bet Džena nebuvo tikra, kuris klausimas pavojingesnis.

– Tai jau mano reikalas, – atšovė, bet staiga prisiminė geliantį buvusio vaikino komentarą, kad jai trūksta patirties kai kuriose srityse. – Kodėl klausi? Ar aš niekam tikusi? – nepagalvojusi pasiteiravo, bet po poros sekundžių jau norėjo skaudžiai sau įspirti, kad išsidavė.

Adamo žvilgsnyje atsispindėjo spėlionė.

– Buvai nuostabi, – užtikrino.

Džena pajuto didelį palengvėjimą. Ne dėl Adamo – dėl savęs.

– Gerai. Negalėčiau sau dovanoti, jeigu liktum nusivylęs mano pasirodymu.

Dabar jo žvilgsnyje spindėjo atviras smalsumas.

– Kodėl? Ar kas nors anksčiau nusivylė tavo... pasirodymu?

Ji įsitempė.

– Tai labai asmeniškas klausimas.

Adamas žvelgė dar skvarbiau, bet iškart gūžtelėjo pečiais, tarsi tai būtų nesvarbu.

– Pamiršk, ko klausiau. – Žvilgtelėjo į laikrodį. – Verčiau judėkime, – pasakė dalykiškai, tačiau Džena buvo tikra, kad jis permatė daugiau negu leido sau parodyti.

Staiga moteris pasijuto tarsi būtų stojusi į seksualinę dvikovą su milžinu Galijotu. Jausdama nenumaldomą poreikį dingti iš buto, kuriame, regis, magnetinės bangos nebetilpo tarp keturių sienų, prasispraudė pro Adamą prie durų. Ne, tebūnie magnetizmas . Šis žodis tobulai atspindi Adamo Roto esmę.

Jiems sėdint ant užpakalinės limuzino sėdynės suskambo Adamo mobilusis, prieš atsiliepdamas jis atsiprašė, paaiškinęs, kad tai svarbus skambutis. Dženai buvo vis vien. Ji tik džiaugėsi, kad nereikės su juo kalbėtis. Bučinys išmušė iš vėžių, ir ji vis dar negalėjo patikėti savo kūno reakcija į vyrą, kurį vos pažinojo. Nors tai tebuvo pasiteisinimas dėl intymumo atmosferos, idėja buvo puiki.

Stengdamasi nebegalvoti nusuko galvą į langą ir atsiribojo nuo Adamo balso. Nors toli gražu nesimėgavo būsima puota, jos šeima dėl to džiaugėsi. Džena nenorėjo pasakoti apie šio vakaro pasimatymą, bet negalėjo neparuošti savo artimųjų kitą mėnesį laikraščiuose pasirodysiančioms jųdviejų su Adamu nuotraukoms. Jau savaitės pradžioje pranešė tėvams ir brolio žmonai, kad Adamas pakvietė ją į mero puotą, bet į klausimus atsakinėjo kaip įmanydama glausčiau. Deja, visos pastangos nuteikti pesimistiškai dėl šių santykių, kurie tebuvo dūmų uždanga, nuėjo veltui.

Žinoma, buvo ir konkretesnė priežastis, kodėl Džena nenorėjo pasakoti savo šeimai apie Adamą. Sužinojęs, į ką Džena įsivėlė jo labui, Stiuartas gautų širdies smūgį, todėl ji paprašė namiškių šiam nė neužsiminti apie Adamą ir apskritai kuo mažiau su visais apie tai kalbėti. Ji priminė, koks Stiuartas globėjiškas ir kaip jaudintųsi sužinojęs, kad jo sesuo susitikinėja su dar vienu mergišiumi. Brolis iš tiesų dažnai niurnėdavo dėl Dženos santykių su Luisu, todėl įtikinti tėvus, kad ši žinia jį prislėgtų, nebuvo sunku.

Adamas baigė šnekėti telefonu kaip tik tada, kai automobilis atvyko į vietą. Jis dar kartą atsiprašė, tik šįsyk su žavinga šypsena, kurios magnetizmas mažoje automobilio erdvėje buvo dar stipresnis.