Максин Салливан: Tariama meiluze

– Vis dar per mažai argumentų.

Dženą tai siutino. Ji manė neprivalanti nieko įrodinėti. Neteisybė jau egzistavo.

– Kiek žinau, jie aptarinėjo pramogų parko idėją, ir Lijamas užtikrino, kad nebus jokios rizikos. Kvailai patikėjęs Stiuartas užstatė savo namą ir paskolino jam tris šimtus tūkstančių dolerių.

Adamas šiurkščiai nusikvatojo.

– Tris šimtus tūkstančių dolerių? Ir davė be įsipareigojimų?

– Stiuartas pasitikėjo tavo broliu, – Džena sugriežė dantimis. – Juk jis Rotas. Dėl tavo šeimos doros neturėtų kilti abejonių.

– Ir nekyla. – Adamo išvaizda bylojo, kad Džena jį įžeidė.

– Tai kur mano brolio pinigai? Parkas turėjo būti pradėtas statyti prieš šešis mėnesius, tačiau darbai buvo vis atidėliojami. Galiausiai bendrovė, kaip žinai, bankrutavo. – Apie tai pranešė ir žiniasklaida. Niekam tai neprasprūdo pro ausis, kaip ir faktas, kad vienas iš investuotojų buvo Lijamas, nors sirgo mirtina liga. – Mano brolis įsitikinęs, kad Lijamas paėmė pinigus melagingu pretekstu, ir jam pritariu. Tavo šeima skolinga Stiuartui visą sumą.

Adamo žvilgsnis skrodė kiaurai.

– Kur tavo brolis dabar?

– Jis architektas. Netekęs pinigų išvyko į Vidurinius Rytus – pamėgins greitai užsidirbti, kad išsaugotų šeimos namus. Iki šiol jam nekildavo sunkumų mokėti mokesčius už namą, bet dabar... – Dženos gerklę sugniaužė skausmas. – Be to , jis turi žmoną ir du mažus vaikus, kurie jo beprotiškai ilgisi. Jie nori, kad mano brolis parvažiuotų namo, bet jis negalės sugrįžti, kol neįvykdys banko reikalavimų.

Laikyti šitai paslaptyje Dženai buvo sunkiausia. Negalėjo su niekuo apie tai pasikalbėti. Ir tėvai, ir Stiuarto žmona manė, jog jis išvyko į užsienį, kad greičiau išsimokėtų už namą. Vargšė Vikė nė nenutuokė, jog netrukus gali prarasti nuostabius namus, kuriais taip didžiavosi.

– O kodėl pats pas mane neatėjo? – paklausė Adamas. – Kodėl tu turi atlikti juodą darbą už savo brolį?

Dženai nepatiko Adamo tonas.

– Stiuartas sakė, kad nėra prasmės kalbėtis su jūsų šeima, nes visi stotumėte Lijamo pusėn, – atsakė įdėmiai tyrinėdama priešišką jo veido išraišką. – Suprantu, ką jis turėjo galvoje. – Tą dieną Stiuartas buvo visiškai praradęs savitvardą, ir ji dar labiau neskaudins pasakodama apie šiandienos pokalbį. Pirmiausia ras būdą viską sutvarkyti.

Adamas prikaustė tiriamu žvilgsniu.

– Tavo broliui apginti yra teisinė sistema. Ar jis pateikė ieškinį?

– Ir kaip galėtų tai padaryti? Juk jis neturi pinigų. Be to, dabar reikia sugalvoti, kaip išsaugoti stogą virš šeimos galvos. Kai tuo bus pasirūpinta, gali neabejoti, kad grįžęs paduos jus į teismą. – Dženos lūpos persikreipė. – Tik nemanau, kad iš to bus kokia nauda. Jūsų teisininkų komanda sumąstys, kaip išvengti atsiskaitymo.

Adamo veido raumuo truktelėjo.

– Nemėgstu klausytis kaltinimų mano šeimai.

– Gaila, – nusišaipė Džena ir iš karto pajuto sąžinės graužatį. Pagieža jai nebuvo būdinga, tačiau negalėjo atsitraukti po to, ką velionis šio vyro brolis padarė Stiuartui.

– Ko nori iš manęs?

Džena suėmė save į rankas.

– Grąžink broliui pinigus, kad galėtų grįžti pas šeimą.

– Manai, kad vien pasitikėdamas tavo ir tavo brolio žodžiu atiduosiu jums tris šimtus tūkstančių dolerių? – jis šaižiai nusijuokė.

– Išvengtum begalės nemalonumų... ir visos šeimos gėdos.

Adamas metė šaltą žvilgsnį.

– Nė nemėgink manęs šantažuoti, panele Brenson.

Oficialus tonas Dženos neatbaidė.

– Tai ne šantažas. Tai pažadas.

Ji niekada nesitikėjo išdrįsianti, bet jeigu reikės, ras būdą papasakoti šią istoriją jo tėvams arba vyresniajam broliui Dominykui, kuris neseniai vedė Lijamo našlę Kasandrą. Džena meldėsi, kad to netektų daryti. Adamas tam buvo tinkamiausias kandidatas, nepaisant šalto žvilgsnio, kuriuo dabar stebeilijo.

– Jei padarysi ką nors, kas sukels mano tėvams skausmo, – pradėjo jis perspėjamu tonu, nuo kurio jai nugara nuėjo pagaugais, – priversiu tave sumokėti, ir brangiai.

Džena nesitraukė.

– Tai kodėl verčiau nesumokėjus mano broliui ir neapsaugojus visų kitų?

– Taip reikalų netvarkau.

– Akivaizdu.

Adamas tyliai stebėjo, paskui jo žvilgsnis tapo be galo švelnus.

– Kaip suprantu, Robertas ir Karmen apie tave labai geros nuomonės, – pasakė lyg tarp kitko, bet Džena suprato, ką jis turi galvoje.

– Taip. – Staiga moteris pajuto nebevaldanti padėties, bet nežinojo, kaip išsisukti.

– O Markas tavęs geidžia.

– Tai jau ne mano bėda.

– Suprantu. – Jis netikėtai patenkintas nusišypsojo, bet akys liko šaltos. – Kažin ar Robertui nebūtų įdomu sužinoti, jog viena jo darbuotoja šiandien pasinaudojo svetingumu savo pačios naudai?

Džena piktai nužvelgė.

– Tai kas dabar ką šantažuoja?

Adamas gūžtelėjo pečiais.

– Tenoriu pasakyti, kad jei prasitarčiau, jog nesu patenkintas, netektum darbo. Vargu, ar rastum vietą kitoje prestižinėje bendrovėje.

Jos gerklė išdžiūvo.

– Suprantu, ką nori pasakyti, bet tai nekeičia esmės. Jeigu nebūsi teisingas mano broliui, aš nebūsiu teisinga tavo šeimai.

Vyro akyse sutvisko pasigėrėjimas.

– Man patinka tavo stilius. Turbūt retai kada atsitrauki.

Džena pakreipė smakrą.

– Norėčiau manyti, kad niekada nesitraukiu.

Adamas šyptelėjo, bet tą pačią akimirką jo veidas vėl tapo šaltas.

– Man reikia laiko patikrinti tavo pretenziją, noriu įsitikinti, kad ji nėra pramanyta.

– Ji nėra pramanyta.

– Tada suteik laiko ir leisk imtis atitinkamų veiksmų, – paprašė jis, kurį laiką įdėmiai stebėdamas moterį ir savo žvilgsniu keldamas jai keistą jausmą. – Bet per tą laiką galėtum padaryti man nedidelę paslaugą.

Džena įsitempė.

– Aš paslaugą tau ? Nė nežinau, kaip galėčiau, be to, nemanau privalanti tai daryti.

– Leisk paaiškinti, – priekaištingai nutraukė Adamas, o jo akys perspėjamai blykstelėjo. – Man reikalinga... partnerė.

Dženos žvilgsnis aiškiai bylojo, kad juo netiki.

– Nori, kad tapčiau tavo meiluže? – Teko girdėti apie panašius dalykus, bet..

– Ne, noriu, kad kelias savaites būtum mano partnere.

Adamo žodžiai vis dar vertė abejoti.

– Tai neįmanoma.

– Tai neįmanoma?

– Nė už ką to nedarysiu. Verčiau kreipsiuosi tiesiai į žiniasklaidą ir leisiu tave išnarstyti po kaulelį.

– Džena, nepamiršk, kad visada yra dvi pusės. Aš turiu mylimą šeimą, akivaizdu, kad tu taip pat. Juk nenorime, kad mūsų artimieji kentėtų labiau negu ligi šiol. – Jis primerkė akis ir tiriamai nužvelgė. – Tiesa?

Jos kvėpavimas suvirpėjo.

– Tiesa.

– Tai sudarykime sandorį, – patenkintas atsakymu jis pasiūlė. – Pažadu ištirti tavo pretenziją, o tu pažadėk, kad skirsi man kelias savaites.

Moteris sumirksėjo.

– Kodėl aš?

– Geras klausimas... – Koridoriuje pasigirdo praeinančių žmonių balsai. – Tik dabar atsakyti negaliu. Ar rastum laiko šį vakarą drauge pavakarieniauti? – Manau, kad taip, – atsakė Džena, nors jos kūnas, tarsi riedant linksmaisiais kalneliais, smego žemyn.

– Vilties teikiantis požiūris.

– Pratinkis.

Nekreipdamas dėmesio į Dženos sarkazmą Adamas padavė jai savo verslo kortelę.

– Paskambink kitapus nurodytu telefonu ir pasakyk savo adresą. Aštuntą valandą tavęs atvažiuos automobilis ir pristatys į mano namus.