Visa intelektinė nuosavybė į šios el. knygos turinį yra saugoma. Pirkėjui leidžiama naudotis el. knyga tokia apimtimi, kiek tokių teisių suteikė autorių teisių turėtojas.
Ši el. knyga skirta tik asmeniniam naudojimui Pirkėjo turimuose el. knygos skaitymo įrenginiuose.
Pirkėjui nesuteikiamos teisės daryti el. knygos ar jos dalių kopijas, platinti, atgaminti el. knygą bet kokiu būdu ir forma ir naudoti ją bet kokiais kitais būdais nei nurodyta šiose taisyklėse (toliau – Taisyklės), išskyrus teisę atgaminti nedidelę dalį el. knygos išimtinai asmeniniais nekomerciniais naudojimosi tikslais, nepažeidžiant galiojančių LR teisės aktų reikalavimų.
Suprasdamas, kad nuosavybės teisė į el. knygos turinį nesuteikiama bei jokios autoriaus turtinės teisės bei kita intelektinė nuosavybė į suteikiamą naudotis el. knygą Pirkėjui neperduodama ir nesuteikiama, Pirkėjas įsipareigoja nenaudoti el. knygos tokiu būdu, kad būtų pažeidžiamos autoriaus turtinės ar kitos intelektinės nuosavybės teisės į el. knygą bei pasižada neperduoti jų jokiems tretiesiems asmenims, nesudaryti sąlygų tretiesiems asmenims jokiu būdu pasinaudoti el. knyga. Jeigu Pirkėjas netinkamai naudojasi (nesilaikydamas šių Taisyklių) el. knyga, el. knygos leidėjas ir (arba) platintojas turi teisę uždrausti toliau naudotis netinkamai naudojama el. knyga, o Pirkėjas įsipareigoja nedelsiant nuo reikalavimo gavimo momento nutraukti naudojimąsi ir įsipareigoja atlyginti dėl to leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirtus visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Tokį reikalavimą visi nurodyti asmenys turi teisę pareikšti bet kuriuo metu, nes šios Taisyklių sąlygos lieka galioti visą el. knygos naudojimosi laikotarpį bei visą laikotarpį, kol bus tinkamai atlyginti leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirti nuostoliai.
Draudžiama panaikinti el. knygos apsaugą, pašalinti el. knygos pavadinimą, viršelį, šriftų rinkinį ir (arba) ir kitus su el. knygos turiniu susijusius elementus.
El. knygos leidėjas ir (arba) platintojas nėra atsakingi už žalą, atsiradusią dėl netinkamo naudojimosi el. knyga.
Naudodamasis šia el. knyga, Pirkėjas sutinka su visomis aukščiau nurodytomis taisyklėmis ir sąlygomis.
Cat Schield
Išlošta naktis
Romanas
Vilnius, 2013
Versta iš Cat Schield, A Win-Win Proposition, 2011
© Cat Schield, 2011
Šis leidinys publikuojamas pagal sutartį su „Harlequin Enterprises II B.V. / s. à. r. l.“
Visos teisės į šį kūrinį saugomos, įskaitant teisę atkurti visą arba iš dalies bet kokia forma.
Visi šios knygos personažai yra išgalvoti. Bet koks panašumas į tikrus asmenis, gyvus ar mirusius, yra visiškai atsitiktinis.
© Dovilė Vaišvilaitė-Akdere, vertimas iš anglų kalbos, 2012
© Janina Jankauskaitė-Šareikienė, dizainas, 2012
© Fotolia.com, viršelio nuotrauka
© „Svajonių knygos“, 2013
ISBN 978-609-406-572-9
Pirmas skyrius
Įvairiaspalvės kazino šviesos merkė akį Sebastianui Keisui, taip ir viliodamos užeiti ir išmėginti laimę. Į tarškančių elektroninių lošimo automatų skimbtelėjimus ir pyptelėjimus, pranešančius apie laimėtas ir prarastas sumas, jis nekreipė dėmesio. Lošimas jam nepatiko. Sebastianas tikėjo ne sėkme, o sunkiu darbu ir atkaklumu.
Priešais ėjusi šešiasdešimtmečių pora stabtelėjo, priversdama sulėtinti žingsnį ir jį. Žmona įsitikinusi kartojo, kad bufetas turįs būti jiems kairėje. Vyras tikino, kad posūkis turėjęs būti ties keno 1loto kambariu, kuris jiems likęs už nugarų. Nei vienas, nei antras nebuvo teisus.
Sebastianui nespėjus jų apeiti, moteris jį pastebėjo.
– Štai, šis jaunuolis tikriausiai galės mums padėti. – Ryškiai raudonu lūpdažiu padažytos lūpos prasiskyrė geraširdiškai šypsenai. – Sveiki... – Ji įdėmiai nužvelgė Sebastiano krūtinę, ant kurios turėjo būti kortelė su vardu. – Jaunuoli. Mums be galo patinka jūsų viešbutis, bet jis labai painus. Gal galėtumėte nurodyti kelią į bufetą?
Moteris jį klaidingai palaikė viešbučio darbuotoju. Nieko nuostabaus. Jis veikiausiai vienintelis kazino nedirbantis žmogus su dalykiniu kostiumu.
– Jeigu pasuktumėte į dešinę, iš karto pamatytumėte bufetą, – rodydamas jiems reikiama kryptimi paaiškino Sebastianas.
– Sakiau tau. – Moteris metė į vyrą pasipūtėlišką žvilgsnį, neteisėtai prisiimdama nuopelnus. – Ačiū.
Sebastianas linktelėjo ir nuėjo link lifto, kuris turėjo žaibo greitumu užkelti jį į penkioliktame aukšte esančius apartamentus. Verčiau jau Misė būtų ten. Kol jis dalyvavo telefoniniame pasitarime su savo teisininkais dėl Smito pramonės įsigijimo sutarties pataisų, ji netikėtai išgaravo. Ir tai nutiko beveik prieš šešias valandas.
Širdį graužė nerimas. Misės balso pašte jis paliko tris žinutes, nusiuntė jai keturis ar penkis elektroninius laiškus. Tačiau jokio atsakymo negavo. Stropesnės ir patikimesnės padėjėjos nė su žiburiu nerastum. Gal reikėtų pradėti jaudintis, kad Misė pateko į bėdą?
Triukšmingas, judrus ir chaotiškas Las Vegasas viliojo turistus išpūstais nuotykių pažadais, bet išspjaudavo su miglotais prisiminimais ir tuščiomis kišenėmis. Ar ir Misė tapo tokios reklamos auka? Užaugusi mažame vakarinės Teksaso dalies miestelyje ji veikiausiai nebuvo pasiruošusi panašiems pavojams. Gal kur nors lošimų automatų labirinte jau švaisto mėnesinę algą? O gal išėjo iš viešbučio ir ją kas nors užkalbino?
Dešinėje, prie lošimo kauliukais stalo, pasigirdo džiaugsmingi aplodismentai ir šūksmai. Jeigu jo sumanusis BlackBerry telefonas nebūtų nustatytas vibraciniu režimu, jis nė už ką laiku nesužinotų pagaliau gavęs elektroninį laišką. Sulėtinęs žingsnį Sebastianas išsitraukė telefoną iš švarko kišenės. Pagaliau Misė atsiliepė. Išvydęs iš dviejų žodžių susidedantį laiško pavadinimą, sustojo kaip įbestas.
Mano atsistatydinimas.
Netikėdamas savo akimis Sebastianas stebeilijo į glaustą tekstą. Misė išeina iš darbo? Neįmanoma.
Vyriausioji padėjėja pas jį dirbo jau ketverius metus. Jie buvo komanda. Jeigu ji būtų jautusis nelaiminga, jis būtų tai žinojęs.
Sebastianas surinko Misės numerį. Po keturių kvietimo signalų skambutis buvo nukreiptas į balso paštą.
– Paskambink man.
Nieko nelaukdamas jis parašė jai glaustą tekstinę žinutę, reikalaudamas pasakyti, kur esanti. Po trisdešimties sekundžių gavo atsakymą.
Bare.
Kuriame bare?
Pauzei užsitęsus, Sebastianas sugriežė dantimis.
Zador.
Mintyse pamėginęs įsivaizduoti kazino planą, jis pasuko į kairę. Ėjęs penkias minutes pagaliau atsidūrė bare. Raudonos sienos, juodai lakuoti akcentai ir azijietiško stiliaus menas jį nukėlė į kitą žemės rutulio pusę. Palei sieną rikiavosi milžiniški žuvų akvariumai, nuo kurių sklindanti šviesa atstojo beveik visą patalpos apšvietimą. Sebastianui įėjus į barą ir pradėjus akimis klaidžioti po užimtus stalelius, kur galbūt galėjo sėdėti jo padėjėja, vandenį perskrodė dvylikos colių ilgio spalvotasis karpis. Jo paieškas nutraukė prie baro sėdinti rudaplaukė.
Moteris sėdėjo veidu į barmeną ir kalbėdama gestikuliavo rankomis. Kadangi ji buvo atsukusi Sebastianui nugarą, jos juoko jis negirdėjo, bet spėjo, kad garsas turėtų būti kimus ir intymus, tarsi sirenos, viliojantis vyrus į jos juslinius tinklus. Ji sėdėjo ilgas kojas permetusi į vieną kėdės pusę. Trumpa suknelė leido grožėtis laibomis blauzdomis ir trapiomis kulkšnimis.
Читать дальше