Кэт Шилд: Išlošta naktis

Net nematydamas jos veido, Sebastianas pasijuto įkliuvęs.

Jos skleidžiama trauka buvo tokia galinga, kad tik žengęs šešis žingsnius pagaliau prisiminė, ko čia iš tikrųjų atėjęs. Skubiai apžvelgęs patalpą įsitikino, kad Misė nesėdi nė prie vieno apskrito stalelio. Su ja išsiaiškins vėliau.

Pirmiausia reikia susipažinti su ta rudaplauke prie baro.

– Negali būti. Tikrai. Jis taip padarė?

Sebastianas jau buvo užtektinai arti, kad atpažintų moters balsą. Jį nusmelkė nuostaba.

– Mise?

Jo padėjėja pasuko galvą ir pažvelgė į Sebastianą pro ilgų tamsių blakstienų užuolaidą. Jeigu jos vietoje būtų buvusi kita moteris, Sebastianas šį veiksmą būtų palaikęs flirtu. Tačiau čia juk Misė.

– Sveikas, Sebastianai. – Jos balsas užgavo jo nervus tarsi nagai nuogą odą. Ketvirčiu pasisukusi ant kėdės Misė parodė į laisvą vietą šalia savęs. – Džo, įpilk mano šefui taurelę Patrón .

Vis dar negalėdamas patikėti savo akimis Sebastianas klestelėjo ant kėdės.

Kur jos akiniai? Sodraus, samanomis apaugusios grotos žalumo akys stebėjo jį su neslepiamu susidomėjimu, laukdamos, kad jis ką nors pasakytų ar padarytų.

– Kokį čia elektroninį laišką atsiuntei? – paklausė Sebastianas, visomis išgalėmis stengdamasis ištrūkti iš traukos verpeto, į kurį buvo ką tik įtrauktas. – Neblogą laiką pasirinkai išeiti iš darbo.

Misė stumtelėjo jam taurelę.

– Tinkamo laiko niekada nebus.

Sebastianas prarijo tekilą net nepajutęs skonio. Alkoholio sukeltas deginimas buvo tik menkas nepatogumas, palyginti su visame kūne šėlstančia ugnimi.

Kažkuriuo metu nuo tada, kai jie prieš šešias valandas išlipo iš lėktuvo, ji išsipynė storą, kaštonų rudumo kasą ir nusirėžė gerus dvylika colių. Gerokai patrumpėję plaukai dabar tarsi kiniškas šilkas vilnijo ir kaskadomis ritosi pečiais. Ar jie visada buvo tokie gyvybingi? Sebastianui taip ir knietėjo panerti pirštus į cinamoninius raibulius ir apsukti ilgas sruogas sau apie rankas. Jis jau dabar, regis, jautė jų švelnumą.

Žvilgsnis nusileido žemiau. Paprastai dėvimą moterišką kostiumėlį su beformėmis kelnėmis Misė buvo pakeitusi prigludusia suknele, kuri išryškino ir smalsiai akiai leido grožėtis kreminės spalvos krūtų iškilumais. Ar jos oda visada buvo tokia blyški, tokia nepriekaištinga? Ar taip atrodo tik dėl kontrasto su juoda suknele?

Beje, kalbant apie odą. Ar jis kada nors yra matęs ją tiek išsirengusią?

Misė, kurią jis pažinojo, buvo kukli ir santūri. Moteris, kuri dabar sėdėjo ant kėdės, tiesiog mėgavosi savo geidulingumu.

Sebastianas papurtė galvą.

– Ką sakei?

– Sakiau, tavo eilė.

Jo eilė. Jo eilė kam?

Slėnis tarp jos krūtų kvietė. Sebastianas jau įsivaizdavo, kaip palinksta į priekį ir panardina veidą į tą grožybę. Kaip ima jaudrinti ją lūpomis ir liežuviu. Kaip čiulpia vieną spenelį, paskui apima antrąjį, iki ji ima iš džiaugsmo verkti.

Sebastianą pribloškė jį užplūdusio poreikio jėga. Norėdamas apraminti plakančią širdį, jis giliai įtraukė oro. Jos viliokiškas kvapas įsiskverbė į jo pojūčius ir migla aptraukė protą.

– Sebastianai?

– Ką? – Atplėšęs žvilgsnį nuo jį apžavėjusio slėnio jis sumirksėjo ir pasistengė vėl susitelkti į reikalą.

– Ar gerai jautiesi? – Jos lūpos paslaptingai, bet kartu be galo moteriškai išsirietė į šypseną. Tarsi ji tiksliai žinotų, ką jis galvoja. Ir tuo mėgautųsi.

Kas gi nutiko šaltakraujiškai, profesionaliai merginai, kuria per pastaruosius ketverius metus jis išmoko net nedvejodamas pasikliauti? Veikiausiai bus pasielgęs ne itin protingai atsiveždamas ją į Las Vegasą.

– Gerai. – Kas jam darosi? Net mintys nebeklauso. Sebastianas pažvelgė į tuščią taurelę ant baro. Gal jam kažko įpylė? – Apie ką mes kalbėjomės?

– Apie mano atsistatydinimą.

Šie žodžiai tarsi antausis sugrąžino jį į realybę. Protas kaipmat nuskaidrėjo. Karštis atslūgo. Teisingesnis žodis būtų atsitraukė.

– Ko nori? Daugiau pinigų? O gal sieki paaukštinimo?

– Noriu ištekėti. Turėti vaikų.

Dar labiau pribloškianti naujiena. Misė jam visuomet atrodė orientuota į karjerą. Keisų holdinge ji garsėjo stropumu ir atsidavimu. Žinoma, daugiau nei logiška, kad ji turi ir asmeninį gyvenimą, draugų ir meilužių, tačiau apie šitai jis niekada nepagalvodavo.

– Neprivalai mesti darbo, kad ištekėtum ir turėtum vaikų.

– O, dar ir kaip privalau.

– Ar nori pasakyti, kad neleidžiu tau susituokti ir susilaukti vaikų?

– Taip. – Jos ilgos blakstienos nusileido paslėpdamos akyse kažką, ko ji nenorėjo Sebastianui atskleisti.

– Kokiu būdu?

Jis pamojo barmenui įpilti dar tekilos ir, nukreipęs žvilgsnį į Misės gėrimą, papurtė galvą. Kiek ji išgėrė? Aiškus žvilgsnis visgi neišdavė jokio apgirtimo. Kita vertus, kuo dar galėtum paaiškinti skubų sprendimą atsistatydinti?

– Daugumą vakarų verti mane dirbti iki išnaktų, – pradėjo Misė. – Kad pakeistum savo kelionių planus arba suderintum pasitarimo skambučių laiką, skambini kada tik užsigeidęs. Kiek savaitgalių esu praleidusi skubiai koreguodama pristatymus, kuriuos būdavau rengusi visą savaitę?

Ar jis per daug iš jos reikalauja? Gal ir tikrai ilgainiui darėsi vis labiau nuo jos priklausomas, bet jam patiko žinoti, kad gali su ja susisiekti bet kada ir bet kokiu klausimu.

– Tu niekada nesiilsi, – toliau skundėsi Misė, užbaigdama savo rausvo gėrimo likučius. – Neleidi pailsėti ir man.

– Pažadu daugiau netrikdyti tavo savaitgalių.

– Kalbu ne vien apie savaitgalius. Kalbu ir apie tai, kad turiu tartis dėl tavo apsilankymų pas gydytoją, dėl tavo automobilio apžiūros. Turiu bendrauti su rangovais dėl tavo namo renovacijos, parinkti plyteles, spalvų derinius, įrangą. Tai tavo namai. Tokius sprendimus turėtum priimti pats.

Apie tai jie jau buvo kalbėjęsi anksčiau.

– Vertinu tavo skonį.

– Žinau, bet namų apdaila turėtų rūpintis tavo žmona.

– Žmonos neturiu.

– Dar ne. – Misė nukreipė į šefą su niekuo nesupainiojamą nevilties kupiną žvilgsnį. – Tavo mama sakė, kad tarp tavęs ir Keitlinos Murei mezgasi rimti santykiai.

– Nesakyčiau, kad rimti.

Nors jį suerzino tai, jog Misė su Zuzana aptarinėjo jo asmeninį gyvenimą, teisės skųstis neturėjo. Kreipdamasis į Misę jos pareigas viršijančiais klausimais, pirmas peržengė ribą. Turint žmogų, kuris rūpinosi visais jo poreikiais – tiek darbiniais, tiek asmeniniais – tiesiog buvo gerokai lengviau gyventi.

– Tu su ja susitikinėji jau šešis mėnesius, – tęsė Misė. – Tavo mama sakė, kad tokių ilgų santykių nesi turėjęs nuo...

Ji nutilo.

Nuo jo skyrybų, kurios įvyko prieš šešerius metus.

Sebastianas nebuvo priešiškai nusiteikęs dar vienos santuokos atžvilgiu. Jis veikiausiai būtų susituokęs jau prieš kelerius metus, jeigu tik buvusi žmona nebūtų sutrypusi jo gebėjimo pasitikėti. Šandros kvailiojimai paliko įspaudą ne tik jo namų gyvenime. Ji pavertė Sebastianą savanaudžiu atsiskyrėliu, nepuoselėjančiu jokių vilčių dėl romantiškų santykių.

Visų jo gyvenime buvusių moterų nelaimei, jis gyveno susitelkęs tik į tai, ką mokėjo valdyti – į kapitalo kaupimą. Į Keisų holdingo plėtrą.

– Na gerai. Daugiau neprašysiu, kad rūpintumeisi mano asmeniniais reikalais. – Jis vieną po kito panaikins Misės atsistatydinimo priežastis, kol jos argumentai išseks. – Ar dabar jau viskas?

Jos žalios akys sušvito nupoliruoto jaspio spindesiu.