Кэт Шилд: Išlošta naktis

– Tikriausiai supranti, kad mano tėvas ir tavo motina pešis dėl vestuvių vietos. – Misė pakėlė akis į sužadėtinį. Suvokusi, kad šis vyras iki gyvenimo galo bus jos, pajuto, kaip krūtinėje išsiplečia širdis.

– Apie tai jau pagalvojau.

– Ką ketini daryti?

– Man visai nesvarbu, kad tik greičiau.

– Kaip džiaugiuosi tai girdėdama, – nusišypsojusi tarė Misė. – Ar žinai, kad Kruseidą nuo Las Vegaso skiria tik aštuoniolikos valandų kelionė automobiliu? Jeigu išvyktume dabar, dar spėtume papusryčiauti.

– Arba galėtume skristi ir dar suspėtume į vėlyvą vakarienę. – Sebastianas stumtelėjo Misę į jos kambarį. – Žinoma, kai sutvarkysime reikaliuką koplytėlėje.

– Žinoma. – Misė išsiviepė Sebastianui atsitraukus ir palikus ją apsirengti ir susikrauti daiktų.

Po penkių valandų ponas ir ponia Keisai užsiregistravo tame pačiame viešbutyje, kuriame vyko vadovų konferencija. Kai juodu pasuko link liftų, Misė ilgesingu žvilgsniu palydėjo kazino.

– Mūsų laukia jaunavedžių apartamentai, – pasakė Sebastianas.

– Tik vieną vienintelį kartelį, – nusišypsojusi paprašė ji. – Prisimenant senus laikus. Prašau.

– Tik vieną. – Sebastianas nusekė jai įkandin prie ruletės stalo ir iškeitė šimto dolerių banknotą į žetonus. – Juoda ar raudona?

Misė paėmė žetonus ir pastatė ant raudonos spalvos. Sidabriniam rutuliukui riedant ratu ji atsilošė į Sebastianą ir akimirką teliko juodu.

– Penkiolika, juoda, – paskelbė dalytojas.

– Pralaimėjau? – negalėjo patikėti Misė.

– Sekasi kortose, nesiseka meilėje, – tempdamas ją nuo stalo, pasakė Sebastianas. – Regis, tavo sėkmė apsivertė.

– Tikrai taip, – pasakė ji įsikniaubdama vyrui į šoną, ir jie drauge patraukė į apartamentus pradėti medaus mėnesio. – Bet labiau džiaugtis dėl to negalėčiau.