Максин Салливан: Paslapties kaina

Jis didžiuojasi, kad myli savo žmoną.

Tą akimirką kažkas labai teisinga stojo į vietą. Jis myli Kasandrą. Ji yra jo gražuolė žmona, jo gražiosios dukrelės motina, tačiau dar labiau jis myli ją kaip asmenybę.

Kai tik praeis Kalėdos, Dominykas ją pasisodins ir išklos tiesą apie Nikolę. Tai nebus lengva, bet tik taip juodu galės pradėti viską nuo pradžių, sąžiningai, nieko vienas nuo kito neslėpdami. Ir galbūt tada ji patikės, kad jis ją myli.

§

Kasandra nepajuto, kada Dominykas atėjo į lovą, bet tai turėjo būti ankstyvą ryto metą. Jai prabudus švietė saulė, o Nikolė verkė, reikalaudama pusryčių. Kasandra jau ketino keltis, bet Dominykas pakštelėjo į skruostą.

– Miegok, – sušnabždėjo vyras, ir ji dėkinga pakluso.

Kai Kasandra vėl prabudo, ant stalelio gulėjo laiškelis. Dominykas rašė susisiekęs su slaugos namais ir gavęs patvirtinimą, kad naktinis Džo nuotykis praėjęs be neigiamų jo sveikatai pasekmių. Kasandrai toks elgesys buvo be galo mielas.

Netikėtai dėmesį atkreipė mobiliojo telefono zvimbimas. Dominykas jau žino apie Džo, todėl turiu nepamiršti įjungti skambučio , – priminė sau Kasandra.

– Kese, nežinau, kaip tau dėkoti, – vos atsiliepus sučiauškėjo laiminga Penė.

Apie tėvo pabėgimą Kasandra nusprendė nepasakoti. Seseriai ir taip užteko bėdų.

– Ar tai reiškia, kad gavai pinigus?

– Taip, ir dabar jaučiu didžiulį palengvėjimą, tik vis dar negaliu patikėti, kad pervedei septynis tūkstančius dolerių.

– Kiek?

– Septynis tūkstančius, – atsargiai pakartojo Penė. – Kodėl klausi? Gal tai klaida? Matau, kad pervestos dvi atskiros sumos – vieną kartą du tūkstančiai ir antrą sykį penki. Ar ne tiek ketinai pervesti?

– Pinigus pervedė Dominykas, – suskubo ją nuraminti Kasandra, – o ne aš, todėl esu tikra, kad viskas gerai.

Negalėjo pasakyti seseriai, kad pervedė du tūkstančius, tik ne po to, kai prisipažino visai neturinti pinigų. Geriausia, jeigu sesuo manys, kad viskuo pasirūpino Dominykas.

– Ar tikrai?

– Visiškai. – Dabar tai buvo nebesvarbu. Pinigai jau sąskaitoje. – Jeigu būčiau laiku gavusi Lijamo palikimą, būčiau pasielgusi lygiai taip pat.

– Žinau, sesute – sumurmėjo Penė.

– Pene, – kai ką prisiminusi tarė Kasandra, – Dominykas sakė, kad padės Deivui gauti darbą.

– Ką! O, Dieve, Kese. Tuoj pravirksiu.

Kasandra nežinojo, verkti ar juoktis.

– Kaip sakė Dominykas, jūs dabar šeima.

Po jos žodžių stojo tyla, ir Kasandra žinojo, kad Penė tyliai verkia.

– Dominykas tau šimtą kartų geresnis vyras už Lijamą, – šniurkštelėjusi nosimi galiausiai prabilo.

– Žinau, – švelniai sutiko Kasandra.

– Kese, tikiuosi, kad rasite meilę, – dar kartą šniurkštelėjusi palinkėjo Penė. – Labai tikiuosi.

Kasandra sunkiai nurijo seiles, negalėdama prisipažinti seseriai, kad jau seniai myli savo naująjį vyrą.

– Aš taip pat.

– Padėkok jam už mus. Tiesą sakant, bus geriau, jeigu leisi man pačiai su juo pasišnekėti. Privalau padėkoti.

– Dabar negaliu. Jis apačioje su Nikole.

Kasandra netgi džiaugėsi, kad jo nėra šalia.

– Tada kitą kartą.

– Būtinai.

Baigusi kalbėti telefonu, Kasandra palindo po dušu ir apsirengė. Apatiniame namo aukšte Nikolės ir Dominyko nebuvo matyti, bet netrukus rado juos lauke ant pievelės. Dominykas buvo patiesęs kilimą ir kamera filmavo žaisliukais žaidžiančią Nikolę.

Vos išvydusi mamą mergaitė, aprengta mažulytėmis džinsinėmis kelnaitėmis ir rožinės spalvos palaidinuke, metė žaislus ir ėmė ropoti jos link. Kasandra paėmė mažąjį angelėlį į glėbį ir trykšdama motiniška meile priglaudė prie krūtinės.

Tik paskui pastebėjo, kad Dominykas vis dar filmuoja.

– Nemėgstu, kai mane fotografuoja, – suraukusi nosį pasakė Kasandra.

– Aš nefotografuoju, o filmuoju, – tarė Dominykas, laikydamas rankoje kamerą. – Noriu, kad Nikolė matytų, kokia graži jos mama.

Kasandros širdis akimirksniu ėmė tirpti. Jiems mylintis, Dominykas ne kartą buvo sakęs, kokia ji graži, bet ne taip. Kažkas tikrai pasikeitė. Kur dingo jo priešiškumas? Tarsi nė nebuvo.

Kasandra atplėšė akis nuo Dominyko ir prikąsdama liežuvį panardino veidą į Nikolės plaukus. Be galo sunku neprisipažinti savo vyrui, kad jį myli.

Jei tik...

Staiga ji kai ką suprato. Praėjusią naktį sužinojęs apie Džo, Dominykas neabejotinai pakeitė nuomonę apie ją kaip aukso ieškotoją. Gal dabar patikės ir tuo, kad ji nebuvo Lijamui neištikima? Ar tai gali reikšti, kad praėjus šešiems mėnesiams, kai bus sunaikintas advokatui paliktas laiškas, jai nebereikės bijoti, kad praras Nikolę? Kad nebebus tikslo kviesti Keito Samjuelso liudyti prieš ją teisme? Kad pagaliau galės prisipažinti Dominykui meilę?

Jeigu tik nebijotų likti įskaudinta.

O kas bus, jeigu prisipažinus paaiškės, jog jis tejaučia prieraišumą? Kas bus, jeigu pasakys jos nemylįs ? Negalįs mylėti? Ar vis tiek nori rizikuoti savo širdimi? Kasandros nuotaika subjuro, sunkiai nurijo seiles. Atsakymą į šį klausimą atidėjo vėlesniam laikui. Dominyko nuomonė šiandien kur kas geresnė, o tai – puiki pradžia.

Kasandra vėl atsisuko į vyrą, stengdamasi elgtis kaip galima natūraliau.

– Ką tik skambino Penė, – pasakė ji, ir Dominykas liovėsi filmuoti. – Tu pervedei jai penkis tūkstančius dolerių, – tęsė kilstelėdama galvą. – Tai nebuvo klaida, tiesa?

– Ne.

– Tada ačiū. – Ji vos susilaikė neištarusi, kad pinigus grąžins. Šį kartą priims Dominyko dosnumą, nes tai nuoširdu. – Pasakiau ir apie darbą vyrui. Iš laimės ji vos nepametė galvos.

– Džiaugiuosi, galėdamas padėti, – šiek tiek sutrikęs pasakė Dominykas ir nukreipęs žvilgsnį į šoną ėmė negrabiai junginėti kamerą.

Jo sumišimas Kasandrą suglumino.

– Duokš man, Dominykai. Dabar mano eilė filmuoti tave su Nikole, – pasisiūlė ir nusišypsojo. – Kad ji galėtų pamatyti, koks gražus jos tėtis.

Dominykui ėmė svaigti galva. Jos tėtis.

– Taip, – permatydama jo jausmus patvirtino Kasandra. – Tu jai būsi tikrasis tėvas. Kaip Džo yra tikrasis tėvas man. Tu būsi Nikolei tėvas visais atžvilgiais.

– Taip, žinoma, – jis sunkiai nurijo seiles, bet nepajudėjo iš vietos.

Pirmą žingsnį žengė Kasandra.

– Imk. Laikyk, – paduodama Dominykui Nikolę pasakė Kasandra ir iš karto perėmė iš jo kamerą. – Kaip šitas daiktas veikia?

Dominykas neatsakė. Tik žiūrėjo į jo glėbyje atsidūrusią Nikolę, ir Kasandra suprato, kad jį užplūdo sentimentalumas. Todėl pagarbiai laukė.

– Tai kaip ji veikia? – po kurio laiko vėl atsargiai pamėgino prakalbinti Dominyką.

Pagaliau tas pakėlė akis ir sumirksėjo, tarsi pakirdęs iš gilių apmąstymų. Jo žvilgsnis susitelkė į Kasandrą.

– Taip. Pirmiausia paspausk šitą, – pradėjo aiškinti.

Per kitas dvi valandas juodu priėmė į namus atvežtą Kalėdų eglę ir valgė priešpiečius prie baseino, kol Nikolė snaudė šešėlyje gretimais. Mergaitei nubudus, Dominykas primygtinai pasisiūlė ją pamaitinti, kad Kasandrai užtektų laiko paruošti šventinę vakarienę šeimai. Po pietų visi trys pliuškenosi baseine, kol Nikolę nugalėjo įspūdžių gausa, ir mergaitė ėmė verkti. Netrukus ji vėl miegojo savo lovelėje.

Paskui Dominykas nusitempė Kasandrą į miegamąjį ir juodu pasimylėjo, ji užmigo jo glėbyje. Tai buvo geriausias jos pavėluotas gimtadienis. Ji vylėsi tik vieno – kad šio vakaro šeimos susiėjimas ir Kalėdų eglutės puošimas nesuardytų trapios, tik bepradedančios užsimegzti darnos. Kasandra norėjo, kad vakaras būtų tobulas. Tačiau daug kas priklausė ir nuo Dominyko tėvų.