Максин Салливан - Paslapties kaina

Be galo atsargi.

Namie Dominykas mostelėjo galva svetainės pusėn.

– Eik ten ir lauk manęs. Paguldysiu Nikolę.

Kasandra padarė, kaip liepta, ir nepraėjus nė kelioms minutėms Dominykas jau buvo svetainėje.

Nužingsniavo tiesiai prie baro.

– Štai. Išgerk, – paliepė tiesdamas taurę brendžio. Kasandra gurkštelėjo. Gėrimas degino gerklę ir ramino nervus.

Jis pats atsisėdo ant kėdės priešais ir prieš prabildamas šliukštelėjo į burną gerą gurkšnį brendžio.

– Tavo tėvas nemėgo Lijamo, – pareiškė bejausmiu balsu.

Kasandra mažiausiai tikėjosi, kad šneka prasidės šitaip.

– Keista, kad tėvas prisimena tokius dalykus, bet nepamena daug svarbesnių.

– Ar Lijamas jį kada nors aplankė?

Kasandra papurtė galvą.

– Lijamas pats sirgo, juk žinai.

– Turiu galvoje, prieš abiem susergant.

Ar gali būti, kad Dominyko tikėjimas broliu susvyravo?

– Juodu buvo susitikę porą kartų, – moteris kilstelėjo petį. – Toks jau tas gyvenimas. Visi užsiėmę.

Dominykas mąsliai perkreipė lūpas.

– Kiek jį pažįstu, į ligoninę ir sveikas nebūtų ėjęs. Lijamas nemėgo suktis tarp ligotų žmonių, –šiurkščiai atsikrenkštė. – Po galais, ir pats nepakentė sirgti.

– Žinau, – patvirtino Kasandra, jausdama, kaip skausmas trumpai suspaudžia širdį.

Ji atminė, kaip Lijamas nepakentė savęs per gydymą netekęs plaukų ir kaip primygtinai reikalavo dirbtinio apvaisinimo, nenorėdamas mylėtis. Už pastarąjį pasirinkimą Kasandra jautėsi dėkinga, bet ne todėl, kad jis sirgo, o todėl, kad jau seniai buvo nužudęs jos meilę.

Dominykas pažvelgė žemyn į savo stiklą, tada pakėlė akis.

– Iš tiesų pas dantų gydytoją nevaikščiojai, tiesa?

– Ne, – Kasandrai išdžiūvo burna.

– Lankeisi slaugos namuose?

Ji linktelėjo.

– Tačiau savanoriška veikla iš tiesų ketinau užsiimti.

– Kodėl, Kasandra? – veriamai žiūrėdamas paklausė Dominykas. – Kodėl slėpei nuo manęs savo tėvą?

Jos kvėpavimas virptelėjo.

– Todėl, kad Džo yra mano tėvas ir mano atsakomybė.

– O tu esi mano žmona. Jeigu turi bėdų, privalai man papasakoti. Noriu tau padėti.

Kasandros širdyje tarsi kas apsivertė.

– Žinau ir man tai labai svarbu, bet esu pripratusi viskuo rūpintis pati. Tėvui esu daug skolinga.

– Kaip ir seseriai?

– Taip, ir seseriai, – patvirtino supratusi, kad Dominykas kalba apie pinigus. – Negaliu apleisti nė vieno iš jų, kai jiems manęs reikia.

Kurį laiką Dominykas svarstė jos žodžius.

– Džo visą laiką gyveno slaugos namuose, tiesa? Ir niekada pas tavo seserį?

– Jis susirgo tuo pat metu, kaip ir Lijamas, – linktelėjusi paaiškino Kasandra.

– Ir tu viena nešei ant pečių dviejų vyrų naštą? – nustebo Dominykas. – Turėjai man papasakoti apie Džo.

Staiga Kasandra suprato, kad jis jaučiasi įskaudintas. Šis stiprus ir tvirtas vyras, kuris nuolat prisiimdavo atsakomybę už kitus, jaučiasi įskaudintas, nes neleido jam nešti savo naštos. Ir vėl Kasandra klausė savęs, ar jis nejaučiąs jai stipresnių jausmų, negu pats mano.

Tačiau gilintis į tai negalėjo. Privalėjo sutelkti mintis į dabartinę situaciją. Ir viską įtikinamai paaiškinti.

– Dominykai, dėl brolio vedei moterį su vaiku. Nenorėjau, kad dėl manęs tektų kęsti dar ir mano šeimos bėdas, – paaiškino ir gūžtelėjo pečiais. – Todėl nusprendžiau neprasitarti.

– Leisk man pačiam nuspręsti, kurias problemas spręsti, – stebeilydamas į Kasandrą atžariai pasakė Dominykas.

Toliau kalbėti ji nebegalėjo. Ak, kaip stipriai mylėjo šį vyrą.

– Ar nori, kad Džo gyventų su mumis? – paklausė Dominykas, be galo ją nustebindamas. – Galėtume pasirūpinti slauga dvidešimt keturias valandas per parą, su išlyga, kad pati nepervargtum.

– Tikrai dėl manęs tai padarytum? – išplėtė akis Kasandra.

– Žinoma.

– Tavo pasiūlymas nuostabus, – kostelėjusi pasakė, – bet tėčiui nebus naudingas. Džo geriau ten, kur jis yra, – šniurkštelėjo nosimi mėgindama suvaldyti dėkingumo ašaras. – Tačiau esu tau be galo dėkinga.

Žiūrėdamas į Kasandrą, Dominykas staiga kažką suvokė ir nuo savo atradimo vos nešoktelėjo iš vietos.

– Jėzau! Tik dabar supratau, kam tau reikalingi Lijamo pinigai, – po šių žodžių Kasandros nugara perbėgo panikos virpulys. – Juk tai tu moki už slaugos namus. Štai kodėl Lijamas tau buvo skyręs tokias dideles mėnesines išmokas. Juk ne sau jas naudodavai, tiesa?

O, Dieve. Jis pavojingai arti.

Kasandra aplaižė sukepusias lūpas.

– Aš...

– Sakei, kad ištekėjai už manęs dėl pinigų, o ne už pinigus, – pasakė ir tyliai nusikeikė. – Dabar suprantu, ką norėjai pasakyti.

Vaizdas prieš Kasandros akis išsiliejo, ir ji greitai nusuko žvilgsnį į taurę su brendžiu. Negalėjo patikėti. Dominykas viską išsiaiškino, kaip ji ir tikėjosi. Ar jam pavyks atskleisti ir likusią tiesą? Kad Lijamas jai sumokėjo už Nikolę? Dabar jautėsi be galo pažeidžiama ir negalėjo sau leisti pasitikėti Dominyku, nors nuojauta rėkte rėkė, kad kaip tik šią akimirką privalo pasitikėti. Tačiau dabar kalbėjo jos meilė. O ne protas.

– Tekėjai už Lijamo iš meilės, tiesa?

– Taip, iš meilės, – nedvejodama patvirtino Kasandra.

– Kasandra, atleisk man. Aš... – Dominykas nutilo ir atsikrenkštė. – Verčiau eik miegoti.

– Dominykai, aš...

– Prašau, eik.

Ji pakilo ir išėjo

§

Kasandrai išėjus, Dominykas prisipylė dar taurę ir krito ant sofos. Reikėjo daug apgalvoti. Jo susidaryta nuomonė apie Kasandrą pasirodė esanti klaidinga. Ši moteris nebuvo aukso ieškotoja. Ištekėjo už Lijamo tik todėl, kad jį mylėjo, kaip ir pati prisipažino.

O iš tokios išvados kilo kitas klausimas: ar ji iš tiesų buvo Lijamui neištikima? Jo brolis tvirtai tikėjo šia versija, bet galbūt viskas buvo ne taip?

Po velnių.

Kasandra buvo tokia stipri, nešdama ant pečių dviejų vyrų ligą, tėvo insultą ir senatvinę silpnaprotystę. Viskuo rūpinosi viena, niekam nesiskųsdama. Dabar Dominykas suprato, kodėl ji privertė Lijamą nugyventi paskutinius mėnesius su tėvais. Šiai moteriai reikėjo atokvėpio. O dabar dar prisiėmė ir sesers bėdas. Jeigu ne įvykis su sege šiandien ir tėvo dingimas šiąnakt, Dominykas vis dar klaidžiotų patamsyje.

Viskas buvo visai ne dėl pinigų.

Jeigu tai tiesa, ar gali būti, kad Dominykas klysta ir dėl priežasčių, paskatinusių Kasandrą pagimdyti Nikolę? Lijamas jam buvo sakęs, kad žmona nenorėjo vaikų, bet vėliau persigalvojo. Toks jos nuomonės pakeitimas Dominykui visada atrodė tarsi mėginimas įšokti į paskutinį nuvažiuojančio traukinio vagoną, užsitikrinti ateitį.

Dabar ši teorija sprogo kaip muilo burbulas.

Dominykas negalėjo paneigti, kad Kasandra yra mylinti motina, atjaučianti dukra ir rūpestinga sesuo. Ji netgi išliko mandagi su jos atžvilgiu atšiauriai nusiteikusiais tėvais. Būtų buvusi nuostabi žmona Lijamui, jei tik šis, žinoma, būtų ją įvertinęs. Kažkodėl Dominykas ėmė abejoti, kad jo brolis su ja elgėsi tinkamai.

O kalbant apie jųdviejų santuoką, Dominykui Kasandra visą laiką buvo vien tik duodanti žmona. Žinoma, dėl kai kurių dalykų juodu nesutarė, bet visų nesusipratimų priežastis tebuvo jo įsitikinimas, kad jos dorovė pašlijusi. Dabar jis žino, kad tai netiesa. Kasandra tobula. Principinga ir sąžininga. Ir Dominykas be galo didžiuojasi ją vedęs.