Максин Салливан - Tariama meiluze

– Galbūt vertėtų pasikalbėti su Todu? – Nežinia kodėl neužsiminė numananti, kad Todas kažką nutuokiąs apie Čelsę.

– Dar ne. Tikiuosi, kad būdama šalia padėsi jai atsikvošėti.

– O jeigu ne?

– Ieškosiu kito sprendimo.

Staiga visi ginčai dėl grįžimo į namus tapo nebesvarbūs. Džena pastatė taurę ant mažo stalelio.

– Norėčiau tuojau pat eiti į lovą, – pasakė ir nutaisė griežtą veidą, stengdamasi neišsiduoti, kad ir pačiai tai nuskambėjo be galo intymiai.

Adamas linktelėjo galva patenkintas, kad ji lieka.

– Paieškosiu tau ką nors apsivilkti nakčiai.

– Ačiū. – Ji laukė, kad Adamas pasinaudojęs proga tars ką nors seksualaus, tačiau to nepadarė.

– Padaryk man paslaugą, – paprašė jis, – nedek miegamajame šviesos – dėl viso pikto.

Ji kilstelėjo antakį.

– Dėl viso pikto?

– Kad kartais Todas ir Čelsė nepastebėtų. Mano mansarda matyti iš toli. Net nuo kelio. – Jo smilkinys sutvinksėjo. – Po galais! Nepakenčiu taip gyventi.

Kad ir kaip viskas būtų, Džena pajuto užuojautą. Nors Adamas ir buvo pratęs gyventi nuolat stebimas žiniasklaidos, artimais draugais neabejotinai galėdavo pasikliauti.

Iki šiol.

Dabar geriausias draugas ir jo žmona buvo kaip tik tie, nuo kurių turėjo laikytis atokiai.

§

Keista, kad moteris mano namuose miega atskiroje lovoje, – mąstė Adamas, palydėjęs Dženą į svečių kambarį ir grįžęs į balkoną su dar šlakeliu brendžio. Prisėdęs tamsoje ant gulto rymojo tol, kol vėlyvos nakties vėjelis atvėsino odą. Nebuvo prasmės eiti į miegamąjį ir nusirengti. Dar ne. Dar ne dabar, kai mintys sukosi apie per galvą ant viliojančio kūno jo marškinėlius besivelkančią Dženą – juk kaip tik tai ji šiuo metu tikriausiai darė.

Atsidusęs liepė sau vyti tokias mintis į šalį, tačiau visiškai negalvoti apie Dženą buvo velniškai sunku. Ši moteris tokia graži, šiandien buvo ypač nuostabi su ta vakarine suknele – nesvarbu, dėvėta ar ne. Baliuje buvo tikra puošmena ir elgėsi oriai su kiekvienu, taip pat ir su Čelse... taip pat juo pačiu . Jau ilgai jam nebuvo tekę taip gerai leisti laiko su moterimi, ypač per tokius oficialius pobūvius, kur kiekvienas buvo reikšmingas ir kur niekas negalėjo visiškai atsipalaiduoti, nes buvo nuolat stebimas kitų.

Tačiau Dženai esant šalia nė vienas vyras negalėtų atsipalaiduoti. Nebent tik pasimylėjęs – tačiau Adamas spėjo, kad net tada vėl jos geistų nespėjęs atsipalaiduoti. Velniai rautų, šį vakarą dusyk ją pabučiavo ir kartu pašoko, tad šitai ne tik spėjo. Jis žinojo , kad iš karto jos ir vėl norėtų. Neabejotinai.

Dieve, verčiau liautųsi apie ją galvojęs, nes visą naktį negalės užmigti. O miego būtinai reikia, ir ne vien todėl, kad šiąnakt Džena su juo po vienu stogu, bet ir todėl, kad liks jo gyvenime visą mėnesį. Adamas numanė, kad nuo šiol miegas jo nelepins. O ar bus palepintas seksualiai, priklausys nuo Dženos.

Vis dėlto ši situacija iš dalies davė naudos. Džena pažabojo Adamo nerimą dėl Čelsės. Tad savo sandorio dalį ji vykdo.

Taigi Adamas pasirinko tinkamai.

Ketvirtas skyrius

Adamo prašymu praėjusį vakarą Džena persirengė ir atsigulė gatvės žibintų šviesoje, o rytą prabudo pro langus gausiai plūstant saulės spinduliams. Šis šeštadienis toli gražu nebuvo toks kaip įprasta. Ne kasdien prabusdavo svetimoje lovoje vargiai pažįstamo vyro bute ir dar dėvėdama to vyro marškinėlius. Vyro, nuo kurio vertėjo laikytis kuo atokiau.

Ši mintis privertė šokti iš lovos – marškinėliai, regis, draskė visą kūną. Nors į paskutinį jos pageidavimą balkone Adamas niekaip nereagavo, jo žvilgsnis paduodant Dženai marškinėlius bylojo jį aiškiai suvokiant, į ką nakčiai ji vilksianti savo kūną.

Prisiminus nutvilkė karštis.

Pastebėjusi per kėdės atlošą permestą vakarinę suknelę pajuto realybę užgriūvant visu svoriu. Kas gali būti baisiau nei prabudus ryte suvokti, kad teks apsivilkti vakarykščius drabužius.

Prieš eidama miegoti bent išsiskalbė apatines kelnaites, tad dabar galėjo jas apsimauti.

Išsimaudžiusi po svečių kambario dušu Džena išsivalė dantis nauju šepetėliu, kurį rado tualetinių reikmenų spintelėje. Laimė, rankinėje turėjo makiažo priemonių ir apsivilkusi savais drabužiais pasijuto šiek tiek geriau. Tada patraukė į svetainę ieškoti Adamo. Jeigu jo neras, paliks raštelį ir grįš namo taksi. Džena vylėsi, kad jis bus išėjęs.

Keista, bet bute nebuvo matyti nė vienos velionės Adamo žmonos nuotraukos. Viešumoje jis atrodė labai uždaras. Skausmas – tai juk labai asmeniška, – pagalvojo Džena. Ji atminė, kaip išgirdusi per televiziją apie avariją pagalvojo, kokia tai didelė tragedija, bet niekada gyvenime nebūtų patikėjusi, kad kada nors sutiks šį garsų vyrą, juolab kad turės apsimesti jo meiluže ir vieną rytą pabus jo bute. Tokio gyvenimo posūkio tikrai nesitikėjo.

Ir nelaukė.

Adamas sėdėjo prie pusryčių stalo ir valgė javainius su šviežiais vaisiais. Atrodė gana pailsėjęs ir velniškai gražus, tačiau apsimesdama to nepastebėjusi Džena nuėjo tiesiai prie kavos stalelio ir pasidėjo rankinę.

Jis kilstelėjo akis ir įdėmiai nužvelgęs tamsiai mėlyną vakarinę suknelę tingiai nusišypsojo.

– A, rytas po vakarėlio.

– Būtent, – išsiviepė ji.

– Vis tiek sugebi atrodyti nuostabiai.

– Ar tik nebūsime abu šį rytą šiek tiek apsiblausę? – nusišaipė Džena.

Adamas nusijuokė.

– Gerai miegojai?

– Kiek tai įmanoma. – Keista, kad tokiomis aplinkybėmis išvis pavyko užmigti.

– Tikiuosi, nejautei poreikio užsirakinti duris?

– Tiesą sakant, ne. – Džena suvokė, kad jeigu Adamas būtų tikrai jos norėjęs, dar bučiuojantis balkone būtų labiau spaudęs tolesniems veiksmams.

Dieve padėk, bet ateityje gerdama brendį visada tai prisimins. Prisimins jį. Džena pasmerkta niekada nebepamiršti.

– Gal buvo pasirodžiusi Čelsė? – pasidomėjo Džena. Juk kaip tik dėl šios priežasties Adamas prašė likti nakvoti.

Vyro veidas vėl įsitempė.

– Ne, ačiū Dievui. Ją norėčiau matyti mažiausiai. – Prisivertė nusišypsoti ir atsipalaiduoti. – O dabar... dėl šiandienos. Ar turi kokių nors planų?

Džena iš karto tapo budri.

– Dar nežinau.

– Po pietų važiuoju į Karltono sodus. Mano šeima finansuoja sodininkystės ekspoziciją Tarptautinėje Melburno gėlių ir sodų parodoje, pažadėjau ten užsukti, nes tėvai išvykę. Norėčiau, kad važiuotum drauge. Paskui galėtume pasivaikščioti. Ten yra į ką akis paganyti.

Džena dabar puikiai suvokė, kaip šis vyras ir jo įsipareigojimai suris viso mėnesio laisvalaikį.

– Ar tau neatrodo, kad reikėjo pranešti anksčiau?

Adamas suraukė antakius.

– Neturi kuo persirengti? Galime užsukti į moteriškų prekių parduotuvę.

Džena nereikšmingai mostelėjo ranka.

– Tai ne bėda.

– Tau nepatinka gėlės?

– Dievinu gėles, bet ne tai svarbiausia. Nesitikėjau, kad mūsų susitarimui vykdyti reikės tiek daug laiko.

Adamo žandikauliai įsitempė.

– Ne, svarbiausia tai, kad mus po praėjusio vakaro vėl pamatys drauge. O tai padės žmonėms mudu geriau įsiminti kaip porą.

Žodžiai pasiekė tikslą, ir Džena sunkiai atsiduso.

– Tikriausiai.

– Entuziazmas tampa tavo antrąja prigimtimi, – lėtai ištarė jis.

Džena praleido Adamo pastabą pro ausis, jos akys užkliuvo už laikraščio.

– Ar rašoma apie pobūvį? – kiek sunerimusi paklausė ji ir žengė link Adamo.