Тони Парсонс - Šeimos keliu

Atsiprašiusi, ji paskubomis išbėgo iš kambario, kuriame Naoko laikė klykiančią Klo, Maiklas glostė didžiulę jos galvą, o Paulas laikėsi nuo jų pagarbiu atstumu it koks žemesnio rango dvariškis. Niekas net nepastebėjo, kad ji išėjo iš kambario.

Džesikai trūks plyš reikėjo į tualetą, bet visame name buvo pilna tų prakeiktų vartelių. Dabar, kai Klo pradėjo savarankiškai judėti, nelaimė galėjo nutikti kiekvienoje laiptų aikštelėje. Dėl vienuolikos mėnesių vaiko, kuris vos galėjo nužingsniuoti nuo sofos iki kavos staliuko (daugybė nuotolinio valdymo pultelių buvo neišsenkantis džiaugsmo šaltinis lipniems Klo pirštams), Viktorijos laikų namo terasa buvo paversta sustiprinto saugumo kalėjimu.

Joks kūdikis nebūtų galėjęs įveikti šių vartelių. Jie buvo gana sudėtingi net suaugusiajam. Pirmiausia reikėdavo surasti nedidelį mygtuką viršuje, jį paspausti ir, jokiu būdu jo neatleidžiant, atidaryti vartelius. Tada labai atsargiai, kad nenudribtum, perlipti per vartelių viršų.

Vargais negalais prasibrovusi pro trejus vartelius, Džesika užsirakino tualete, kur netruko įsitikinti tuo, ką ir taip jau žinojo. Mėnesinės prasidėjo.

Dar vienas bergždžias mėnuo. Dar vienas mėnuo, kurį ji jausis turinti būti nurašyta to, kuris ją sutvėrė. Dar vienas mėnuo, kurį ji regės nusivylimo kupiną žvilgsnį vyro akyse. Ir nė vienas iš jų neišdrįs pasakyti to, ką slepia giliai širdyje — kad ši santuoka gali visiems laikams likti bevaisė. Ir lyg to dar būtų negana, ją surakino toks aštrus skausmas, kuris bet kurį suaugusį vyrą priverstų keliais šliaužioti iš nevilties.

„Aš nepravirksiu, — mąstė Džesika. — Jie nepamatys manęs verkiančios.“

Bet ji negalėjo pratūnoti ten visą dieną. Jai reikėjo susirasti vietą, kur galėtų nusibraukti nuo savo veido tą skausmo sukaustytą grimasą, kur galėtų palįsti po dušu ir apsiprausti. Ir po to leistis apkabinamai savo vyro. Tad ji kone tekina išbėgo iš tualeto ir, užkliuvusi už metalinio atdarų vartelių skersinio, tėškėsi tiesiai ant kaktos.

Kai Džesika pagaliau sugrįžo į svetainę, Maiklas klūpojo ant kelių ir žaidė slėpynių su Klo, kurios akys dabar jau švytėjo iš pasitenkinimo, Naoko raportavo Maiklui paskutines virtuvės naujienas.

— Aš mėginau duoti jai brokolių, sumaišytų su bulvytėmis, bet keistas dalykas — ji atsisako valgyti bet ką, kas yra žalios spalvos ir... O, Dieve, Džesika, kas tau?

Džesika nusikvatojo. Teniso kamuoliuko didumo gumbas styrojo jai ant kaktos, blauzdą puošė didžiulė mėlynė. Jos delnai buvo skaisčiai raudoni nuo nudegimų.

— Nieko baisaus, tik gumbas ir didžiulė mėlynė, — guviai tarė ji ir dirstelėjo į savo vyrą. — Gal jau metas?

Jie sėdėjo automobilyje, ir Paulas klausėsi žmonos jausmų proveržio.

— Ar pastebi, kad visi šiais laikais turi vaikų? — pasakė Džesika. — Gėjų poros. Lesbietės, kurios nė iš tolo neprisileidžia nieko, kas turi penį. Šešiasdešimtmetės italės su viena išgverusia kiaušide. Aš net skaičiau, kad netrukus kūdikius darys net iš aborto metu pašalintų embrionų — kaip tau? Net tas, kuris pats niekada nebuvo gimęs, gali turėti kūdikį. O aš — ne.

Jie sėdėjo prie Maiklo ir Naoko namo mėlyname Paulo Feraryje. Sportinis automobilis buvo privalumas, tačiau tuo pat metu ir būtinybė. Maiklas visą laiką kartojo Paului, kad, pats važinėdamas į darbą Ford Mundano, niekada neparduosi nė vieno importinio automobilio. Raudonas Maiklo Maranello puikavosi priešais namą, BMW su kūdikio kėde glaudėsi kieme.

— Bet jie visai nenori tavęs skaudinti. Jie nenori aitrinti mums žaizdos. Bet jie taip džiaugiasi savo kūdikiu, kad nieko negali sau padaryti. Patikėk, jie tikrai nenori mūsų skaudinti.

— Aš žinau, — atsakė ji panarindama galvą.

„Mes elgtumėmės lygiai taip pat, — pamanė jis. — Jeigu mes su Džesika turėtume kūdikį, mes jį mylėtume taip stipriai, jog mums nerūpėtų, kad kam nors gali būti dėl to skaudu.“ Paulo manymu, kūdikis verčia tave mažiau rūpintis aplinkiniu pasauliu. Nes jis pats tampa tavo pasauliu.

— O tu žinai, ką mano brolis man pasakė? Jis pasiguodė, kad nesimylėjo su Naoko jau septynias savaites.

Džesika įbedė į jį akis:

— Tu manęs klausai?

— Taip, aš tavęs klausau. Bet aš tik sakau...

— Ką? Ką tu sakai?

— Aš sakau, kad jų gyvenime ne viskas gerai. Žinau, kad Klo yra nuostabi. Žinau, kaip labai tu nori savo pačios kūdikio. Mudviejų kūdikio. Bet aš tiesiog sakau tau, jog kažkas tenai yra negerai. Aš nežinau, kaip tai paaiškinti. Tarsi nuo to laiko, kai gimė Klo, tarp jųdviejų kažkas įsiterpė.

— Ji jaunesnė už mane, — kalbėjo Džesika toliau, jo net negirdėdama. — Naoko. Ketveriais metais jaunesnė. Tokio pat amžiaus, kaip Megė. Kai Naoko bus mano amžiaus, Klo pradės eiti į mokyklą.

— Ten kažkas negerai, — neatlyžo Paulas.

Jo pokalbis su Naoko sukrėtė jį. Jo brolienė turėjo mokslų daktaro diplomą iš Redingo universiteto. Kai sutiko Maiklą, ji buvo archeologė. Tačiau šiandien ji kalbėjo tik apie tai, kaip Klo teikė pirmenybę rudos, o ne žalios spalvos košytei.

Paulas mylėjo savo mažytę dukterėčią. Jis pamilo ją tą pačią akimirką, vos ją pamatė. Jis žinojo, kad visada ją mylės. Bet kažkur giliai širdyje jo neapleido abejonės. Jis neturėjo nieko prieš pažeminimus, patiriamus mylintis su plastikiniu indeliu. Jis nesijautė esąs menkesnis vyras dėl to, kad jo spermatozoidai buvo mieguisti dykūnai, kuriems net ir po išsamaus instruktažo vargu ar pavyktų iš taško A pasiekti tašką B.

Gydytojas jam pasakė, kad juodu tiesiog turėtų nesiliauti tvatinęsi ir nenustoti vilties. Daugybei žmonių pavyko tai padaryti, esant net ir kur kas mažesnei pastojimo tikimybei. Ir nesvarbu, kokius dar pažeminimus jo žmonai tektų patirti, Paulas visą laiką bus šalia jos. Jis visą laiką bus ten. Ji bus jam vienintelė. Jis tai žinojo jau tada, kai pirmąkart pamatė jos veidą.

Bet jis abejojo tuo, ar pats mokėtų būti geru tėvu. Visi tie nesibaigiantys slėpynių žaidimai, išsami kako analizė (jo brolis, didysis merginų suvedžiotojas, Dagenamo Donžuanas, dabar kalbėjo tarsi mažas vaikas), nė akimirkai nesiliaujantis kūdikio stebėjimas, idant šis neatsitrenktų į kavos staliuką, neišsiropštų pro langą ar neprarytų nuotolinio valdymo pultelio.

Tarsi, sukūrus šią naują gyvybę, tavo paties gyvenimas tuo ir užsibaigė. Motina gamta su tavimi baigė.

Tačiau juokingiausia buvo kitkas. Paulo lytinis gyvenimas su Džesika tapo šaltas ir beviltiškas dėl to, kad jie mėgino pradėti kūdikį. Bet Maiklo lytinis gyvenimas su Naoko apskritai nebeegzistavo dėl to, kad jų kūdikis jau buvo gimęs.

Kadaise Maiklas iš proto ėjo dėl Naoko. Vienintelis dalykas, dėl kurio Maiklas atsisakydavo sekmadienio rytą pagainioti futbolo kamuolį parke, būdavo devyniasdešimt papildomų minučių po antklode su Naoko. Bet tai buvo prieš tai, kai jiems gimė Klo.

Paulas vis dar norėjo kūdikio. Ir labiausiai norėjo dėl to, kad šis naujagimis pagaliau turėtų padaryti Džesiką laimingą. Tik ar tai buvo pakankamai svari priežastis kūdikiui ateiti į šį pasaulį?

Penktas skyrius

Šis darbas jai buvo per sunkus.

Megė būtų galėjusi susidoroti su krūviu, bet tik ne tokiais tempais. Jos pacientai grūsdavosi laukiamajame dar ilgai po to, kai kiti gydytojai jau seniai pietaudavo. Dar daugiau jų laukdavo čia po pietų, kai ji vėluodavo sugrįžti po lankymo valandų. Todėl jai nebuvo netikėta, kai vieną dieną į jos kabinetą įžengė Lofordas ir pranešė: „Gavome nusiskundimą jūsų darbu.“