Сэмуэль Шэм - Dievo namai

— Kas yra ŠTIŠ? — paklausė Potsas.

— Nuštišinti — reiškia atsikratyti, išsiųsti iš savo skyriaus į kitą ar iš Namų apskritai. Svarbiausioji sąvoka. Tai pagrindinė gydymo forma. Tik paskambink į psichiatrijos skyrių, papasakok jiems tuos tauškalus apie nacistus ir presto — ŠTIŠ Į PSICHIATRIJĄ.

Suplėšęs kortelę su nacistų medžiotoju ir mesdamas skiautes per petį Dručkis aiškino:

— ŠTIŠIS. Man jie velniškai patinka. Žiūrim, kas toliau.

Potsas pristatė mums paskutinį hospitalizuotą ligonį — mūsų bendraamžį, kuris žaisdamas su sūnum beisbolą pabandė atmušti smarkiai lekiantį kamuoliuką ir be sąmonės pargriuvo prie bazės.

— Kokia, jūsų manymu, diagnozė? — paklausė Dručkis.

— Vidinis kaukolės kraujavimas, — tarė Potsas. — Jo būklė sunki.

— Jis mirs, — pareiškė Dručkis. — Ar nori, kad pirma apžiūrėtų neurochirurgai?

— Jau dėl to susitariau.

— Puiku, — pagyrė Dručkis suplėšydamas mūsų bendraamžį ir pasėdamas jį ant grindų. — Potsai, tu šauniai dirbi — ŠTIŠIS Į NEUROCHIRURGIJĄ Du ŠTIŠIAI iš trijų ligonių.

Mudu su Potsu susižvalgėme. Mums buvo liūdna, kad mūsų bendraamžis, įstabią vasaros pavakarę žaidęs beisbolą su šešiamečiu sūnum, dabar yra daržovė pilna galva kraujo ir netrukus chirurgai perskels jam kiaušą.

— Žinoma, liūdna, — kalbėjo Dručkis, — bet mes nieko negalim padaryt. Miršta būtent mūsų bendraamžiai, ir baigtas kriukis. Ligų, kuriomis susergam mes, neišgydysi jokia terapeutų ir chirurgų šūdmalyste. Kas toliau?

— Kitas atvejis sunkiausias, — kimiu balsu tarė Potsas.

— Koks?

— Tas čekas, Geltonasis Žmogus — Laslas. Vakar apie dešimtą vakaro jam prasidėjo traukuliai; kad ir ką dariau, negalėjau jų sustabdyti. Išbandžiau viską. Jo kepenų funkcijos tyrimai, atlikti praėjusią naktį, parodė visai prastus rezultatus. Jam... — Potsas pažiūrėjo į Čaką ir mane, paskui susigėdęs įsmeigė akis sau į kojas ir tarė: — Jam žaibiškas nekrotinis hepatitas. Perkėliau jį į kito skyriaus izoliatoriaus palatą. Jis nebe mano — nebe mūsų — ligonis.

Dručkis geraširdišku balsu paklausė, ar Potsas davė Geltonajam Žmogui steroidų. Potsas atsakė norėjęs jų duoti, bet apsigalvojęs.

— Kodėl nepranešei man tyrimo rezultatų? Kodėl nepasikvietei manęs į pagalbą? — paklausė Dručkis.

— Na... pamaniau, kad sugebėsiu nuspręsti, ką daryti, pats.

Mus apgaubė niūri tyla — liūdesio ir sielvarto tyla. Dručkis ištiesė storą ranką, padėjo ją Potsui ant peties ir tarė:

— Žinau, kaip šūdinai jautiesi. Šlykštesnio jausmo nėra pasaulyje. Jei bent kartą jo nepatirsi, Potsai, niekad netapsi geru gydytoju. Viskas gerai. Šiaip ar taip, steroidai niekuomet nepadeda. Vadinasi, jis nuštišintas į VI šiaurės? Žinot ką: kadangi turim tiek daug štišių, po pusryčių pademonstruosiu jums elektrinę limpio lovą.

Einant žiūrėti elektrinės limpio lovos — tik neįsivaizdavom, kas tai per daiktas — nusiminęs Potsas atsisuko į Čaką ir tarė:

— Tu buvai teisus, man reikėjo duoti jam roidų. Dabar jis tikrai mirs.

— Vis vien nebūtų jam nė kiek padėję, — atsakė Čakas. — Jo liga pernelyg toli pažengusi.

— Labai prastai jaučiuosi, — skundėsi Potsas. — Man reikia Očio.

— Kas tas Otis? — paklausiau.

— Mano šuo. Man reikia mano šuns.

Dručkis liepė mums sustoti aplink elektrinę limpio lovą, kurioje gulėjo mano ligonis ponas Rokitanskis. Dručkis paaiškino, kad terno tikslas — turėti kuo mažiau pacientų. Šis tikslas — priešingas negu privačių gydytojų, subinlaižių ir ligoninės administracijos. Kadangi, pasak PIRMOJO ĮSTATYMO: LIMPIAI NEMIRŠTA, iš terno globos jie neiškeliaus todėl, kad mirs, taigi ternas privaląs sugalvoti kokių būdų juos IŠŠTIŠINTI. Suteikti medicinos pagalbą reiškia hospitalizuoti ir IŠŠTIŠINTI ligonį. Tai esanti sukamųjų durų koncepcija. ŠTIŠIS kelia tą problemą, kad gali ATŠOKTI, t.y. gali būti PARŠTIŠINTAS atgal. Pavyzdžiui, ligonis, IŠŠTIŠINTAS Į UROLOGIJĄ todėl, kad šlapimas nepraeina pro ištinusią prostatą, gali ATŠOKTI į terapinį, kai urologijos skyriaus internui siūliškais kateteriais ir lanksčiais vedikliais pavyksta sukelti viso organizmo kraujo užkrėtimą, ir ligoniui prireikia medicininės priežiūros. Norint IŠŠTIŠINTI profesionaliai, kad pacientas NEATŠOKTŲ, aiškino Dručkis, būtinąjį IŠTEPLINTI.

Mes paklausėme, ką reiškia TEPLINTI.

— Tai tas pats, kas apdažyti aplamdytą automobilį, norint jį iškišti, — paaiškino Dručkis. — Reikia limpius IŠTEPLINTI, kad IŠŠTIŠINTI kitur NEATŠOKTŲ. Niekada neturit užmiršti: jūs esat ne vieninteliai, mėginantys IŠŠTIŠINTI. Kiekvienas „Dievo namų“ ternas ir rezidentas naktį negali užmigti, nes jį kamuoja mintis, kaip IŠTEPLINTI limpius ir IŠŠTIŠINTI kitur. Rezidentas chirurgas Gatas keliais aukštais žemiau šiuo metu tikriausiai skaito savo internams tą pačią paskaitą, kaip sukelti limpiams širdies smūgį ir IŠŠTIŠINTI Į TERAPINĮ. Vienas pagrindinių medicinos įrankių, skirtų limpiams ŠTIŠINTI kitur, yra elektrinė limpio lova. Parodysiu jums pono Rokitanskio pavyzdžiu. Pone Rokitanski, kaip šiandien jaučiatės?

NEBLIOGA

— Gerai. Leisimės į nedidelę kelionę, sutinkat?

NEBLIOGA

— Gerai. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad elektrinė limpio lova šonuose turi turėklus. Tai visai nesvarbu. ANTRASIS ĮSTATYMAS: — kartokit paskui mane — LIMPIAI KRINTA.

Mes pakartojome:

— LIMPIAI KRINTA.

— Nesvarbu, pakelti ar nuleisti šoniniai turėklai, — aiškino Dručkis, — nesvarbu, kaip tvirtai limpiai pririšti, nesvarbu, kiek nusilpęs jų protas, nesvarbu, kad iš pažiūros jie visiškai bejėgiai — LIMPI AI KRINTA. Kitas šios limpio lovos bruožas — štai šis pedalas. Limpių kraujospūdis nekoks, ir kada jiems kaip Inai kraujas nustoja tekėjęs į rečiau lankomus smegenų centrus, jie pamyšta, ima klykti ir stengiasi KRISTI. Vidurnaktį, kai jus iškviečia todėl, kad jūsų limpio kraujospūdis pasidarė kaip amebos, spauskit šitą pedalą. Elementaru — kaip žinoti C mažor. Gerai, Maksina, pamatuok jam kraujospūdį, kad žinotume, koks buvo iš pradžių.

— Septyniasdešimt ir keturiasdešimt, — pranešė Maksina.

— Gerai, — tarė Dručkis ir nuspaudė pedalą. Elektrinė limpio lova ūždama pajudėjo. Nepraėjus nė pusei minutės ponas Rokitanskis gulėjo makaule žemyn, remdamasis į galvūgalį, o jo kojos buvo pakeltos keturiasdešimt penkių laipsnių kampu.

— Koks dabar kraujospūdis, Maksina? Kaip laikotės, pone Rokitanski?

Nors neatrodė, kad ponas Rokitanskis labai gerai laikytųsi, kai Maksina bandė pamatuoti jo pulsą beveik vertikaliai pakeltoje rankoje, jis atsakė:

NEBLIOGA

Tikras cirko akrobatas!

— Šimtas devyniasdešimt ir šimtas, — tarė Maksina.

— Ši padėtis vadinama Trendelenbergu, — aiškino Dručkis. — Galit pasiekti, kad jūsų limpio kraujospūdis būtų toks, kokio norit tereikia reguliuoti Trendelenbergo kampą. O kaip vadinamas atvirkščias Trendelenbergas?

Niekas nežinojo.

— Atvirkštiniu Trendelenbergu, — atsakė Dručkis. — Kadangi limpių kraujas dažniausiai teka be jokio spaudimo, ši padėtis retai taikoma.

Paskui Dručkis parodė mums, kaip pakelti vien lovos galvūgalį sergančiam plaučių edema; kaip pakelti kojūgalį, jei ligoniui atsirado sąstovio opų pėdoje; kaip pakelti lovos vidurį, jei ligonį kamuoja juosmens negalavimai. Galų gale padaręs su limpio lova viską, tik nesusukęs jos į aštuoniukės pavidalo riestainį, kuriame Rokitanskis būtų vaizdavęs skyles, Dručkis nutaisė rimtą veidą ir susijaudinęs tarė: