Michael Koryta: Kiparisų namai

Здесь есть возможность читать онлайн «Michael Koryta: Kiparisų namai» весь текст электронной книги совершенно бесплатно (целиком полную версию). В некоторых случаях присутствует краткое содержание. год выпуска: 2013, ISBN: 9786094034794, издательство: Obuolys - MEDIA INCOGNITO, категория: Старинная литература / на литовском языке. Описание произведения, (предисловие) а так же отзывы посетителей доступны на портале. Библиотека «Либ Кат» — LibCat.ru создана для любителей полистать хорошую книжку и предлагает широкий выбор жанров:

любовные романы фантастика и фэнтези приключения детективы и триллеры эротика документальные научные юмористические анекдоты о бизнесе проза детские сказки о религиии новинки православные старинные про компьютеры программирование на английском домоводство поэзия

Выбрав категорию по душе Вы сможете найти действительно стоящие книги и насладиться погружением в мир воображения, прочувствовать переживания героев или узнать для себя что-то новое, совершить внутреннее открытие. Подробная информация для ознакомления по текущему запросу представлена ниже:

libcat.ru: книга без обложки
  • Название:
    Kiparisų namai
  • Автор:
  • Издательство:
    Obuolys - MEDIA INCOGNITO
  • Жанр:
    Старинная литература / на литовском языке
  • Год:
    2013
  • Язык:
    Литовский
  • ISBN:
    9786094034794
  • Рейтинг книги:
    5 / 5
  • Избранное:
    Добавить книгу в избранное
  • Ваша оценка:
    • 100
    • 1
    • 2
    • 3
    • 4
    • 5

Kiparisų namai: краткое содержание, описание и аннотация

Предлагаем к чтению аннотацию, описание, краткое содержание или предисловие (зависит от того, что написал сам автор книги «Kiparisų namai»). Если вы не нашли необходимую информацию о книге — напишите в комментариях, мы постараемся отыскать её.

Arlenui Viagneriui, Pirmojo pasaulinio karo veteranui, teko regėti dūmus žmonių akyse ir anksčiau. Tai būdavo neišvengiamos mirties ženklas. Jis niekada neklysdavo. Kai vieną troškų vakarą nubudęs traukinyje pamato mirties ženklus bendrakeleivių akyse, beviltiškai bando juos atkalbėti tęsti kelionę į Floridos Ki salas. Tik devyniolikametis Polas Brikhilas juo patiki ir abu lieka naktį nuošalioje stotyje, tikėdamiesi išsisukti nuo neišvengiamos mirties. Bičiuliai patraukia į pietus pėsti ir netrukus pasijunta įkalinti „Kiparisų namuose“ – atokioje Meksikos įlankos užeigoje, kuri priklauso mįslingai gražuolei Rebekai, – tiesiog artėjančio uragano kelyje. Tačiau tas pragaištingas 1935 m. uraganas – ne vienintelis jiems gresiantis pavojus. Meksikos įlankos gyventojus valdo kur kas šiurpesnė jėga, todėl šilto ir šalto matęs Arlenas nori kuo greičiau iš ten nešdintis. Bet Polas atsisako palikti Rebeką vieną, net ir išgirdęs draugo perspėjimą, jog užgaišę gali niekada iš ten neištrūkti. Nuo šiurpios pradžios iki stingdančios pabaigos Kiparisų namai yra neprilygstamas „geriausio iš geriausių“ detektyvas su fantastikos prieskoniu, sulaukęs liaupsių iš rašytojų Stepheno Kingo, Peterio Straubo, Deano Koontzo ir Rono Rasho. Michaelis Koryta (g. 1982 m.) jau gimė žinodamas, kuo nori būti, ir negaišo laiko veltui. Aštuonerių pradėjo susirašinėti su mylimais autoriais, o 16-os nutarė pasišvęsti detektyvo žanrui. Su tuo tikslu baigė kriminalistiką Indianos universitete, dirbo privačiu sekliu. Pirmasis Michaelio Korytos romanas Šįvakar aš pasakiau sudie, nominuotas Edgar apdovanojimui, pasirodė tuomet, kai jam buvo dvidešimt vieneri. Vėlesni detektyvai Širdgėlos giesmė, Svetingas kapas, Pavydėk nakčiai, Šaltoji upė taip pat buvo įvertinti kritikų ir skaitytojų visame pasaulyje – jie išversti į dvidešimt kalbų. Kiparisų namai – septintasis 29-erių metų rašytojo romanas. Meistriškai plakdamas įvairius žanrus M. Koryta atkuria slogią JAV ketvirtojo dešimtmečio atmosferą, Didžiąją depresiją, bemaž leidžia užuosti smėlį, viskį, jūros druskos išėstą medieną, pajusti nežinomybės įtampą ir neįvardintą grėsmę, kuri nepaleidžia iki paskutinių romano eilučių. * "Įtaigumu šis romanas prilygsta geriausiems STEPHENO KINGO ir PETERIO STRAUBO darbams."* Dennis Lehane, KUŽDESIŲ SALOS autorius

Michael Koryta: другие книги автора


Кто написал Kiparisų namai? Узнайте фамилию, как зовут автора книги и список всех его произведений по сериям.

Kiparisų namai — читать онлайн бесплатно полную книгу (весь текст) целиком

Ниже представлен текст книги, разбитый по страницам. Система сохранения места последней прочитанной страницы, позволяет с удобством читать онлайн бесплатно книгу «Kiparisų namai», без необходимости каждый раз заново искать на чём Вы остановились. Поставьте закладку, и сможете в любой момент перейти на страницу, на которой закончили чтение.

Шрифт:

Интервал:

Закладка:

Сделать

Michael Koryta

Фото



Romanas

Iš anglų kalbos vertė

RŪTA STEPONAVIČIŪTĖ

Фото


Versta iš: Michael Koryta

The Cypress House

Little, Brown and Company, 2011

Iš anglų kalbos vertė Rūta Steponavičiūtė

Redagavo Erika Merkytė-Švarcienė

Tekstą tvarkė Raimonda Kavaliauskienė

Viršelį pritaikė Andrius Morkeliūnas

Maketavo Alma Liuberskienė

Išleido Obuolys® (OBUOLYS yra registruotas leidybinis ženklas, kurį pagal sutartį naudoja UAB MEDIA INCOGNITO)

Butrimonių g. 9, LT-50220 Kaunas

knygos@obuolys.lt

www.obuolys.lt

ISBN 978-609-403-479-4

Copyright © 2011 by Michael Koryta

© Vertimas į lietuvių kalbą, Rūta Steponavičiūtė, 2012

© Viršelio adaptacija, Andrius Morkeliūnas, 2012

© UAB MEDIA INCOGNITO, 2012



Pirma dalis


Laikini svečiai

1

Kai Arlenas Viagneris pastebėjo pirmąjį negyvėlį, traukinyje jie buvo praleidę jau penkias valandas.

Iki pat tos akimirkos kelionė buvo velniškai maloni. Na taip, buvo karšta, o tolstant nuo Alabamos darėsi vis tvankiau, ypač kai kirto Pietų Džordžiją ir įvažiavo į Floridą, bet vis tiek buvo pakankamai smagu. Traukinyje buvo trisdešimt keturi vyrai, keliaujantys į stovyklas Floridos Ki salose, visi veteranai, išskyrus šalia Arleno sėdintį devyniolikmetį vaikinuką iš Naujojo Džersio vardu Polas Brikhilas.

Kelionės pradžioje jie visi šiek tiek pasišnekučiavo, pasisakė vardus, pasisvaidė nerūpestingais juokeliais ir kandžiomis pastabomis – kaip paprastai atsitinka vyrų kompanijoje, kai jie mėgina apsiprasti vieni su kitais – juk visi suvokė, kad artimiausius keletą mėnesių teks praleisti kartu; o tada šurmulys aprimo. Vieni miegojo, keletas išsitraukė kortas, kiti paprasčiausiai sėdėjo ir stebėjo pro šalį slenkantį kraštovaizdį – daugiausia laukus, kurie vis tirštėjančiose vėlyvos vasaros sutemose iš pradžių pasidarė migloti, o paskui ir visai prarado formas, tik bangavo tamsūs, kai virš jų tarsi visa reginti šmėkla pakilo mėnulis. Arlenas tiesiog klausėsi. Daugiau nieko jam ir neliko, nes Polas Brikhilas vietoj burnos turėjo užbortinį variklį.

Pro šalį bėgo mylios ir minutės, o Brikhilas tai kažką aiškino Arlenui, tai kažko klausinėjo jo. Devynis kartus iš dešimties vaikinukas pats ir atsakydavo Arlenui nespėjus nė burnos praverti. Kai juodu pirmą kartą susitiko prieš keletą mėnesių Alabamoje, Brikhilas jam atrodė tykus vaikis; tada Arlenas net pagalvojo, kad jis labai drovus. Tikrai nė iš tolo nenujautė, kad vaikinukas gali neužsičiaupdamas kalbėti vos tik apsipratęs su žmogumi. Buvo akivaizdu, kad su Arlenu jis velniškai gerai apsiprato.

Kol ratai bildėjo šiaurinės Floridos geležinkelių bėgiais, Polas Briklihas išsijuosęs pasakojo Arlenui visas priežastis, kodėl būsima darbo vieta bus tokia puiki. Jų laukė ne tik tilto statyba, bet ir saulė, žydras vanduo ir laivai, kainuojantys daugiau nei dauguma namų. Jie galės pažvejoti, gal net pavyks pagauti kokį tarpūną. Polas buvo matęs nuotraukų su didžiaisiais tarpūnais – beveik tokio pat ilgio kaip laivai, į kuriuos juos bandė įkelti. O dar Ki salose lankosi daug garsių žmonių, visokiausio plauko įžymybių, ir galbūt jiems pavyks netyčia susidurti su keliomis iš jų, ir...

Vyrai aplink juos kalbėjosi ir juokėsi, keletas skrebeno laiškus namuose likusiems mylimiesiems. Laiško nuo Arleno niekas nelaukė, todėl jis nusprendė pasitenkinti pora gurkšnelių iš savo plokščios gertuvės ir pamėgino nors truputį nusnūsti nepaisydamas dusinamos šilumos ir prakaituojančių vyrų skleidžiamos smarvės. Buvo velniškai karšta.

Brikhilas pagaliau nutilo, tarsi tik dabar pastebėjęs, kad Arlenas sėdi užmerktomis akimis ir pokalbyje nebedalyvauja. Arlenas atsiduso džiaugdamasis atokvėpiu. Polas buvo pakankamai mielas vaikis, tačiau Arlenas nebuvo iš tų žmonių, kurie jaučia būtinybę pasakyti daug žodžių, kur užtektų vos keleto.

Traukinys sau dardėjo tolyn. Nors artėjo naktis, karštis neatslūgo. Prakaitas vis dar žliaugė Arleno nugara žemyn link strėnų, prilipino plaukus prie kaktos. Jis labai norėjo užmigti, tada daug greičiau prabėgtų šios karštos mylios. Galbūt padės dar vienas gurkšnelis.

Atsimerkė, mieguistai pravėręs vokus, ir išvydo kaulinę ranką.

Jis sumirksėjo, atsisėdo tiesiau ir pažvelgė atidžiau. Niekas nepasikeitė. Ranka laikė penkias kortas ir priklausė vyrukui vardu Volesas O’Konelas, veteranui iš Džordžijos valstijos, pačiam triukšmingiausiam žmogui šioje kompanijoje. Jis sėdėjo nusisukęs, įsitraukęs į žaidimą, todėl Arlenas negalėjo matyti jo veido. Tik tą kaulinę ranką.

„Ne, – pagalvojo Arlenas, – ne, po galais, tik ne dar vienas.“

Vaizdas sukėlė jam šiurpulį, tačiau nepribloškė. Toli gražu ne pirmą kartą tai regėjo.

„Jis mirs, jeigu man nepavyks rasti būdo, kaip tai sustabdyti, – pagalvojo Arlenas, apimtas liūdno, šleikštulį keliančio susitaikymo, būdingo tik žmonėms, jau turintiems patirties tokiuose dalykuose. – Vos tik nuvažiuosime į Ki salas, senis Volesas O’Konelas paslys ir kur nors trinktels galvą. Arba vargšelis įkris į bangas ir panirs po jomis, nes nemoka plaukti, o man liks tik šis atsiminimas, vienas iš daugelio tokių pačių. Perspėčiau jį, jei galėčiau, bet vyrai neklauso tokių perspėjimų. Jie negali sau to leisti.“

Būtent tada jis pakėlė galvą, o nusisukęs nuo mirguliuojančių vagono šviesų apšviesto Voleso išvydo, kad jį supa skeletai.

Beveik visi paskendę šešėliuose, vieni juokėsi, kiti šypsojosi, treti miegojo. Visi – vien kaulai, kur turėtų būti mėsa ir oda. Tie nedaugelis, kurie sėdėjo tiesiai po lempomis, vis dar turėjo odą, tačiau nebeturėjo akių, o tuščiose jų akiduobėse sūkuriavo pilki dūmai.

Akimirką Arlenas Viagneris pamiršo kvėpuoti. Jį užliejo šaltis, galva apsvaigo, tada jis pro sukąstus dantis įtraukė oro gurkšnį ir atsisėdo ant sėdynės visiškai tiesiai.

Jie visi žus traukinio katastrofoje. Tai buvo vienintelis nors kiek protingas paaiškinimas. Traukinys nuriedės nuo bėgių ir jie visi mirs. Visi iki vieno. Arlenas jau matė tai anksčiau ir puikiausiai žinojo, ką tai reiškia, ir žinojo, kad...

Prabilo Polas Brikhilas:

– Arlenai?

Arlenas atsisuko į jį. Vaikino veidą aiškiai apšvietė tiesiai virš jo galvos kabanti lempa, apsupo jį šviesos ratu, išryškindama tamprią, įdegusią jaunuolio, kuris kiauras dienas praleidžia lauke, odą. Arlenas pažvelgė jam į akis ir išvydo jose sūkuriuojančias dūmų sruogas. Dūmai plonais siūleliais kilo aukštyn, skleidėsi tarsi vėduoklė aplink vaikinuko galvą, o Arleno galvą užpildė baisiais prisiminimais.

– Arlenai, ar tau viskas gerai? – paklausė Polas Brikhilas.

Jis norėjo klykti. Norėjo klykti ir sugriebti vaikiną už rankos, bet bijojo, kad prisilietęs pajus tik šaltą, glotnų kaulą.

„Mes visi mirsime. Nuskrisime nuo bėgių lėkdami milžinišku greičiu ir ištikšime į šiuos pelkėtus miškus, o aplink mus trūkinės ir eižės karštas metalas...“

Tamsioje naktyje aidžiai nuskambėjo švilpukas ir traukinys pradėjo mažinti greitį.

– Tuoj vėl sustosim, – pasakė Polas. – Atrodai lyg nesveikuotum. Galbūt tau reikėtų išpilti tą gertuvę.

Читать дальше

Шрифт:

Интервал:

Закладка:

Сделать

Похожие книги на «Kiparisų namai»

Представляем Вашему вниманию похожие книги на «Kiparisų namai» списком для выбора. Мы отобрали схожую по названию и смыслу литературу в надежде предоставить читателям больше вариантов отыскать новые, интересные, ещё не прочитанные произведения.


Джеймс Роллинс: Judo padermė
Judo padermė
Джеймс Роллинс
Carmen Rodrigues: 34 tavo dalys
34 tavo dalys
Carmen Rodrigues
Линн Шоулз: Paskutinė paslaptis
Paskutinė paslaptis
Линн Шоулз
Stephen King: Dvikova
Dvikova
Stephen King
Peter Stjernström: Geriausia knyga pasaulyje
Geriausia knyga pasaulyje
Peter Stjernström
Отзывы о книге «Kiparisų namai»

Обсуждение, отзывы о книге «Kiparisų namai» и просто собственные мнения читателей. Оставьте ваши комментарии, напишите, что Вы думаете о произведении, его смысле или главных героях. Укажите что конкретно понравилось, а что нет, и почему Вы так считаете.