Джоди Пиколт - Kelias namo

– Ką manau aš, svarbu daug mažiau negu tai, ką galvoja Dievas.

– Tikrai? – perklausia Andžela. – Kada paskutinį kartą kalbėjotės su juo?

– Prieštarauju, – įsiterpia Veidas. – Neleisiu jai tyčiotis iš liudytojo.

– Pritariu… Tvardykitės, advokate.

– Pastoriau, sakėte, kad pažįstate Maksą pusę metų.

– Taip.

– Ir niekada nebuvote susitikęs su Zoja Bakster, pamatėte ją tik šioje teismo salėje, tiesa?

– Taip.

– Ar turėjote informacijos apie juodu, kai dar buvo susituokę?

– Ne. Jie nebuvo mūsų bažnyčios nariai.

– Suprantu, – sako Andžela. – Bet jūs gerai pažįstate Ridą ir Lidę Baksterius?

– Taip.

– Jums nebuvo jokių sunkumų ateiti į teismą ir paliudyti, kad, jūsų nuomone, jie – tinkami globėjai šiems embrionams.

– Jokių, – patvirtina pastorius Klaivas.

– Su Ridu Baksteriu jus sieja dalykiniai ryšiai, teisybė?

– Jis tvarko mūsų bažnyčios finansus.

– Jis – ir vienas iš svarbiausių bažnyčios rėmėjų, taip?

– Taip. Ridas visada buvo labai dosnus.

– Narių prašote atiduoti bažnyčiai dešimtąją dalį savo pajamų, juk taip?

– Daugelyje bažnyčių tai įprasta…

– Ar tiesa, kad iš savo draugo Rido Baksterio per metus iš viso gaunate apie keturis šimtus tūkstančių dolerių?

– Apie tiek.

– Ir taip jau sutapo, kad šiandien rekomenduojate jį kaip tinkamiausią tų embrionų globėją, tiesa?

– Rido dosnumas bažnyčiai neturi nieko bendra su mano rekomendacija.

– Kurgi ne, – ištaria Andžela Moreti. – Judu su Maksu kalbėjotės apie jo buvusios žmonos prašymą atiduoti embrionus. Tai jūs pasiūlėte jam pasvarstyti apie Ridą ir Lidę kaip apie galimus tėvus, teisybė?

– Tiesiog atvėriau jam akis.

– Ir žengėte dar vieną žingsnį – padėjote jam rasti advokatą.

Pastorius Klaivas linkteli.

– Būčiau taip pasielgęs dėl bet kurio kito savo parapijiečio.

– Iš tikrųjų, pastoriau, jūs ne tik radote Maksui advokatą. Jūs radote garsiausią visose Jungtinėse Valstijose profesionalą, ginantį dar negimusių kūdikių teises, tiesa?

– Aš čia niekuo dėtas; garsus žmogus tiesiog panoro pagelbėti Maksui, atsidūrusiam itin keblioje padėtyje.

– Pone Linkolnai, jūs teigėte, kad santuokos tikslas yra suteikti gyvybę.

– Taip.

– Ar Biblija ką nors kalba apie heteroseksualias poras, kurios negali susilaukti vaikų?

– Ne.

– O apie heteroseksualias šeimas, kurios per senos turėti vaikų?

– Ne…

– O kaip dėl tų, kurie niekada neišteka ar neveda? Ar Biblija smerkia juos kaip nenormalius?

– Ne.

– Net jeigu jie, remiantis jūsų logika, niekam nesuteikia gyvybės?

– Biblijoje daugelyje vietų smerkiamas homoseksualumas, – atsako pastorius Klaivas.

– O taip. Puikioji ištrauka iš „Kunigų knygos“! Ar žinote, pone Linkolnai, kad „Kunigų knyga“ – tai šventumo kodeksas, parašytas daugiau kaip prieš tris tūkstančius metų?

– Be abejonės, žinau.

– Ar žinote, kad šventumo kodeksai – ypatingi? Kad tai ne įsakymai, o elgesio kodeksai, kuriuose surašyta, kas nedera tikintiesiems tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje? Ar žinote, pastoriau, kad „Kunigų knyga“, tas kodeksas, buvo skirtas tik Izraelio kunigams ir jame raginama elgtis atsakingiau, negu kad elgiasi kunigai iš kitų šalių, pavyzdžiui, iš Graikijos?

– Perskaičius tas eilutes tampa visiškai aišku, kas dora, o kas ne. Galite aiškinti istoriškai, bet moralės požiūriu ir šiandien tai tebėra aktualu.

– Iš tikrųjų? Ar žinote, kad „Kunigų knygoje“ yra daug kitokių draudimų? Pavyzdžiui, vienas smerkia netvarkingas šukuosenas. Žinojote?

– Na…

– Kitas pasisako prieš tatuiruotes. – Andžela nusišypso. – Pati turiu pasidariusi vieną, tik neišduosiu kur. – Ji prieina prie pastoriaus Klaivo. – Ar jūsų kaklaraištis šilkinis? O marškiniai medvilniniai? Ar žinote, kad kodekse draudžiama nešioti drabužius iš skirtingų medžiagų?

– Nesuprantu, kaip tai…

– Ir dar ten sakoma, kad negalima valgyti nei kiaulienos, nei jūrų gėrybių. Ar mėgstate krevetes su česnakų padažu, pastoriau?

– Tai ne…

– Dar draudžiama pranašauti ateitį. O kaip dėl futbolo? Juk jums patinka futbolas, tiesa? Noriu pasakyti: kam gi jis nepatinka? Bet nevalia spardyti kamuolio iš kiaulės odos. Ar nemanote, pastoriau, kad daugelis tų draudimų yra pasenę?

– Prieštarauju, – sako Veidas. – Advokatė pažeidžia taisykles.

Teisėjas pakreipia galvą.

– Visus reikia matuoti vienodu matu, pone Prestonai. Atmesta.

– Biblija svarbi žmonėms, bet ji nėra sekso vadovėlis, tiesa?

– Žinoma, ne!

– Tai kodėl, po galais, pavertėte ją deramos lytinės veiklos patarimų knyga?

Pastorius Klaivas pažvelgia į advokatę.

– Biblijoje aš ieškau atsakymo į visus klausimus, ponia Moreti. Net ir apie lytinius nukrypimus.

– Ir kas ten rašoma apie sekso žaislus?

Veidas pašoka.

– Prieštarauju!

– Tikrai jau, ponia Moreti, – taria teisėjas, rūsčiai žvelgdamas į advokatę.

– Ar tada turėtume manyti, kad Biblijoje gali būti nepaminėta su lytimi susijusių dalykų, kurie nukrypę nuo normos?

– Visiškai galimas daiktas, – linkteli pastorius Klaivas. – Biblijoje nusakomi tik pagrindiniai principai.

– O ar tai, kas minima kaip nukrypimas nuo normos, jūsų nuomone, yra Dievo žodis? Nuostatos, kurių nevalia laužyti?

– Tikra tiesa.

Andžela Moreti paima nuo gynėjų stalo lipukų prikaišiotą Bibliją.

– Ar žinote, kas rašoma „Pakartoto įstatymo knygoje“, dvidešimt antrame skyriuje, dvidešimta ir dvidešimt pirma eilutės? – klausia ji. – Gal galėtumėte perskaityti teismui garsiai?

Salėje nuaidi pastoriaus Klaivo balsas:

– Tačiau jei šis kaltinimas yra tiesa, – jei įsitikinta, kad ši mergina nebuvo mergelė, – tada mergina bus išvesta prie jos tėvo namų durų, ir jos miesto vyrai užmuš ją akmenimis…

– Ačiū, pastoriau. Gal galite paaiškinti šią ištrauką?

Pastorius suspaudžia lūpas.

– Čia pasisakoma už ketinimą užmėtyti akmenimis nekaltybę praradusią merginą, jeigu tai išaiškėjo per vestuves.

– Ar savo parapijiečiams siūlytumėte taip elgtis? – Bet pastoriui nespėjus atsakyti, Andžela užduoda kitą klausimą: – O kaip dėl „Evangelijos pagal Morkų“? Dešimtas skyrius, nuo pirmos iki dvyliktos eilutės. Ten parašyta, kad skyrybos draudžiamos. Ar tarp jūsų bažnyčios narių yra išsituokusių? Ak, pala pala, žinoma, juk tai Maksas Baksteris.

– Dievas atleidžia nusidėjėliams, – atremia pastorius Klaivas. – Jis sveikina juos, sugrįžusius pas Jį.

Andžela atsiverčia Bibliją kitoje vietoje.

– O kaip dėl „Evangelijos pagal Morkų“, dvyliktas skyrius, nuo aštuonioliktos iki dvidešimt trečios eilutės? Jeigu vyras miršta nesusilaukęs vaikų, pagal Bibliją jo našlė turi mylėtis su visais jo broliais, kol pagimdys vyriškos lyties palikuonį. Ar patariate tai liūdinčioms našlėms?

Nekenčiu savęs, bet vėl pagalvoju apie Lidę.

– Prieštarauju!

– O kaip dėl „Pakartoto įstatymo knygos“? Jei susimuštų du vyrai ir vieno jų žmona įsikištų gelbėti savo vyrą nuo priešininko rankos, ištiesdama ranką ir griebdama jam už gėdos, nukirsi jai ranką. Nerodyk jokio gailesčio. 62

Rimtai? Ridui pasiūlius, prisidėjau prie suaugusiųjų Biblijos mokymų, bet niekada neteko skaityti apie tokius pikantiškus dalykus.