Лора Айдинг - Daktaras Tobulasis

– Atlikime retorokotokiją 10, kad išvengtume širdies tamponados 11, – ramiai pasakė Džeikas.

Sutrikusi Hana pažvelgė į jį ir paklausė, ar ketina užduotį patikėti jai. Džeikas linktelėjo. Vis dar mūvėdama sterilias pirštines laukė, kol seselė atplėš pakuotę su nauja, ilgesne adata. Hanos skrandis skausmingai susitraukė. Kelis kartus ji buvo stebėjusi procedūrą, bet niekada nedarė jos pati.

Pritvirtinusi prie adatos galo švirkštą, kairiąją ranka užčiuopė įdubą ir atsargiai įstūmė adatą, tada patraukė švirkšto stūmoklį ir išsiurbė šešiasdešimt mililitrų kraujo.

– Pulsas atsirado, – pranešė medicinos sesuo. Hana iš palengvėjimo net atsiduso. Pavyko!

– Neištrauk dar adatos, – patarė Džeikas primindamas, kad pavojus nepraėjo. – Turime pasirūpinti, kad tai nepasikartotų. – Jis pažvelgė į medicinos seserį Aliciją. – Pakvieskite kompiuterinės tomografijos patarėją chirurgijos klausimais – avarijos metu nukentėjusiajam tikriausiai buvo pažeisti plaučiai ir širdis.

Tvirtai laikydama adatą Hana pritvirtino dar vieną švirkštą ir patraukė stūmoklį. Šį kartą išsiurbė tik dešimt mililitrų, tačiau adatos neištraukė. Nepajėgdama užgniaužti smalsumo, ji pakėlė akis į Džeiką.

– Iš kur žinojai, kad tai perikardinis kraujo išsiliejimas, o ne, pavyzdžiui, oro susikaupimas pleuroje? Juk yra daugybė priežasčių, dėl kurių vaikiną galėjo ištikti elektromechaninis atsiribojimas. Džeikas nežymiai kilstelėjo petį.

– Tokia diagnozė man pasirodė logiškiausia. Maniau, kad per avariją jis krūtine trenkėsi į motociklo vairą. Oro susikaupimas pleuroje buvo antra diagnozė mano sąraše, bet nuojauta sakė, kad problema susijusi su širdimi. Tačiau tai neturi reikšmės, nes būtume patikrinę viską.

Tai būtų atėmę nemažai brangaus laiko , – pamanė Hana. Kažin ar ji kada nors išmoks taip lengvai ir intuityviai priimti sprendimus? Nuoširdžiai vylėsi, kad taip.

Lūžusi kairė koja, tačiau neurologinė būsena stabili. Hana nepaliaujamai siurbė iš širdplėvės kraują klausydama, kaip Džeikas kalbasi su budinčiuoju neurochirurgu apie galimus operacijos pavojus. Žinoma, koją operuoti reikės, bet dabar buvo svarbesnių dalykų.

– Kiek kraujo jau išsiurbėte? – paklausė budintysis širdies ir krūtinės chirurgas Danjelis Fišeris.

– Septyniasdešimt penkis mililitrus, – atsakė Hana.

Fišeris linktelėjo.

– Gerai, operuosime. Man reikės jūsų operacinėje, kol atversiu krūtinę.

Hana neketino ginčytis. Ji, tiesą sakant, net norėjo lydėti pacientą į operacinę su daktaru Fišeriu. Po maždaug pusantros valandos, leidosi ieškoti Džeiko.

– Kaip sekėsi? – paklausė jis.

– Nepakartojama, – atsakė Hana. – Kraujagyslės plyšimas buvo nedidelis, daktaras Fišeris jį greitai sutvarkė. Ar ką nors praleidau?

– Ne, aplankiau Stiveną, jam viskas gerai. Turime pasiruošti vizitacijai.

Hana nustebo suvokusi, kaip greitai pralėkė laikas. Jau šešios ryto. O rodėsi, tik prieš kelias minutes ji su Džeiku rūpinosi rūko sukeltos katastrofos aukomis.

Rytinė vizitacija praėjo sklandžiai, Hana grįžo į budėjimo kambarį nusiprausti po dušu ir persirengti. Vilkėdama džinsais ir palaidine ji išėjo iš dušo kabinos ir nustebo pamačiusi Džeiką.

– Pasiruošusi eiti? – nerūpestingai paklausė jis.

Kur eiti?

– Ak, taip. – Grūsdama į kuprinę daiktus Hana pamėgino nuslėpti sumišimą.

– Pas tave ar pas mane? – paklausė Džeikas atidaręs budėjimo kambario duris.

Hana stabtelėjo ir pažvelgė į jį.

– Ketinau važiuoti namo, – sausai atsakė ji. Viena , – mintyse pridūrė.

Tikriausiai pajutęs dvejonę Džeikas nusišypsojo.

– Hana, jaučiuosi pavargęs taip pat kaip ir tu. Nenoriu nieko daugiau, tik kelias valandas pamiegoti. Tačiau esame sutarę kartu praleisti vakarą, nepamiršai?

Kaip ji galėjo pamiršti? Džeiko kvietimas vakarieniauti buvo be galo maloni staigmena.

Bet nesitikėjo, kad drauge jie praleis ir visą dieną. Dirbti kartu ligoninėje atrodė paprasta, bet rodytis dviese viešumoje visai kas kita.

Hana liepė sau atsipalaiduoti ir džiaugtis, kad Džeikas jos nesišalina po aistringos jųdviejų nakties. Vis dėlto važiuoti pas jį namo nesijautė pasirengusi.

– Pas mane.

– Gerai. – Jis nesiginčijo. Juodu nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kur stovėjo Džeiko automobilis.

– Tau derėtų važinėti į darbą metro, – papriekaištavo Hana.

– Kad išgelbėčiau planetą? – šaižiai nusijuokęs paklausė Džeikas. – Nežinojau, kad palaikai žaliuosius.

Važiuodami jie juokais ginčijosi visuotinio atšilimo tema. Rasti vietą automobiliui pastatyti nebuvo lengva, staiga Džeikas puolė į neviltį, o Hana pradėjo juoktis.

– Matai? Sakiau, kad geriau važiuoti metro.

Pagaliau už kelių kvartalų jis rado vietą.

– Ne, reikėjo važiuoti pas mane. Prie namų turiu rezervuotą vietą.

Pavarčiusi akimis Hana ištiesė ranką pasiimti kuprinės, bet Džeikas buvo greitesnis. Apėjęs automobilį jis atsidūrė šalia Hanos.

– Tikiuosi, jis čia niekam neužklius, – suniurnėjo jis.

Hanai nespėjus patikrinti, kad automobiliui nieko nenutiks, pažįstamas balsas pašaukė ją vardu.

– Hana, čia tu?

Apsunkusia širdimi ji stabtelėjo ir išvydo Tristaną. Arba Tydžėjų – taip jį vadino draugai.

Nuo galvos iki kojų apsirengęs juodai, veidas išgražintas auskarais ir smeigėmis, o ant abiejų rankų puikavosi didžiulės tatuiruotės. Iš šonų stovėjo po sėbrą, kurie taip pat vilkėjo juodai. Apstulbusi Hana jį vos pažino.

Kalėjimas brolį akivaizdžiai pakeitė. Ir ne į gera.

Džeikas nutaisė piktą veidą ir globėjiškai žengė priešais Haną, tarsi jai grėstų pavojus.

– Dinkite iš čia, – paliepė jis Tristanui ir jo draugams. – Mums nereikia bėdų.

Tristanas ir jo draugai prapliupo kvatoti, tarytum Džeiko žodžiai būtų pokštas.

Hana pažvelgė į brolį nebyliai prašydama pasitraukti.

Tačiau ar jis kada nors jos klausė?

Ne.

– Mes irgi neieškome bėdų, sesute? – tyčia garsiai pasakė Tristanas. – Liepk savo vaikinui eiti šalin. Man reikia su tavimi pasikalbėti. Akis į akį.

Nepatikliai pažvelgęs į Haną Džeikas giliai įkvėpė.

– Sesute? – šokiruotas pakartojo jis.

Džeikas sureagavo taip, kaip Hana ir tikėjosi, tačiau ji nekaltino jo. Kaip, po galais, galėjo patikėti, kad tarp jų įmanomi santykiai?

Juk viskas ir taip aišku: kartu jie nebus. Gal ir yra tos pačios profesijos atstovai, tačiau asmeniniai pasauliai priklauso skirtingoms galaktikoms.

Nors jai pavyko išlipti iš gilios duobės, kurioje augo, motina, o dabar ir brolis niekada neleis pasukti kitu keliu.

Tristano ignoruoti ji negalėjo. Net ir labai to norėdama.

Hana pasiėmė kuprinę ir nusišypsojo Džeikui dirbtine, visai nenuoširdžia šypsena.

– Atleisk, bet privalau atšaukti mudviejų pasimatymą. Turiu pasirūpinti šeimos reikalais.

9 Situacija, kai elektrokardiogramoje širdies ritmas matomas, bet pulso nėra.

10 Skysčių pašalinimas iš perikardo ertmės.

11 Kraujo susikaupimas perikardo ertmėje.

Tryliktas skyrius

Džeikas neteko žado, kai Hana užsimetusi ant peties kuprinę patraukė prie užkalbinusio vaikino ir jo sėbrų, kurie atrodė kaip tikri gaujos nariai.

Brolis?

Tyliai po nosimi nusikeikęs Džeikas susikryžiavo rankas ant krūtinės. Jis pasiryžo nepalikti Hanos vienos su trimis vyrais, kurie atrodė itin pavojingi. Vylėsi, kad bent neginkluoti. Džeikas kiek nurimo tik tada, kai sėbrai atsitraukė ir leido Hanai su broliu netrukdomai pasikalbėti.