Лора Айдинг - Daktaras Tobulasis

Lyg norėdama jį apeiti ji žengė žingsnį į šalį, bet Džeikas sulaikė ją švelniai paliesdamas ranką.

– Skambėjo taip, tarsi kalbėtum iš patirties.

Taip arti matydama jo veidą, skvarbias akis Hana negalėjo meluoti.

– Taip ir yra.

Džeiko akys iš nuostabos išsiplėtė, bet kaip tik tuo metu supypsėjo jųdviejų pranešimų gavikliai – atvyko naujas pacientas. Pastarąsias kelias savaites pacientų srautas, regis, buvo nesustabdomas.

Hana nulėkė žemyn laiptais paskui Džeiką į skubios pagalbos punktą.

Keista vienuoliktą valandą ryto gauti pranešimą apie automobilio avariją, tačiau, pasirodo, įmanoma. Išvydusi keturias vieną paskui kitą įvežamas greitosios pagalbos lovas Hana pajuto širdį perveriant skausmą.

– Kas nutiko? – paklausė ji skubėdama prie paskutinio sužeistojo, vežamo į tolimiausią palatą. Tai buvo kūkčiojanti jaunutė paauglė.

– Nuo pikapo atsikabino atsarginė padanga ir tėškėsi pro furgono priekinį stiklą į vidų, – paaiškino Andrėja ir nuėjo prie trečiojo paciento.

Džeikas jau plušo prie pirmojo nukentėjusiojo, kuris iš visų keturių buvo sužeistas rimčiausiai. Neabejotinai vairuotojas , – pamanė Hana.

– Noriu mamytės! – sukūkčiojo mergaitė, kai slaugė mėgino ją paguosti. Hana atitraukė žvilgsnį nuo vairuotojo, kuris greičiausiai buvo mergaitės tėvas, ir pradėjo pacientės apžiūrą.

– Viskas gerai, – mėgino raminti mergaitę Hana. – Apžiūrėsiu tave.

– Kraujo spaudimas: devyniasdešimt ir keturiasdešimt keturi, pulsas šimtas vienas. Kvėpavimas trisdešimt, – pranešė medicinos sesuo.

Būklė stabili, tad Hana turėjo užtektinai laiko apžiūrėti žaizdas. Norėjo atlikti viską tinkamai. Pirmiausia atliko neurologinį tyrimą ir supratusi, kad mergaitės vyzdžiai reaguoja į aplinką ir yra vienodo dydžio, lengviau atsiduso. Dėl viso pikto reikės kompiuterinės galvos tomografijos. Vieno šlaunikaulio lūžis buvo akivaizdus, bet Hana norėjo įsitikinti, ar jų nėra daugiau.

– Suleiskite penkis šimtus mililitrų Ringerio infuzinio tirpalo, kad pakiltų spaudimas. Atvežkite rentgeno aparatą. Noriu pamatyti krūtinės, dubens ir galūnių nuotraukas, – dėstė nurodymus Hana.

– O kaip dėl pilvo organų? – paklausė medicinos sesuo.

– Pilvo organų kompiuterinė tomografija parodys daugiau nei nuotrauka. – Hana pastebėjo, kad tuo pačiu diagnostikos metodu naudojasi ir Džeikas. – Kai baigsiu tikrinti plaučius, atliksime ją.

– Gerai, – sutiko medicinos sesuo.

– Kur mano mamytė ir tėvelis? – vėl pravirko mergaitė.

Hana pažvelgė į segtuve užrašytą mergaitės vardą.

– Emilija, tėvelis ir mamytė guli gretimose lovose. Mes jumis pasirūpinsime, todėl pasistenk dėl nieko nesijaudinti, gerai?

– Ar Erikas irgi čia? – paklausė Emilija tvirtai suspaudusi Hanai ranką. Galima buvo tik įsivaizduoti, kokį išgąstį patiria mergaitė.

– Ar Erikas tavo broliukas? – paklausė Hana pastebėjusi, kad kalbėdama Emilija jaučiasi ramesnė.

Mergaitė pamėgino linktelėti galva, tačiau prisegta prie skubios pagalbos stalo, sunkiai tegalėjo pajudėti.

– Taip, metais už mane vyresnis. Aš jauniausia.

– Leisk atspėsiu, – pasakė Hana liesdama mergaitei ranką. – Keturiolikos?

Švytinčios Emilijos akys iš nuostabos sužibo.

– Iš kur žinote?

– Kadaise buvau tavo amžiaus, – šypsodamasi tarė Hana. – Na gerai, Emilija, štai ir rentgeno aparatas. Turime padaryti daug nuotraukų, todėl turėsi gulėti labai ramiai. Ar gali šitai dėl manęs padaryti?

– Taip, – sušnabždėjo Emilija. – Bet man skauda koją.

– Duosime tau skausmą malšinančių vaistų. Ar esi kam nors alergiška?

Mergaitės veidas apniuko.

– Nežinau.

Hana žvilgtelėjo į arčiausiai lašelinės stovinčią medicinos seserį.

– Pradėkite nuo dviejų miligramų morfijaus ir stebėkite, ar nepasireiškia alerginė reakcija. Jei organizmas vaistą toleruos, prireikus padidinkite dozę iki keturių.

Hana žengė žingsnį atgal, kad radiologas pradėtų daryti nuotraukas. Laukdama rezultatų paskambino ortopedui pasikonsultuoti, paskui aplankė mergaitės šeimos narius, norėdama pasižiūrėti, kaip jie laikosi.

Emilijos tėvui teko didžiausias smūgis. Apatinė veido dalis buvo kruvina, Hana galėjo prisiekti, kad jam mažų mažiausiai sutrupintas žandikaulis. Džeikas bandė įvesti į kaukolę zondą, tad buvo galima spėti, jog pacientui taip pat sunkiai sužeista galva.

Emilijos mama ir brolis Erikas patyrė daugybę lūžių, bet kol kas abu buvo sąmoningi. Akivaizdu, kad iš viso ketverto labiausiai nukentėjo tėvas.

Emilijos krūtinės rentgeno nuotraukoje buvo matyti lūžęs raktikaulis ir susikaupęs oras. Hana įvedė mažą vamzdelį į krūtinę ir ėmė tyrinėti kitas nuotraukas.

Kojos lūžis buvo sunkus, o mėlynė ant pilvo kėlė įtarimą, kad gali būti pažeistos kepenys. Kiti sužeidimai neatrodė tokie sunkūs, tad Hana liepė atlikti tik krūtinės ir pilvo organų kompiuterinę tomografiją.

Laukdama, kol Emilija grįš, Hana nuėjo pasiūlyti Džeikui pagalbą.

Tuo metu jis kalbėjosi su budinčiu neurochirurgu ir žiūrėjo į monitorių.

– Turėtų būti dar koks nors būdas sumažinti kaukolės spaudimą.

– Jau padarei hipotermiją ir pastatei manitolio lašelinę. Dabar tegalime laukti. Paruošiau lovą Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje.

Hana jautė Džeiko nusivylimą. Jis linktelėjo, bet veidas liko įsitempęs.

– Gerai, tada siunčiame jį ten.

– Kas nutiko? – paklausė Džeikas pamatęs, kad Hana stoviniuoja netoliese.

– Tik norėčiau, kad peržiūrėtum Emilijos kompiuterinę tomografiją, kuri netrukus turėtų būti čia.

– Gerai.

Medicinos seserys zujo aplinkui ruošdamos ligonį perkelti, netrukus Polas Skotlandas jau buvo gabenamas į Intensyviosios terapijos skyrių.

Grįžus Emilijai Džeikas priėjo ir patikrino tomografijos rezultatus.

– Jai antro laipsnio kepenų pažeidimas, visa kita nerimo nekelia.

– Ar per naktį stebėti ją intensyviosios terapijos palatoje?

Džeikas sudvejojo, paskui papurtė galvą.

– Ne, Intensyviosios terapijos skyriuje beveik visos lovos užimtos, be to, jei atsirastų sunkesnis ligonis, ją reikėtų iškelti. Nusiųskite pacientę į Bendrosios chirurgijos skyriaus aukštą. Kas iš ordinatorių šiąnakt budi?

– Aš, – atsakė Andrėja.

– Stivenas Vaitas šiąnakt prižiūrintysis, prieš išeidamas viską jam paaiškinsiu, tačiau Emiliją teks akylai stebėti tau.

– Stebėsiu, – pažadėjo Andrėja.

Džeikas pritariamai linktelėjo ir nuėjo apžiūrėti Polo žmonos Treisės ir Emilijos brolio Eriko. Nekantraudama sužinoti, kaip laikosi kiti šeimos nariai, Hana neatsiliko. Jai gerokai palengvėjo sužinojus, kad pavojus gresia tik Polui. Kitus šeimos narius buvo planuojama perkelti į Bendrosios terapijos aukštą. Džeikas liepė Hanai pasirūpinti, kad visų, išskyrus Polo, palatos būtų greta. Šis Džeiko sprendimas jai padarė įspūdį – Hana žinojo, kad visi jausis kur kas geriau būdami netoliese. Bendrosios terapijos aukšte dirbančios slaugės prieštaravo dėl papildomo darbo, tačiau Hana net nesiruošė klausytis jų atsikalbinėjimų.

Laukdama, kol bus paruoštos lovos, Hana stovėjo šalia Džeiko ir klausė, kaip šis, pasitelkęs visą išmonę, mėgina nuraminti keturiolikmetę.

– Emilija, būsiu su tavimi atviras, gerai? Tavo tėvas sunkiai sužeistas į galvą. – Emilijos akys akimirksniu prisipildė ašarų. – Tačiau pasistenk nesijaudinti. Akylai jį stebėsime Intensyviosios terapijos skyriuje. Jis turi daug šansų pasveikti.