Лора Айдинг - Daktaras Tobulasis

– Atleisk, bet buvai teisus. Draugiški santykiai tarp mudviejų neįmanomi.

Akimirką Džeikas žiūrėjo į ją ištiktas šoko, tarsi Hana būtų apkaltinusi jį kuo nors siaubingu. Jai buvo skaudu matyti, kaip jis užsisklendžia.

– Atleisk, – susikaustęs tarė jis. – Neturėjau peržengti draugiškumo ribos.

Draugiškumo? Jei kiekviena savo kūno dalele Hana nebūtų troškusi, kad jis prisitrauktų ją į glėbį ir tęstų nuo ten, kur sustojo, būtų prapliupusi juoku.

Bučinys ką tik įrodė, kad jiedviem būti draugais tiesiog neįmanoma.

– Nesijaudink dėl to, – nerūpestingai tarė Hana, tarsi jos širdis nebūtų sužeista. – Tik manau, būtų geriausia pasinaudoti tavo patarimu ir neleisti niekam trukdyti man siekti karjeros.

Džeikui prisimerkus Hana pajuto, kad jis nori paprieštarauti, bet taip nieko ir nepratarė.

– Nesijaudink, nestosiu tau skersai kelio. Nors, žinai, galėčiau padėti. Daug ko galėčiau tave išmokyti.

Nuo minties, kad gali pasipelnyti iš draugystės, Hana pajuto šleikštulį.

– Man nereikia tavo pagalbos, tik ne tokios. Noriu, kad su manimi elgtumeisi taip pat, kaip ir su kitais ordinatoriais.

Stojo dar viena tylos minutė ir Hana pajuto Džeiką vėl norint ginčytis. Jai prireikė daug valios pastangų, kad liktų stovėti vietoje ir nepasiduotų magnetinei traukai.

– Ar tikrai to nori? – galiausiai paklausė jis.

– Taip. Suprask, kalbame apie mano karjerą. Net neįsivaizduoji, kaip sunkiai dirbau, kad patekčiau į ordinatūrą. – Ji lėtai atsiduso. – Gera chirurge privalau tapti savo jėgomis.

– Gerai, – tarė jis. – Kaip įmanydamas pasistengsiu nesielgti su tavimi išskirtinai.

– Ačiū. – Hana pamėgino nusišypsoti, bet jos galva, rodės, tuoj sprogs. Nutraukdama jųdviejų draugystę ji pasielgė teisingai. Ne tik todėl, kad Džeikas jos viršininkas, bet ir todėl, kad jų pasauliai pernelyg skirtingi. Ką jis pagalvotų sužinojęs apie Tristaną? Apie ją pačią? Apie tai, ką ji yra padariusi?

Imtų ją teisti. Gal net pradėtų elgtis kitaip. Tarsi ji būtų neverta ordinatūros.

Hana negalėjo leistis blaškoma. Ne dabar. O gal ir niekada.

– Pasimatysime darbe, – pasakė Džeikas. Tada negaišdamas išskubėjo laukan ir smarkiai užtrenkė paskui save duris.

Mėgindama apsisaugoti nuo skausmo bangos Hana užsimerkė. Nors išstumti Džeiko iš savo gyvenimo nenorėjo, geresnio sprendimo nesugalvojo.

Atsidususi išsitraukė mobilųjį telefoną ir paskambino broliui.

Hana jautė šleikštulį stovėdama ant pakylos priešais beveik pilną trijų šimtų penkiasdešimties vietų auditoriją. Argi jai nepasisekė – pirmoji ordinatorė paskirta budėti pirmąją naktį, o dabar yra pirmoji, kuriai teks pristatyti paciento mirties atvejį komisijai?

Hanos burna buvo išdžiūvusi, mėgindama nuvyti šalin jaudulį ji godžiai gurkštelėjo vandens. Dar studijų laikais jiems gana dažnai tekdavo kalbėti prieš didelę auditoriją, tad ji, galima sakyti, buvo prie to pratusi.

Tačiau šiandien privalės atsakinėti į klausimus ir nors Elerso-Danloso sindromą buvo nuodugniai išstudijavusi, baiminosi, kad nesugebės atsipalaiduoti iki tol, kol visa tai baigsis.

– Pirmąjį – pono Kristoferio Melburno – atvejį pristatys gydytoja Hana Stiuart, – pranešė Džeikas ir žengė į šalį užleisdamas ant pakylos vietą Hanai.

– Ačiū, Dže... daktare Holtai. – Išsigandusi, kad visos Chirurgijos skyriaus komandos akivaizdoje per klaidą vos nepavadino savo viršininko vardu, Hana kurį laiką negalėjo susitelkti į pristatymą. Susikaupusi parodė pirmąją skaidrę ir trumpai pateikė svarbiausią informaciją. – Ponas Melburnas – dvidešimt vienų metų pacientas, jam Elerso-Danloso sindromas buvo nustatytas jau septynerių. Elerso-Danloso sindromas – tai paveldimas retas jungiamojo audinio sutrikimas. Įprasti simptomai – silpnos kraujagyslės, kurios sukelia daugybę aneurizmų.

Kai Hana pradėjo šviečiančia lazdele rodyti pilvo aortos aneurizmas Kristoferio skenografijoje, jaudulys atslūgo.

Parodžiusi dar kelias skaidres nupasakojo priešmirtinius įvykius.

– Pono Melburno operuoti negalėjome, jo būklė blogėjo nuo pat atvykimo į Intensyviosios terapijos skyrių. Mes, tiksliau aš, pradėjau dirbtinį širdies masažą, bet jo tėvas netrukus liepė liautis. Jis taip pat atsisakė skrodimo. – Ji išdrįso pažvelgti į klausytojų veidus. – Ar yra klausimų?

Pakilo skyriaus vedėjo Stiveno Vaito ranka.

– Kodėl buvo nuspręsta jo negaivinti?

Hana linktelėjo.

– Geras klausimas. Jo tėvai išsiskyrė netrukus po to, kai paūmėjo Kristoferio liga, motina paliko vyrą ir sūnų tvarkytis vienus. Taigi juodu tapo labai artimi. Tėvas žinojo prognozę, todėl buvo kalbėta ir apie gaivinimo galimybę. Kristoferiui, deja, atrodė, kad atsisakydami jį gaivinti gydytojai tarsi pasiduoda, todėl tokį pasirinkimą atmetė. Jis aiškiai pasakė norįs, jog būtų stengiamasi išgelbėti jo gyvybę, o tėvas privalėjo sutikti su sūnaus noru. Tačiau būtent tėvas ir sustabdė mūsų pastangas jį išgelbėti.

Pakilo dar viena ranka. Hana atsiduso pamačiusi, kad klausimą ketina užduoti Chirurgijos skyriaus vedėjas.

– Ar nėra naujo aneurizmų pašalinimo metodo, kurį būtų buvę galima išbandyti?

Hana žiūrėjo į jį sutrikusi. Nieko apie naujus šalinimo metodus ji nebuvo skaičiusi. Kai į ją susmigo atsakymo laukiančių gydytojų akys, Hana tenorėjo, kad prasivėrusios grindys ją prarytų skradžiai ir taip išgelbėtų nuo siaubingo pažeminimo.

– Nesu susipažinusi su naujausiais šios srities chirurginiais metodais. – Ji bejėgiškai pažvelgė į pirmoje eilėje sėdintį Džeiką.

Praėjo kelios kankinančios sekundės, po kurių Hana pradėjo siaubingai nerimauti, kad Džeikas nieko taip ir nepasakys. Ypač, kai prie savo buto durų ji jam aiškiai pasakė nenorinti išskirtinių malonių.

Galiausiai jis pakilo iš vietos ir atsisuko į susirinkusiuosius.

– Yra naujas metodas pašalinti aneurizmoms, tačiau jis, deja, buvo nesėkmingai pritaikytas Elerso-Danloso sindromu sirgusiam pacientui Majo klinikoje 8. Kelis kartus šį metodą esu taikęs ir pats, bet kadangi pono Melburno būklė buvo nestabili, nusprendžiau nerizikuoti.

Jausdamasi pažeminta, jog nežinojo atsakymo, o ir skaitytoje literatūroje apie tai net nebuvo užsiminta, Hana sunkiai nurijo seiles, bet galvą ir toliau laikė iškėlusi. Į kitus klausimus – apie ligos detales – ji be vargo atsakė.

Pagaliau kankynė baigėsi.

Po Hanos turėjo šnekėti kitas ordinatorius, tad laiko padėkoti Džeikui už pagalbą nebuvo. Andrėja palinko prie jos ir sušnibždėjo:

– Puikus pristatymas. – Hana pasijuto šiek tiek geriau.

Susirinkimui pasibaigus ji laukė, kol visi išeis, kad galėtų pasikalbėti su Džeiku, kuris dabar šnekučiavosi su Ričardu. Nors asmeniškai jie nebuvo kalbėjęsi nuo pat įvykio jos bute, Hana norėjo tik padėkoti už pagalbą per pristatymą.

Prie jos priėjo Chirurgijos skyriaus vedėjas Gregoras Metjusas.

– Gydytoja Stiuart, tai jūs toji ordinatorė, kuri įstatė poniai Karmaikl kateterį, tiesa? – rimta veido išraiška paklausė jis.

Staiga Hanos skrandyje viskas apsivertė, o burna pradėjo džiūti.

– Taip, pone, – atsakė ji.

– Pastebėjau, kad procedūros metu ji patyrė tachikardiją.

Hana vėl pajuto norą prasmegti skradžiai žemės. Tačiau ji puikiai suprato: klaidas pripažinti yra kur kas geriau nei beprasmiškai aiškintis dėl jų.

– Taip, pone. Manau, kad būsiu truputį per toli įstūmusi žarnelę, mat neįvertinau smulkaus pacientės sudėjimo. Žinokite, jog atsiprašiau jos dėl visų sukeltų nepatogumų.