Лора Айдинг - Daktaras Tobulasis

– Mm. – Kurį laiką Gregoras Metjusas žiūrėjo Hanai į akis. Jai dingtelėjo mintis, kad tai toli gražu ne pats geriausias būdas pritraukti skyriaus vadovo dėmesį. Ar kaip tik dėl komplikacijos, kilusios įstatant kateterį, jis ir uždavė tokį sunkų klausimą, kad atkreiptų į ją visų dėmesį?

– Gydytoja Stiuart, labai tikiuosi, kad iš klaidos pasimokėte.

– Taip, pone. Pasimokiau. – Ji tikėjosi pripažinimo už tai, kad sugebėjo susidoroti su pavojinga situacija, tačiau buvo akivaizdu, jog jo nesulauks. Susitaikyk su tuo .

– Gerai. – Laimei, Gregoras Metjusas daugiau nieko nepasakė apie jos įgūdžių trūkumą. Jis nusisuko. Hana sugavo Džeiko žvilgsnį ir akimirką pagalvojo, kad jis ketina prieiti prie jos, tačiau jis kreipėsi į skyriaus vedėją.

– Gregai, gal galime minutę šnektelėti?

– Žinoma, – atsakė jis.

Kalbėdamiesi abu pasuko iš auditorijos.

Stovėdama beveik ištuštėjusioje salėje Hana pagalvojo, kad tikriausiai paskubėjo išstumti Džeiką iš savo gyvenimo.

Niekada dar nesijautė tokia vieniša.

– Turėjau pasakyti tau apie tachikardiją įstatant kateterį, – išgirdęs kolegos pokalbį su Hana atsiprašė Džeikas Grego. – Gydytoja Stiuart mane informavo apie įvykį, vėliau ponią Karmaikl aplankiau asmeniškai. Nors ir būta nesklandumų, apie gydytoją Stiuart ji atsiliepė palankiai.

– Taip, Eva man sakė tą patį. Jai patiko gydytoja Stiuart, be to, negailėjo komplimentų ir tau. – Gregoras keistai pažvelgė į kolegą. – Kas nutiko? Gal manai, kad pernelyg užsipuoliau tavo ordinatorę?

Džeikas ir pats nesuvokė, ką mano. Palikti Haną tądien buvo nelengva. Pasidavęs impulsui ir ją pabučiavęs padarė klaidą – pakako vieno bučinio ir vėl pametė dėl jos galvą.

Mėginimas būti su Hana draugais atsisuko prieš jį patį: ji aiškiai pasakė nepageidaujanti jokių malonių, bet štai jis jau šnekasi apie ją su Chirurgijos skyriaus vedėju.

– Ne. Ha... hm, gydytoja Stiuart suklydo įvertindama pacientę. Jeigu manęs nebūtų iškvietę į skubios pagalbos punktą, kur buvo atvežti du sužeistieji, kateterį būčiau įstatęs pats.

– Džeikai, nekaltinu tavęs, – pasakė Gregas tapšnodamas jam per nugarą. – Pats žinai, kaip svarbu, kad ordinatoriai jaustų mūsų tvirtą kumštį.

– Žinau, – sumurmėjo Džeikas, nors tuo netikėjo.

Hana stengėsi kiek įmanydama dėl pacientų. Po klaidos su antibiotikais jis daugiau nė karto neturėjo priežasties jai priekaištauti. Džeikas buvo tikras, kad ko nors nežinodama Hana visuomet įsitikins, užuot aklai mėginusi išsisukti iš padėties.

Iš visų ordinatorių tvirto kumščio jai reikėjo mažiausiai. Ko negalima pasakyti apie Ričardą Reinoldsą. Džeiko pokalbis su vyresniuoju ordinatoriumi nebuvo toks sklandus, kokio tikėjosi. Kai Džeikas jį perspėjo, kad šis pradeda vengti atsakomybės, Ričardas ėmė piktai gintis. Teisinosi, kad išsikrovė jo pranešimų gaviklis.

Džeikas nepatikėjo senu kaip pasaulis pasiteisinimu – po galais, net jaunesnieji ordinatoriai nėra tokie kvaili, – tačiau nuleido tai negirdomis. Šį kartą.

– Jei savaitgalį nesi užsiėmęs, galėtume vėl paplaukioti jachta, – pasiūlė Gregas.

– Ak, žinoma, – tepavyko išspausti Džeikui, nors plaukioti jachta jis visai nenorėjo. Tiesą sakant, jam tai tik primintų kartu su Hana praleistą naktį.

Tai, kad Hana išprašė jį iš savo buto, aiškiai įrodė, jog ji toli gražu ne tokia kaip Elė. Analizuoti savo jausmus kaskart jam sekėsi vis sunkiau. Hana jam patiko, jis jos geidė, bet vis dar buvo įsitikinęs, kad santykiai tarp bendradarbių nėra gera mintis.

Dabar jis gailėjosi, kad tą vakarą nusivežė Haną į Grego butą.

Po jųdviejų praleistos nakties jį vis dar lankė erotiški sapnai. O karšti bučiniai ligoninėje toli gražu nepadėjo visko pamiršti. Abu kartai – tik jo paties kaltė.

– Aš tau paskambinsiu, – atvažiavus liftui pasakė Gregas.

– Puiku. – Džeikas nusisuko ir, nusprendęs verčiau lipti laiptais, paliko skyriaus vedėją važiuoti liftu vieną.

Paskendęs apmąstymuose Džeikas nuėjo į Bendrosios chirurgijos skyrių. Nors šiandien nebudėjo, privalėjo perspėti Stiveną Vaitą, kad akylai prižiūrėtų Ričardą Reinoldsą. Vyresniuoju ordinatoriumi jis nepasitikėjo ir manė, jog bus geriau – kol neįvyko nelaimė – pranešti apie savo nuogąstavimus Stivenui.

Tačiau vos atsidūręs viršutiniame aukšte Džeikas gavo pranešimą iš skubios pagalbos punkto. Atsidusęs apsisuko ir ėmė leistis į pirmąjį aukštą, žinodamas, kad į iškvietimą skuba ir Stivenas. Privalės palaukti, kol bus suteikta pagalba ligoniui, tada pasikalbės su juo.

Lipdamas kone kaktomuša susidūrė su Hana, kuri kopė laiptais į viršų. Minutę jie žiūrėjo vienas kitam akis.

– Labas, Džeikai, – pasisveikino ji stovėdama vidury laiptų. – Ieškojau tavęs.

Išdavikė širdis iš džiaugsmo suspurdėjo. Idiotas. Vis dėlto Džeikas pasistengė, kad jo veido išraiška liktų abejinga.

– Kas nutiko?

Hana prikando lūpą ir Džeikui pasirodė, kad ji dvejoja. Šis jos įprotis jam atrodė žavingas. Viskas joje jam atrodė žavu.

– Norėjau padėkoti, kad padėjai man per pristatymą.

– Na, gali ir nedėkoti, – atžariai pasakė jis. – Taip būčiau pasielgęs dėl bet kurio kito ordinatoriaus. Ne tavo valia spręsti, pritaikyti naująjį chirurginį metodą ar ne. Nesijaudink, tikrai nesielgiu su tavimi išskirtinai. – Džeikas norėjo ją apeiti.

– Palauk. – Hana švelniai paėmė jam už rankos.

Jis žiūrėjo į smulkutę jos ranką ir stebėjosi, kiek daug šilumos teikia švelnus prisilietimas. Vėl pajuto norą, kad viskas būtų kitaip.

– Dar norėjau atsiprašyti.

Atsiprašyti? Jos žodžiai atitraukė Džeiko dėmesį nuo neramių minčių.

– Už ką? – paklausė Džeikas.

– Kad elgiausi storžieviškai. Kad išprašiau tave iš savo buto.

Stebėdamas ją iš viršaus ir mėgindamas perprasti mįslingą veido išraišką, Džeikas dvejojo. Ar tai reiškia, kad ji persigalvojo?

Bet kodėl tai apskritai jį domina? Kada pagaliau pasimokys iš klaidų?

– Atleisk, – bejėgiškai pakartojo ji Džeikui tebetylint.

Jis norėjo jai atleisti. Kad ir kaip atrodytų juokinga, jis jau pradėjo ilgėtis drauge leidžiamo laiko.

Didžiausias skirtumas, lyginant su Ele, tai, kad su Hana jis galėjo kalbėtis apie darbą. Nors jai dar reikėjo daug ko išmokti, Hana turėjo nemenką supratimą apie chirurgiją.

Džeikas jai netgi prasitardavo apie kai kuriuos pacientus. Jautė tokį artumą, kokio jau nebesitikėjo kada nors pajusti. Atsikraustęs į naują miestą ir pradėjęs dirbti ligoninėje jis neturėjo daug draugų. Tikriausiai todėl taip greitai ir prisirišo prie Hanos.

Jis jautėsi dėkingas, kad Hana nesigiria visiems apie jųdviejų praleistą naktį. Dar kartą tapti ligoninės paskalų objektu nebenorėjo.

Tačiau draugystei jis privalo rasti kitą žmogų. Hana – uždraustas vaisius.

– Nesvarbu, – tarė Džeikas apsimesdamas abejingu. – Manau, buvai teisi – geriausia, jei mūsų santykiai išliks tik profesiniai. O dabar, atsiprašau, turiu skubėti pas pacientą.

Kai Hana iš nuostabos nuščiuvo, o akys išdavė nuoskaudą, Džeikui prireikė sukaupti visą ryžtą, kad žengtų žingsnį ir eitų savais keliais.

8 Mayo Clinic (angl.) – pelno nesiekianti medicininės praktikos ir medicininių tyrimų grupė, kurios specializacija – sunkūs ligoniai.

Dešimtas skyrius

Palaužta dėl šiurkštaus Džeiko atstūmimo Hana patraukė namo.