Лора Айдинг - Daktaras Tobulasis

– Iškvieskite apsaugą, – liepė Hana nusprendusi, kad mėginti jį nuraminti žodžiais net neverta. Pacientas trečia diena gulėjo po operacijos. Ji įtarė, kad veikiausiai jis mato haliucinacijas dėl alkoholio trūkumo. Hana suvokė, kad raminamųjų reikėjo duoti anksčiau, kol padėtis dar buvo kontroliuojama. – Šį vyruką reikia prirakinti prie lovos.

Kadangi slaugės bijojo net prisiartinti prie jo – Hana jų nekaltino, nes labai gerai žinojo, ką reiškia nukentėti nuo paciento, – buvo iškviesti keturi apsaugos darbuotojai, kurie galiausiai sutramdė ramybės drumstėją.

Pranešimų gaviklis pranešė apie dar vieną atvykusį pacientą. Hana užgniaužė atodūsį. Dėl tokio intensyvaus tempo, šiąnakt nepavyks numigti nė valandos.

Tik tada, kai nesivaldantis pacientas gulėjo pririštas prie lovos, Hana pažvelgė į pranešimų gaviklį. Dvi aukos su šautinėmis žaizdomis. Puiku. Kaip tik to jai ir trūksta.

– Suleiskite du miligramus lorazepamo, jei tiek neužteks jam nuraminti, suleiskite dar vieną dozę. Vėliau grįšiu apžiūrėti.

– Atleiskite, prieš išeidama privalote parašyti nurodymą, – pasakė medicinos sesuo.

Hana nuslopino susierzinimą, suvokė, kad darbuotoja tik laikosi taisyklių. Taisyklių, kurios atrodė logiškos, bet skambėjo juokingai. Nors skubėjo, Hana stvėrė lentelę ir pasistengė tvarkingai, be klaidų parašyti nurodymą. Tada pasileido laiptais žemyn į skubios pagalbos punktą.

Patalpoje būriavosi daugiau nei dešimt žmonių, dauguma jų – policijos pareigūnai. Hana vos įstengė prasibrauti iki pacientų.

– Kas nutiko? – paklausė ji, kai Džeikas pamojo prieiti.

– Du jauni vaikinai buvo nutverti plėšiant alkoholinių gėrimų parduotuvę. Jie kėsinosi į policininkus ir sulaukė kulkų liūties. Šis sužeistas į krūtinę – dabar laukiu atvykstant kardiochirurgų. Tu pasirūpink antruoju, jis ne tokios prastos būklės. Šautinės žaizdos galūnėse – viena rankoje, kita kojoje.

– Gerai. – Hana priėjo prie antrojo paciento ir pamačiusi jį su baime atsiduso. Tristanas? Ne, negali būti. Ji palinko prie vaikino per kraują stengdamasi įžiūrėti veidą. Panašūs veido bruožai ir rudi plaukai, bet ne Tristanas. Ačiū Dievui. Įdėmiau apžiūrėjusi sužeistąjį Hana pamanė, kad jis už Tristaną metais ar dvejais jaunesnis.

Norėdama įvertinti paciento būklę ji pradėjo valyti žaizdas ir kiek įmanydama stengėsi nekreipti dėmesio į skrandyje kylantį šleikštulį. Nors šis vaikis ir ne Tristanas, bet galėjo būti jis arba vienas iš ne itin šaunių jo draugelių.

Nebuvo lengva akis į akį susidurti su praeitimi, kurią ji taip stengėsi pamiršti. Ypač po to, kai Tristanas paleistas po trejų metų kalėjimo už ginkluotą apiplėšimą.

Septintas skyrius

Rūpindamasi pašautu vaikinu Hana stengėsi išlikti rami, tačiau sekėsi sunkiai. Mintys apie Tristaną jai kėlė daugybę prieštaringų jausmų, nuo kurių ji stengėsi kiek įmanydama atsiriboti ir susitelkti į pacientą.

Jai neturi rūpėti, kokiomis aplinkybėmis jis buvo sužeistas. Kad ir kokia būtų priežastis, privalo sutvarkyti žaizdą.

Pacientas buvo vardu – Devonas Volesas. Žaizda – itin sunki, nes kulka perėjo kiaurai. Žinoma, pažeistas raumuo, bet nieko rimto.

Koja sužeista rimčiau. Nors greitosios pagalbos darbuotojai bandė sustabdyti kraujavimą, iš šlaunies vis dar gausiai sruvo kraujas. Be to, nesimatė kulkos išėjimo angos, todėl Hana padarė išvadą, kad ji liko viduje ir įstrigo arterijoje arba, geriausiu atveju, šalia jos.

Policijos pareigūnai stoviniavo už nugaros žvilgčiodami per petį ir nepalikdami abejonių, kad jaunuoliai, kuriuos juodu su Džeiku tvarsto, yra ne tik pacientai, bet ir nusikaltėliai. Pareigūnų draugija vertė jaustis nejaukiai.

– Atneškite instrumentus, – paprašė Hana medicinos sesers. – Privalau ištirti ir sutvarkyti Devono žaizdą.

– Gydytoja, kai išimsite kulką, mums prireiks jos kaip įrodymo, – pranešė arčiausiai stovintis pareigūnas. Nors atrodė jaunas, panašaus amžiaus kaip Hana, atšiaurus žvilgsnis išdavė jį mačius daug žiaurumo.

Hanai tai irgi nebuvo svetima. Ji mikliai linktelėjo, tarsi atsakydama, kad suprato.

Paauglystėje jos aplinkos žmonėms atrodė, kad policininkai – teisingumo saugotojai, kurių reikia vengti. Tačiau įstojusi į medicinos universitetą Hana pakeitė nuomonę. Ji nuo pat pradžių pajuto, kad policijos ir medicinos darbuotojus sieja ryšys. Gal todėl, kad jie buvo valstybės tarnautojai.

Policininkai atliko saugotojų, o gydytojai ir medicinos seserys – gelbėtojų vaidmenį.

– Galite būti tikri, kai tik sustabdysiu kraujavimą, darbo galėsite imtis jūs, – patikino Hana.

– Štai viskas, ko prašėte, gydytoja Stiuart, – tarė medicinos sesuo ir padėjo neatplėštą instrumentų paketą ant stalelio greta lovos. Jaunas pareigūnas žengė kelis žingsnius atgal, kad Hanai užtektų vietos. Hanai maunantis sterilias pirštines, medicinos sesuo išpakavo instrumentus.

– Suleiskite pacientui penkis miligramus morfijaus ir penkis miligramus midazolamo, – nurodė Hana. – Paskui nuimkite tvarstį.

Nors pacientui buvo suleista raminamųjų, Hana vis tiek atplėšė lidokainu užpildytą švirkštą ir suleido prie žaizdos, kad vieta taptų nejautri. Tik to betrūktų, kad sujudėjęs Devonas dar labiau pažeistų arteriją. Laimei, vaistai suveikė puikiai ir, atlikus pirmąjį pjūvį, ligonis nekrustelėjo. Norėdama atidžiau apžiūrėti žaizdą Hana privalėjo atidengti kuo daugiau arterijos, tačiau kai skalpeliu praplatino kulkos įėjimo angą, iš žaizdos plūstelėjo kraujas.

Valant žaizdą kraujas plūdo toliau, Hana pakėlė akis į medicinos seserį.

– Perpilkite dvi dozes pirmos grupės neigiamo rezus kraujo, – paliepė ji.

Džeikui prisiartinus jos juslės kaipmat pasiuntė pavojaus signalą. Reakcija buvo visai kitokia nei į jauną išvaizdų policininką. Kodėl, ak, kodėl Džeikas ją taip jaudina?

– Gerai jautiesi? – tyliai paklausė jis, tarsi skubios pagalbos patalpoje jie būtų vieni.

Pasiryžusi nekreipti dėmesio į savo emocijas Hana linktelėjo.

– Taip, bet jei kulka pataikė į arteriją, man prireiks pagalbos. Kraujas nepaliaujamai plūsta, greičiausiai dėl to, kad ji pažeista.

– Kompiuterinės tomografijos chirurgas jau atėjo apžiūrėti Džo, vaikino su šautine žaizda krūtinėje, tad po kelių minučių būsiu laisvas ir galėsiu padėti, – pažadėjo Džeikas. – Liepsiu operacinės komandai būti pasirengusiai, jei prireiktų persodinti audinius.

– Puiku, – sumurmėjo Hana. Džeikas pasitraukė, tačiau užuot palengvėjus, jai tapo nesaugu. Apžiūrinėdama žaizdą Hana pagaliau aptiko kulką, kuri buvo įstrigusi prie pat šlaunies arterijos. Sprendžiant iš padėties, arterija turėjo būti šiek tiek įplyšusi.

Hana vylėsi, kad ją sutvarkyti bus įmanoma čia, skubios pagalbos punkte.

Net jei Devonas to ir nesuvokė, jam labai pasisekė, kad policininkas nepataikė milimetru kairiau, tuomet jis tikriausiai būtų praradęs koją arba nukraujavęs. Net su užveržtu tvarsčiu vaikinas neteko labai daug kraujo.

Hanai buvo tekę matyti ne vieną pacientą, kuris mirė dėl šlaunies arterijos pažeidimo. Ironiška, šis nelaimingasis tikrai išgyvens, tikriausiai tam, kad sumokėtų už nusikaltimą.

Hana su spaustukais pasistengė kuo labiau izoliuoti plyšimo vietą, o paskui ėmėsi traukti kulką.

– Sesute, paimkite mėginių indelį kulkai įdėti, – paliepė ji.

Medicinos sesuo atidarė sterilų indą ir stovėdama laukė. Hana pincetu atsargiai suėmė susiplojusią kulką ir lėtai ištraukė iš žaizdos. Paskui įmetė į indelį.