Лора Айдинг - Daktaras Tobulasis

Ji lėtai įkvėpė ir iškvėpė. Jai pavyks. Ji chirurgė. Kaip Džeikas ir sakė, prieš porą dienų jau buvo sėkmingai įstačiusi kateterį kitam pacientui.

Ši procedūra niekuo nesiskirs nuo ankstesnės.

Tik tiek, kad ponia Karmaikl yra direktoriaus draugo motina.

Negalvok apie tai , – perspėjo save Hana eidama prie medicinos seserų stalelio. Ji susitarė su Džouze, kad ponia Karmaikl bus perkelta į Intensyviosios terapijos skyrių, o paskui išsiuntė pranešimą praktikantei Renei Anderson, kad ši ateitų į pagalbą.

Intensyviosios terapijos skyriuje personalas buvo užsiėmęs, tad sunkiai pavyko rasti žmogų, kuris galėtų paruošti ponią Karmaikl procedūrai. Pagaliau viena medicinos sesuo paskubomis prijungė pacientę prie širdies monitoriaus ir įtaisė ant grindų pagalbos iškvietimo mygtuką.

– Spustelk koja, jei bus bėdų, – patarė ji ir išskubėjo kitais reikalais.

Hana smalsiai žvilgtelėjo į Renę, o ji tik gūžtelėjo pečiais.

– Paprastai suveikia, – kreivai šypsodamasi atsakė praktikantė. – Juk ne taip sunku spustelėti neišeinant už sterilaus lauko ribų.

Na, tada gerai. Kol Renė atidarė sterilųjį dėklą, Hana paaiškino poniai Karmaikl procedūros eigą. Apsivilkusi chalatą Hana ėmėsi nuskausminimo. Pradėjus leisti lidokainą vargšė moteris net krūptelėjo.

– Atleiskite, jei šiek tiek degina, – tarė Hana.

– Nieko tokio, – prislopusiu balsu atsakė moteris.

Ponia Karmaikl buvo tikra aktorė. Net jei ir bijojo, nieku gyvu neišsidavė.

Pacientės pasitikėjimas padėjo Hanai atsipalaiduoti.

Ji paėmė didelio skersmens adatą ir paprašė Renės atnešti ultragarso aparatą.

– Turi padėti man rasti po raktikauliu esančią veną, – paaiškino ji. – Iš lėto vedžiok zondą oda.

Apsivilkusi chalatą Renė išėmė švarų ultragarso zondą ir pradėjo juo švelniai vedžioti toje vietoje, kurią nurodė Hana – po raktikauliu.

– Stok. Štai čia, – tarė Hana ekrane pamačiusi veną. Ji dar kartą pačiupinėjo tą vietą nykščiu ir viduriniu pirštu. – Dabar, ponia Karmaikl, įvesiu adatą. Sakykite, jei pajusite skausmą.

Jausdamasi rami, kad vieta gerai nujautrinta ir pacientė nejuda, Hana įdūrė adatą. Paskui stumtelėjo giliau ir sustojo vos pradėjus tekėti kraujui. Tvirtai laikydama adatą paėmė žarnelę ir įvėrusi pro adatos galą stumtelėjo giliau į veną. Visa kita ėjosi kur kas lengviau.

– Ar gerai jaučiatės? – paklausė Hana įstačiusi kateterį.

– Taip, mieloji, – nusilpusiu balsu atsakė ponia Karmaikl.

Staiga pasigirdo pavojų pranešantis širdies monitoriaus pypsėjimas, kuris reiškė, kad būklė kritinė.

– Kas nutiko? – paklausė Renė.

– Skilvelinė tachikardija, – niūriai sumurmėjo Hana spurdančia širdimi stebėdama monitorių. Ji žinojo, kad visada yra pavojus per giliai įvesti kateterį į centrinę veną ir sudirginus širdies raumenį sukelti aritmiją, tačiau tokio fenomeno dar nebuvo patyrusi.

– Ką darysime? – paklausė bepradedanti panikuoti Renė. – Užminti ant pagalbos iškvietimo mygtuko? Paprašyti slaugės, kad iškviestų gaivintojus?

– Ne, dar palauk. – Žiūrėdama į širdies monitorių Hana lėtai patraukė žarnelę atgal, vildamasi, kad elgiasi teisingai.

Šeštas skyrius

– Kas čia vyksta? – įbėgusi į palatą paklausė medicinos sesuo, kuri ruošė ponią Karmaikl procedūrai.

– Viskas gerai, – atsakė Hana nukreipdama į seselę priekaištingą žvilgsnį. Nejau ji nesupranta, kad moteris girdi kiekvieną žodį? Net jei ir yra priežastis panikuoti, niekas neturi sukelti pacientui dar daugiau streso. Pavojus buvo trumpalaikis. Ponios Karmaikl širdies ritmas tapo stabilus ir monitorius nustojo pypsėjęs. Įtampa palatoje atlėgo.

– Ar gerai jaučiatės, ponia Karmaikl? – paklausė Hana, dėl karštligiškai pulsuojančios širdies jausdamasi taip, tarsi pačiai ką tik būtų buvusi skilvelinė tachikardija.

– Gerai, – sumurmėjo moteris.

– Džiaugiuosi. Žarnelė šiek tiek sudirgino jūsų širdį, todėl monitoriuje pasigirdo pavojaus signalas, bet dabar viskas gerai. Kateteris vietoje, tereikia poros siūlių, kad tvirtai laikytųsi.

– Kaip pasakysite, mieloji, – tarė ponia Karmaikl stebėtinai ramiai.

Stengdamasi nusiraminti, Hana giliai įkvėpė. Laimei, ponios Karmaikl būklė stabilizavosi. Baisu net įsivaizduoti, kaip būtų sureagavęs Džeikas, jeigu tokią svarbią pacientę būtų reikėję gaivinti.

Ir ji tikrai nenorėtų aiškintis Traumatologijos skyriaus vedėjui.

Gerai, kad ponia Karmaikl maloni moteris, kitaip padėtis galėjo būti kur kas prastesnė.

Hana baigė prisiūti pacientei kateterį ir uždengė odą steriliu permatomu tvarsčiu. Paskui liepė padaryti rentgeno nuotrauką, kad įsitikintų, ar kateteris įstatytas teisingai, kad būtų išvengta komplikacijų. Kai nuotrauka patvirtino, jog viskas gerai, Hana, staiga pasijutusi žvalesnė, nurodė grąžinti moterį į palatą.

Hana susitvarkė gana gerai. Dabar tryško noru su kuo nors pasidalyti geromis naujienomis.

Džeikas. Ji norėjo pasikalbėti su Džeiku.

Ši mintis ją pribloškė. Džeikas nebuvo nei draugas, nei patikėtinis. Ir tikrai jau ne mylimasis.

Jis – viršininkas, kuris mažų mažiausiai tikėjosi, jog ji sugebės susidoroti su pavojinga situacija. Ypač tokia, kuri galėjo kilti dėl jos pačios kaltės. Tikėtina, kad buvo sumažėjęs ponios Karmaikl kalio lygis, tačiau priežastis galėjo būti ir per giliai įstumta žarnelė. Arba ir tai, ir tai , – mintyse pripažino sau Hana.

Trumpai pasitarusi su vaistininku dėl ponios Karmaikl antibiotikų kurso, Hana nuskubėjo į skubios pagalbos punktą. Besileisdama laiptais švarko kišenėje išgirdo suskambant telefoną. Išsitraukusi jį Hana nustebo pamačiusi žinutę. Paprastai jai skambindavo tik mama, o kaip parašyti žinutę ji neturėjo nė menkiausio supratimo.

Sveika, sesute, mane paleido lygtinai. Paskambink.

Hana sustojo kaip įbesta, tik spėjo nusitverti turėklo, kad neparkristų. Dieve švenčiausiasis. Jos brolis Tristanas paleistas iš kalėjimo. Apimta vilties ir sielvarto Hana dėbsojo į telefoną.

Po trumpo vidinio konflikto įsidėjo telefoną atgal į kišenę nei paskambinusi, nei atsakiusi žinute. Ilgam pokalbiui su broliu neturėjo laiko. Skubios pagalbos punkte jos laukė Džeikas ir du automobilio avarijoje nukentėję pacientai.

Be to, mažai tikėtina, kad brolis nori su ja pasidalyti geromis naujienomis. Kiek Hana pažinojo Tristaną, jam veikiausiai reikės pinigų. Dėl skolų ir pateko į bėdą.

O kaip tik to ji dabar spręsti negalėjo.

Vos Hana įėjo į skubios pagalbos patalpą, Džeikas iš karto pajuto jos artumą. Pakėlęs akis ir pamatęs jos veide įtampą susiraukė. Nejau suklydo patikėdamas jai įvesti kateterį poniai Karmaikl? Akimirką jis nusigando, kad bus nutikę blogiausia.

– Ar kas nors atsitiko?

– Žarnelė sudirgino širdies raumenį ir sukėlė aritmiją, bet dabar viskas gerai. Kateteris įstatytas tinkamai ir dabar per jį leidžiami antibiotikai.

Akimirką nužvelgęs Haną Džeikas suprato, kad, nors ir kilo sunkumų, ji didžiuojasi atliktu darbu.

– Ji labai smulki, tikriausiai įstūmei per giliai.

– Gali būti. Laimei, ji greitai atsigavo, o procedūrą ištvėrė tikrai šauniai.

Prieš savo valią žavėdamasis tuo, kaip drąsiai Hana prisiėmė atsakomybę dėl nesklandumo, užuot apkaltinusi ką nors kitą, Džeikas linktelėjo. Be to, skilvelinė tachikardija įvedant kateterį – dažnas reiškinys. Jei procedūra praėjo sklandžiai, kas tuomet kelia jai nerimą? Ar vis dar kamuoja galvos skausmas po paciento smūgio?