Хун Ин - Šanchajaus sugulovė

– Alkanas?

Ju Čijangas linktelėjo. Nors šio to užkando, kaip ji ir spėjo, tebebuvo alkanas.

– Taip ir maniau.

Kasija mostu parodė jam už nugaros. Ant arbatos stalelio buvo karštos arbatos ir užkandžių. Prie stalelio stovėjo sofa ir pintas krėslas. Ju prisėdo, pavalgė ir išklojo Kasijai dienos naujienas.

– Nenuostabu, – teištarė Kasija. – Pirmoji Huang Peiju žmona dar atsiuntė žinią, kad reikalauja grąžinti namą. Pasiuntinys perdavė, kad jei negalime jo grąžinti, privalome sumokėti 60 000 juanių kaip kompensaciją. Aš atsakiau, kad tai neįmanoma, nes nuosavybės dokumentai yra mano vardu. Pasiuntinys pagrasino, kad būsiu paduota į teismą dėl sukčiavimo.

Ju Čijangas sukluso:

– Gali būti taip, kad nuosavybės dokumentai suklastoti?

Nejau jis mano, kad ji kokia kvaiša? Prieš trejus metus, gavusi iš Huang Peiju namą, ji nusiuntė dokumentus į nuosavybės registro biurą savivaldos taryboje patikrinti jų tikrumą. Dokumentai buvo tikri. Nuo tada jie saugomi nerūdijančio plieno seife Huamao banko rūsyje. Kasija turėjo tik šį turtą ir Žui trupę Lili mokslams užsieniečių mokykloje apmokėti. Be to, ji norėjo išsiųsti Lili į mergaičių mokyklą Amerikoje, tam irgi reikėjo lėšų. Ji nebus tokia lengvabūdė kaip Huang Peiju – tas elgėsi taip, tarsi visas Šanchajus priklausytų jam!

– Net jei išparduotume visą Huang Peiju turtą, skolų neišgalėtume grąžinti, bet jei visas Hongo brolijos turtas būtų įšaldytas, nežinia, ką daryti su šituo tavo namu – didelė brolijos turto dalis užrašyta asmenų vardu, skolų išieškotojai lengvai nepasiduos.

Kasiją išmušė šaltas prakaitas.

– Bet aš jau seniai nebesu Hongo brolijos narė!

Ju atsakė viliąsis, kad skolų išieškotojai teisme bus įtikinti, jog taip ir yra. Atsistojęs pamėgino paaiškinti geriau:

– Mes visi tebuvome nereikšmingi žmogeliai, kurie įstengė pasičiupti iš šeimininko mažumėlę pinigų. Dabar, kai jo nebėra, Hongo brolija atrodo žlunganti. Bet brolijos įtaka dar gali būti jaučiama. Gal ji ir nematoma, bet dar gali būti naudojama tarsi kapitalas. Kaip ir tavo reputacija – miela mergina auksiniu balsu. Tai, kaip ir namas, gali atstoti valiutą – nelygu, kaip panaudosi.

Pastūmęs arbatos puodukus, Ju sukryžiavo rankas ant krūtinės ir pasakė Kasijai:

– Vyriausiasis patarėjas teigė brolijai tegalįs pranešti tik tiek, kad tas, kuris ištrauks ją iš finansinės bedugnės, bus naujasis didysis meistras.

Kasija suprato, apie ką jis šneka. Ji nurijo didelį gurkšnį arbatos ir tylėdama ilgokai laikė rankoje puodelį. Netikėtai jai iškilo dilema. Prasidėjo dar viena svarbi jos gyvenimo kova – jei ji pasielgs tinkamai, Hongo brolijos vadu taps žmogus, kuriuo ji pasitiki; jei suklys, brolija sužlugs, o kartu ir ji; jei bus paskirtas kitas didysis meistras, nežinia, kaip pakryps jos likimas.

Ji pastatė arbatos puodelį ir žiūrėdama į Ju Čijangą tiesiau atsisėdo pintame krėsle.

– Vadinasi, nori pasiskolinti pinigų Hongo brolijos vardu.

– Tu protinga moteris, daug protingesnė už tokius kaip vyriausiasis patarėjas. Supranti, kaip veikiama Šanchajuje. Juk kur kas parankiau turėti banką, o ne iš jo skolintis! Pasiskolinęs turi mokėti palūkanas, o turėdamas banką pats jų gauni. Patarėjas sakė, kad brolija su bankais niekad nieko kito nedarė, tik juos plėšdavo; jis sakė, kad aš svaičioju.

Matydamas, kad Kasija tebetyli, Ju Čijangas irgi nutilo. Ši žūtbūtinė kova bus daug pavojingesnė už visas iki šiol jų patirtas negandas. Kasija susiraukė.

– Ko tyli? – nebeištvėrė Ju.

– O kodėl turėčiau netylėti? – piktai atrėžė Kasija. – Manai, nežinau, apie ką galvoji? Tu nori mano namo. Huang Peiju pirmajai žmonai nepavyko jo iš manęs atimti – manai, pavyks tau?

– Kasija išties protinga moteris, – kiek susigėdęs ištarė Ju.

Kasija atsiduso.

– Tarkim, mes įkeičiame namą, bet gautume tik keletą dešimčių tūkstančių. Kokia iš to nauda?

Ju Čijango sumanymas buvo kurti banką, kuriam reikėtų tik 250 000 juanių pradinio kapitalo. Norint valdyti banką reikia pasitikėjimo, bet brolija jį turi. Visi didieji verslininkai koncesijoje, susiję su opiumu, lošimais ir prostitucija, bus pagrindiniai klientai – jie dės pinigus į brolijos banką. Be to, laikomasi tradicijos, kad sveikindami įsikūrusį naują banką kiti bankai taip pat padeda į jį pinigų. Įprastas pinigų laikymo terminas – dvi savaitės. Brolija įstengs jį pailginti iki trijų–šešių mėnesių. Taip ji įgis užtektinai kapitalo išleisti obligacijoms ir apmokėti skolas skolomis. Tiesą sakant, jei brolija išgalėtų įsteigti naują banką, skolų išieškotojai susiprotėtų, kad ji stiprėja, ir neskubėtų taip reikalauti, kad skolos būtų grąžintos.

– Gerai, – tarė Kasija, – tikiu, kad šneki nekvailai. Bet ar patarėjas ir kiti panorės, kad tu užstatytum brolijos turtą?

Ju papurtė galvą ir pripažino:

– Gerai žinau, kad patarėjas su trečiuoju meistru mano, jog aš šitaip sumaniau užgrobti valdžią; jie stovės atokiau ir žiūrės, ar man pavyks įsteigti banką. Jie patys iškuopti šito mėšlo negali, gali tik melstis, kad šitos negandos praeitų. Man to ir pakaks, jei tik jie laikysis žodžio: tas, kuris sutvarkys finansus, taps naujuoju didžiuoju meistru.

Kasija priėjo prie lovos ir kilstelėjo ją gobiantį tinklelį. Sėsdamasi tylomis nužvelgė save veidrodyje – akys buvo drėgnos, bet ji prabilo tvirtu balsu:

– Gerai, Ju. Jei jau likimas nori mane sugrąžinti į dienas, kai tuščiomis rankomis atvykau į Šanchajų, aš tavęs paklausysiu ir atiduosiu visa, ką turiu. Šis namas, Žui trupė, už įrašus gauti pinigai ir papuošalai – visa tai tavo. Net lėšos, kurias laikiau Lili kelionei į Ameriką apmokėti, ir tos tavo; kartu paėmus turėtų būti apie 100 000 juanių, kitus teks kaip nors suieškoti pačiam!

Ju Čijangas atsistojo ir priėjo prie Kasijos. Žiūrėjo jai į nugarą. Staiga atsiklaupė priešais, apglėbė ją per liemenį ir prie minkštos krūtinės priglaudė veidą, jam iš akių ritosi ašaros.

Pamačiusi, kad jo pečiai trūkčioja, Kasija prisispaudė jį tvirčiau ir ėmė glostyti galvą, pečius. Laikas keičia viską, nepaisydamas žmogaus norų. Šią ypatingą naktį juodu vėl pasijuto kaip ta tarnaitė ir berniukas Kunigaikštienės paviljone – du beturčiai vaikai, atsidūrę pačioje graudžiausioje padėtyje.

Jei toks jų likimas, jie dalysis juo.

Juodu girdėjo vienas kito širdies dūžius, vienas kito gailėjo ir vienas kitam rūpėjo. Kad ir kokia sunki būtų jiems tekusi užduotis, juodu vienas prieš kitą apnuogins sielą ir dalysis bėdomis. Juk tai pati didžiausia pasaulio brangenybė.

– Viskas bus gerai.

Tai pasakiusi ji nusliuogė nuo lovos ir pati atsiklaupė prieš Ju Čijangą. Juodu apsikabinę liejo ašaras. Dar niekada nebuvo tiek verkę. Ji iš liūdesio tik pavirkaudavo. Net kai pravirkdavo scenoje, bijodama susigadinti grimą neduodavo valios ašaroms. Būti tokiai atvirai su kitais netiko jos būdui.

Jie neturėjo būti du vienas nuo kito atskirti kūnai. Kad ir kokie bėdžiai, kad ir kokie nelaimėliai, tąnakt juodu buvo viena. Ši naujų santykių akimirka juos dar labiau suartino.

Vėliau, gulėdami lovoje, jau nurimę, jie apsikabino žiūrėdami vienas kitam į akis. Nuogus kūnus dengė pro langą įspindusi blyški žydra mėnesiena. Galiausiai Kasija tarė:

– Ju, tavo rankose Lili ateitis.

Ju Čijangas, sunėręs pirštus su Kasija, patikino, kad bankas išties bus įsteigtas jai.

– Mano galva, jis turėtų būti pavadintas Lisiongo banku – meistro Čango vardas šanchajiečius vis dar įtikina.