А Моллой - X istorija

– Bet suknelė...

– Nupirksiu tau kitą, – suriaumoja Markas. – Nupirksiu tau šimtą sumautų suknelių.

Tada atsega man liemenėlę ir sviedžia ant grindų. Kaip išalkęs spokso į baltas mano krūtis, paskui ima jas bučiuoti. Iš pradžių atsargiai, paskui vis karščiau, kairę ir dešinę, dešinę ir kairę. Patyrusiais pirštais glamonėja spenelius, paskui ima žaismingai kramsnoti, kol šie sukietėja nuo jo glamonių.

Trokštu, kad jis mane liestų ir paimtų tuoj pat, negaliu atsispirti šiam norui. Mano intymioji vietelė sudrėksta ir trokšta būti jaud­rinama. Spausdamasi prie jo judinu klubus. Jis apiberia bučiniais nuogą mano pilvą, įsisiurbia į bambą. Kūną tarsi užlieja tamsi potvynio banga ir nusineša tolyn, paskui susigeria į smėlį.

Jaučiu, kaip Markas numauna man kelnaites, nutraukia per šlaunis; nuogos kojos dilgčioja nuo medvilnės prisilietimo. Ir štai kelnaičių nebelieka. Jo saldi burna prisispaudžia man prie lyties, prie manojo geismo židinio.

Sudrėkusią vietelę liečia jo minkštos, drėgnos lūpos. Markas uždeda rankas ant nuogų mano klubų, bučiuoja ir švelniai krimsčioja, atkakliai darbuojasi liežuviu. Tada ateina didžioji akimirka. Patyręs jo liežuvis randa varputę, slysčioja tai stipriau, tai švelniau, tai nudegina kaip liepsna, tai glosto kaip plunksnelė. Mano širdis daužosi, kūnas tvinkčioja, iš malonumo visa drebu, net kojų pirštai virpa. Markas nesiliauja laižęs ir švelniai krimsčiojęs. Galiausiai akyse blyksteli rožinė šviesa, nejučiomis išsprūsta žodžiai:

– O Dieve, Markai... Markai...

– Brangiausioji...

Jis patenkintas pažvelgia į mane.

– Markai, tik nesiliauk...

Kas to maldauja, negi aš pati? O gal kas kitas? Ne, tai aš, išties aš. Markas vėl imasi godžiai ir smarkiai laižyti man varputę, paskui kiek sušvelnina judesius. Tada pakreipia galvą ir lyžteli švelnią, virpančią šlaunies odą, pasitrina į ją nosimi. Dejuodama švelniai judinu klubus kairėn dešinėn. Guliu tamsoje, dusdama iš susijaudinimo: bejėgė, drebanti, apžavėta.

Po trumpo atokvėpio jis vėl ima darbuotis liežuviu, įkišęs veidą man tarp šlaunų, trokšdamas suteikti malonumą. Prieblandoje murmu jo vardą, glostau švelnius garbanotus tamsius plaukus, degdama aistra šiaušiu juos vis stipriau; galiausiai prispaudžiu tą kelių dienų barzdele apžėlusį veidą dar arčiau lyties. Rodos, juntu artėjant orgazmą. Negi su Marku išties patirsiu orgazmą?

O Dieve, taip, o, Dieve, tai tikrai vyksta. Po galais! Jis pakaitomis laižo, pūsčioja, krimsčioja, nosimi brauko tvinkčiojančią varputę, ir galiausiai aš pasiduodu, sprogstu, blaškydamasi pasiekiu viršūnę. Pajuntu neapsakomą palaimą, tokios dar niekad nebuvau patyrusi.

Jau nebe virpu, o kaip reikiant drebu, vos ne purtausi, kūną apima palaimingi ir negailestingi traukuliai. Kad nepradėčiau klykti iš laimės, įsikandu į krumplius. Kūnu nusirita didžiulio gyvuliško, nesustabdomo malonumo banga, rodos, kad viduje sproginėja ryškiai raudoni fejerverkai. Tarp šlaunų tvinkčioja, malonumas plūsta visu kūnu.

O mano Dieve, gerasis Dieve, maloningasai Jėzau... Lyg sidabriniai upeliai čiurlentų mano kūnu, sruventų šlaunimis, tekėtų venomis... Orgazmui slūgstant, apima nevaldomas virpulys, oda laksto šiurpuliukai. Besidaužanti širdis pamažu rimsta.

– Tai buvo... tai buvo... – man sunku prabilti. Pažvelgiu į gražų įdegusį Marko veidą, ryškius skruostikaulius. Jo galva vis dar man tarp virpančių šlaunų. – Tai buvo pirmas... O Dieve... Po galais...

Jis lyg ir šypsosi, net sunku pasakyti, girdžiu švelnius jo žodžius, kai bučiuoja man pilvą, o rankomis dar plačiau praskečia šlaunis.

– Tu elnė, tikra baltoji elnė...

Jis tuoj nusimaus džinsus.

– Aleksandra!

Bejėgė ir patenkinta drybsau ant lovos, kikendama iš pasitenkinimo, beprotiškai trokšdama jo ateinant. Leisiu jam daryti, ką tik nori. Kas tik patinka. Gali krušti, prievartauti, dulkinti kaip tik nori. O aš tetrokštu pajusti jį savyje.

Ir jis šitai žino.

– Aleks...

– Ką?

– Ar tu įsitikinusi, carra mia?

– Visiškai, Markai. Aš visa tavo, aš priklausau tik tau.

Ir nė kiek tuo neabejoju. Trokštu jo kaip dykumų keleivis vandens.

Prieblandoje matau, kaip Markas nusiauna batus, nusitraukia kojines. Priešais mane stovi basas aukštas karys, gražus ir kilmingas tarsi senovės graikų didvyris. Jis nusimauna džinsus, ir pagaliau išvystu pasistojusį didelį tvirtą jo pimpalą. Irgi pasirengęs. Nespėju nė aiktelėti, kai jis jau atsiduria manyje – didžiulis ir pajėgus. Beveik šiurkštus.

– Jergutėliau... Tai bent...

Potyris nenusakomas. Mudu puikiai derame tarpusavyje, tarsi jis būtų sukurtas man, tarsi jo paskirtis gulėti ant manęs visą gyvenimą ir mane dulkinti. Šlaunimis apsiveju jam klubus, mudu sukimbame kaip du imtynininkai, kaip du šokėjai. Tik tai nėra šokis, o dulkinimasis. Jis dulkina mane. Smarkiai ir drauge švelniai. Norėčiau jį pabučiuoti. Todėl prisitraukiu galvą ir bučiuoju veidą. Mėnulio šviesoje šis atrodo labai gražus ir rimtas. Markas užgula mane, mudu bučiuojamės, mudviejų liežuviai neatskiriami, kaip jo vyriškumas manyje.

– Gera justi tave viduje.

– Man patinka tave dulkinti.

Mes vėl bučiuojamės, aš švelniai krimsteliu jam į lūpą, o jis kiek smarkiau man į kaklą. Mėgaujuosi veiksmu, o Markas stumia, smeigia, skverbiasi vis giliau.

– Palūkėk, noriu išdulkinti tave iš nugaros...

Jis lengvai pakelia mane: jo rankose jaučiuosi kaip nuoga šokėja, nuoga balerina išmaniame glėbyje. Vienu staigiu, įgudusiu judesiu mikliai apverčia mane ant pilvo.

Neįsivaizduoju, kaip jis tai padarė – kaip jam tai pavyko? – bet dabar guliu kniūbsčia, veidą įkniaubusi į pagalvę. Markas nedelsdamas praskiria man šlaunis, plačiai išskečia kojas ir vėl įsiskverbia. Dar stipriau, dar giliau stumia savo įnagį gilyn, jaučiu jo kūno svorį, man prie nugaros prigludusią jo krūtinę. Man tai be galo patinka.

Mėgaujuosi ant manęs užgriuvusiu sunkiu jo kūnu, jis spaudžia mane prie pagalvių, juda vis stipriau, stumia, traukia ir vėl stumia. O Dieve! Brangiausiasis Dieve! Aimanuodama ir dejuodama pakreipiu galvą, noriu į jį pasižiūrėti. Markas rimtas ir susikaupęs, jis piktdžiugiškai šypsosi.

– Mano gražioji mergaite!

– Dulkink mane smarkiau!

Markas paklūsta – ima dulkinti iš peties. Giliai kvėpuodamas visiškai mane užvaldo, smeigia pimpalą kuo giliausiai. Nepailsdamas juda, giliai įstumia ir lėtai ištraukia. Dar kartą grįžteliu pasižiūrėti, kaip jis mane užvaldo. Dešinė Marko ranka nuslysta mano dubeniu – suvokiu, kad dulkindamas mane iš nugaros jis nori pasiekti varputę.

O taip, o taip. Bejėgė ir virpanti įsikniaubiu į pagalvę ir aikčioju. Marko pirštai užčiuopia varputę, švelniai glamonėja, spaudžia, trina ir glosto – tuoj pat metu jis nesiliauja mane barškinęs. Pajuntu artėjant dar stipresnę malonumo bangą, visiškai kitokį orgazmą, keliamą jo pirštų ir manyje judančio įnagio. Šito jau per daug.

– Ooooo...

O taip.

Taiptaiptaip.

Šįkart orgazmas stipresnis ir tarsi gilesnis, visiškai kitoks, beveik gyvuliškas ir nevaržomas. Pasiekusi viršūnę klykiu įsikniaubusi į pagalvę, slopinu dejones kandžiodama užvalkalą, springstu nuo savo pačios patiriamo malonumo...

– Aš dar niekad, tikrai niekad...

Nagais įsikimbu į paklodę, kojų pirštai susiriečia, ir aš pasiduodu. Esu nugalėta. Orgazmas užplūsta kaip jūros banga, sukrečia visą kūną ir po truputį slūgsta, pulsuoja manyje. Jaučiu, kad Markas irgi netrukus pasieks viršūnę.