Gisela Teschke - Grožio paslaptys

Tai, kad norime atrodyti jauni, gražūs ir geidžiami, yra visiškai normalu, pagaliau, tai kelia savivertę. Vis dėlto kas yra „gražu“? Nuo antikinių laikų iki Renesanso grožiu buvo laikomas idealas, esantis ant vieno laiptelio su gėriu ir tiesa. Graikų poetė ir filosofė Sapfo (Sappho) teigė: Gražu tai, kas gerai.

Visgi būkime atviri: kasdieniame gyvenime grožiu laikoma tai, kas iškart traukia akį. Mes įvertiname kitus per sekundės dalį. Juk ilgai neanalizuojame, kaip gražus tas ar kitas žmogus. Regis, smegenys pasitelkia seną išlikimo strategiją, užkoduotą žmogaus prigimtyje. Kas mums labiau tinka kaip partneris, su kuriuo galėtume susilaukti sveikiausių palikuonių? Moteris akimirksniu pastebi plačią vyro nugarą, energingą smakrą, siaurą dubenį – vyriškos stiprybės požymius. Vyriškas žvilgsnis ieško įspūdingos moters krūtinės, plačių klubų, apvalių proporcijų, skaisčios jaunos odos ir tam tikrų veido bruožų. Bent tai rodo naujos mokslo krypties, vienijančios biologiją ir psichologiją, naujausių tyrimų rezultatai. Profesorė Nensė Etkof (Nancy Etcoff) , kurios darbo sritis – galvos smegenų tyrimai ir kognityvinė psichologija, teigia:

„Būtų neteisinga manyti, kad grožis nesvarbus, juk išorinis grožis suteikia tam tikro pranašumo mūsų kasdieniame gyvenime. Žmonės niekada nesiliovė gėrėtis juo. Imti ir nusigręžti nuo jo arba nekreipti dėmesio neįmanoma lygiai taip pat, kaip neįmanoma nuslopinti natūralių organizmo poreikių!“10

Tai neginčijama tiesa. Negalime uždrausti senųjų grožio vertinimo pavyzdžių. Jie išnyksta savaime, tačiau visuose tuose moksliniuose tyrimuose neatsižvelgta į kitką: į nuoširdų dvasinį žmonių ryšį. Argi sutikote žmonių, kurie patraukia nuo pirmos pažinties minutės ir šalia kurių jaučiatės ramiai bei saugiai, visiškai nesusimąstydami, kodėl taip yra? Nensė Etkof taip pat žino, kad egzistuoja subtilesni grožio lygiai. Ji cituoja rašytojos, pasirašinėjusios Džordžo Elioto slapyvardžiu (Mary Anne Evans , 1819–1880), vyro meilės prisipažinimą. Štai ką šis rašė laiške tėvui:

„Ji graži savo bjaurumu – kaip reta negraži. Jos žema kakta, blausios akys, baisi kumpa nosis, didžiulė burna, pilna kreivų dantų, smakras ir žandikaulis begalinio ilgio... ir, nepaisant viso to, tame bjaurume slypi, kaip reta, galingas grožis, galintis pasireikšti per kelias minutes ir pakerėti širdį.“

O štai įrašas pačios M. A. Evans, kurios apibūdinimą ką tik perskaitėte:

„Garbė ir pagarba dieviškajam formų ir pavidalų grožiui! Visomis išgalėmis puoselėkime jį vyre, moteryje, vaike, mūsų soduose ir namuose, tačiau visgi mylėkime ir kitą grožį, slypintį ne išorinių proporcijų slaptingume, o giluminės žmogaus jėgos slėpinyje. Negalime tikėtis, kad grožis mums bus padovanotas, turime jį kurti. Grožis nėra kažkas absoliutaus, jis kuriamas ir kinta.“11

Tiems, kurie laiko grožį sielos atspindžiu, svarbu justi ne įtampą, o vidinį pasitenkinimą ir ramybę. Žmogus, spinduliuojantis šias savybes, traukia kitų dėmesį ir tampa domėjimosi objektu. Dėkingai priimdami tai, kuo mus apdovanojo gamta, galime pagilinti vidinės pilnatvės pojūtį. Ši visuma sukuria natūralų patrauklumą tiek fiziniu, tiek dvasiniu lygiu, ir tuomet amžius tampa nebesvarbus.

Natūralios kosmetikos derinimas su penkiais Tibeto pratimais, mano požiūriu, yra raktas į žmogaus vidinio grožio atvėrimą, į jo pražydimą, vidinio grožio sujungimą su gyvenimu tame grožyje. Taip išlaisvinama vidinė jėga, slypinti viduje. Grožis – kaip natūrali jėga, spinduliuojama išoriškai ir turinti traukiamąjį poveikį!

Kitose dalyse noriu parodyti, kad ugdyti grožį iš vidaus visiškai įmanoma. Pradėsime nuo mažų žingsnelių, kad iš karto viskas pavyktų ir kad neprarastumėte tikėjimo savimi, savo galimybėmis. Toliau patys eisite septynmyliais žingsniais. Atverkite save iš naujo, suvokite savo vidinę jėgą, o ji, savo ruožtu, suteiks jums drąsos ir ryžto išmėginti dar ką nors nauja.

Pakeiskite kasdienybę, išgyvenkite meilę ir laisvę, kuri užplūs. Patikėkite, tai to verta. Linkiu jums daug džiaugsmo šiame kelyje!

_______________

7 Kosmetik International , 2002 m. liepa, 74 p.

8 Kosmetik International , 2002 m. liepa, 74 p.

9 Hamburger Abendblatt , 2./3. 2002 m. vasaris.

10 Nancy Etcoff: Nur die Schönsten überleben. Hugendubel, Kreuzlingen/München, 2001, 10 p.

11 Žr. Etcoff, 2001, 275 p.

3

Būti moterimi

Vidinis kelias

Iš savo ir iš moterų, su kuriomis mane suvedė likimas, patirties žinau, kaip tvirtai mumyse įsišakniję tam tikri stereotipai, susiję su tuo, kokį vaidmenį moteris turi vaidinti visuomenėje, šeimoje ir kokia apskritai pati turi būti.

Ypač tvirtai mūsų sąmonėje įspaustas moters-motinos, be galo atsidavusios vaikams, portretas. Šis stereotipas, sektinas pavyzdys, slegia mus, keldamas įtampą, o ši, savo ruožtu, gimdo tokias emocijas kaip baimė, nepasitenkinimas, susierzinimas. Reakcija, kylanti kaip atsakas į tas emocijas, trukdo mums jaustis stiprioms ir laisvoms. Visgi turime galimybę pačios pasirinkti, kaip reaguoti į savo jausmus.

Suvokusios savo vidinę jėgą, imame gyventi joje ir tada gebame spinduliuoti būties džiaugsmą. Pyktyje slypi jo paties jėga, baimėje galima atrasti drąsą, o susierzinime – meilę ir atleidimą.

Mūsų praeitis gyvena mumyse. Prasminga vertinti ją kaip sukauptą gyvenimišką patirtį, kaip dvasinio tobulėjimo galimybę. Per gyvenimą esame gavusios daug pamokų. Jos padėjo mums pakeisti sąmonę ir tapti tuo, kas šiuo metu esame. Visgi derėtų prisiminti, kad neverta užsibūti praeityje, neverta laikytis įsitvėrus senų šablonų, verčiau judėti pirmyn, gyventi dabartyje – čia ir dabar.

Šioje dalyje papasakosiu apie save ir apie tai, kaip atsikračiau senų įsitikinimų, kartu ir įvairiausių baimių. Noriu padėti jums sukaupti drąsą ir pabandyti padaryti tą patį. Jūs tapsite gražios – tai sakau kaip kosmetologė, sukaupusi dvidešimties metų praktiką.

Moteriškos jėgos atskleidimas

Kartkartėmis

pakartotinai suderinti

savo širdies stygas,

kad džiaugsmas galėtų pagroti jomis savo dainą.

Įtempti klausą,

kad išgirstum tylius garsus,

atsklindančius iki tavęs

ir paliekančius tavyje savo švelnų skambėjimą12.

„Moteriška energija – labai nepastovi, intuityvi ir kurianti jėga. Neturi statiškos formos, nebūna nei tvirta, nei griežta. Nuolat juda ir nesilaiko jai užduotų tiesių linijų. Ji stichiška, kupina žaismės ir kūrybos, švelni, nors kartu ir labai išraiškinga. Tai varomoji pokyčių jėga! Ji skleidžia kūrybinę energiją čia, Žemėje, yra kupina šviesos, džiaugsmo ir turi gydomųjų galių!“13

Taip, taip, nesuklydote, būtent taip ir parašyta. Mes – moterys, ir mūsų rankose labai daug kas. Būtent mes esame šaltinis tos varomosios jėgos, kuri sukelia pokyčius. Mumyse ir per mus teka tikrai moteriška energija, o aš iš savo patirties žinau, kad mums verta nuolat atverti ir aktyvinti savyje tą galingą jėgą.

Visgi, norint priversti mus judėti ir pajusti šią moterišką energiją, būtina rasti vietą ir laiko atsipalaiduoti. Tai būtina sąlyga. Privalome leisti sau rasti tokią galimybę, nes juk galiausiai nuo to bus tik geriau. Tai ta dirva, kurioje suveši dvasios ramybė ir gyvenimo džiaugsmas, galintys, savo ruožtu, atverti visas duris šiame gyvenime. Spinduliuojantis, švytintis gyvenimo džiaugsmas trykšta ten, kur kūnas, siela ir dvasia gyvuoja harmoningai. Jeigu įvaldysime meną pasikliauti intuicija ir klausyti vidinio balso, jei nuolat tobulinsime šį meną, tai mūsų protas palaipsniui praras gebėjimą mus valdyti. Jis turi savo planų, kuriuos vykdo kartu su mumis, bet jo vaizduotė ribota. Jis sunkiai susitaiko su zigzagais, kuriuos daro mūsų gyvenimas išskirtinai tam, kad galėtume įgyti tos patirties, tokios būtinos mums, mūsų sielai siekiant užsibrėžto tikslo. Protas kategoriškas, jis sako: „Reikia daryti tik taip ir niekaip kitaip!“ O širdies balsas kužda visai ką kita.