Gisela Teschke - Grožio paslaptys

Dvasiniu, arba subtiliu materialiuoju, lygiu šie pratimai padeda pakeisti sąmonę ir požiūrį į gyvenimą. Gali išplaukti į paviršių seni išgyvenimai, baimės ir kiti ne itin malonūs prisiminimai. Visi jausmai paaštrėja. Galimas daiktas, kils noras pakeisti mitybą ir netgi savo gyvenimą, tačiau kartu pradėsite labiau pasitikėti realybe. Tiesiog žinosite: „Būtent taip viskas ir turi būti šiame gyvenime!“ Pradėsite justi, kaip energija pati neša, kad ji stipresnė už dvejones, abejones ir baimes.

Pati išgyvenau visas abejonių stadijas. „Penki tibetiečiai“ pagaliau mane atvedė prie svajonės išsipildymo, o aš visada svajojau pajusti vidinį pasitenkinimą, laisvę ir gyvenimo džiaugsmą.

Ar aš esu gražuolė? Man šis klausimas nekyla. Gyvenimas gražus, o aš šio gyvenimo dalelė, ir iš visos širdies linkiu jums taip pat tai pajusti.

1

Penki Tibeto pratimai – amžinos jaunystės šaltinis

HORMONŲ POVEIKIS

Stebėtina, kiek įvairiausio amžiaus žmonių yra girdėję apie penkis Tibeto pratimus ar netgi praktikavę juos! Matyt, visiems tikrai labai rūpi išsaugoti jaunystę ir žvalumą. Vien tik 1,3 milijono vokiečių skaitytojų trokšta susipažinti su šia paslaptimi, pasiekusia mus iš Himalajų.

Peteris Kelderis savo knygoje pasakoja apie Tibeto vienuolius, atradusius amžinos jaunystės paslaptį. Knygos herojus pulkininkas Bredfordas, su tais šventikais kelerius metus išgyvenęs vienuolyne, iš sukriošusio senuko virto stuomeningu, trykštančiu sveikata ir spinduliuojančiu gyvybingumą džentelmenu.

Pasak pulkininko Bredfordo, tokio pasakiško atjaunėjimo šaltinis yra septyni kūno energetiniai centrai – čakros:

„Tie septyni energetiniai sūkuriai valdo septynias vidaus sekrecijų liaukas, kurios daro įtaką visoms organizmo funkcijoms, įskaitant senėjimo procesą.“

Praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio viduryje buvo aptiktas ryšys tarp hipofizės (posmegeninė liauka – vert. past .) ir senėjimo proceso. Doneris Denkla (Donner Denckla) tuomet spėjo, kad yra toks mirties hormonas, kurį hipofizė pradeda gaminti sulaukus lytinės brandos. Jis silpnina ląstelių jautrumą kitiems svarbiems hormonams, tokiems kaip augimo hormonas. Pasekmė: pradeda susidėvėti ląstelės ir organai, įsijungia senėjimo procesas.

Haris Linas (Harry Lynn ) , P. Kelderio knygos leidėjas Amerikoje, pats daugybę metų su žymia nauda sveikatai praktikavęs penkis Tibeto pratimus, ėmė studijuoti sąsają tarp šių pratimų ir hormonų, konkrečiai – tarp mirties hormono. H. Linas rašo:

„Aiškinu „Penkių tibetiečių“ poveikį tuo, kad tokie pratimai, kuriuos aprašė Peteris Kelderis, aktyvina universaliąją gyvybinę kūno energiją ir padeda ją dauginti. Tai, savo ruožtu, itin gerai veikia organizmą – blokuojamas mirties hormonas ir kartu normalizuojamas kitų hormonų gaminimasis bei visos endokrininės sistemos veikla. Kai tai vyksta, organizmo ląstelės įgyja gebėjimą daugintis ir vystytis kaip vaikystėje. Akivaizdžiai matome ir juntame, kaip jaunėjame.“2

Sabina Šonert-Hirc (Sabine Sconert-Hirz) teigia:

„Hormonai lemia organizmo veiklą. Jie reguliuoja visus svarbiausius procesus (seksualumą, psichikos pasireiškimus, medžiagų apykaitą, augimą, miegą, atsparumą stresui, regeneraciją) ir kartu nulemia energijos kiekį organizme. Deja, nuo streso ir su amžiumi hormonų sparčiai mažėja.“3

Be to, pastebėjau, kad pažeista hormonų pusiausvyra arba nepakankamas hormonų gaminimasis tiesiogiai veikia bendrą organizmo būklę ir natūralų grožį. Tai man paaiškino, kodėl daugelis moterų, praktikuojančių „Penkis tibetiečius“, sulaukusios klimakterinio laikotarpio lengviau išgyvena hormoninius pokyčius. Darydamas penkis Tibeto pratimus, žmogus pasisemia daugiau energijos, apima vidinė ramybė, dvasinės gerovės pojūtis, jis ima geriau atrodyti.

Kartą į mano užsiėmimus atėjo nejauna moteris, panorusi išstudijuoti penkis Tibeto pratimus. Ji perskaitė P. Kelderio knygą, tačiau pratimų nedarė. Kartą sutiko senų laikų draugę ir pastebėjo, kad ši per gana trumpą laiką labai pasikeitė: tapo ramesnė, kartu ir gerokai energingesnė, be to, ėmė spinduliuoti kažkokią vidinę šviesą. „Kažkaip pagražėjo!“ Tos draugės paslaptis buvo paprasta – jau keletą mėnesių ji darė penkis Tibeto pratimus. Moteris pasakė taip: „Nuo tada, kai pradėjau praktikuoti „Penkis tibetiečius“, iš tikrųjų jaučiuosi puikiai, mano kūnas man teikia malonumą!“

Robertas Saksas (Robert Sachs) , Tibeto medicinos ekspertas, rašo:

„Darau šiuos pratimus kasdien šešerius metus ir esu įsitikinęs, kad jie organizmą veikia jauninamai. Mano draugai netgi sako, kad atrodau jaunesnis nei prieš šešerius metus.“4

Daugelį metų darydama „Penkis tibetiečius“ pastebiu, kad ir mano, ir daugelio kitų juos praktikuojančių žmonių oda atjaunėjo. Penki pratimai gerina kraujotaką, dėl to daugiau deguonies ir maistingųjų medžiagų patenka į odos ląsteles, o vidiniai organizmo nešvarumai (šlakai) geriau pasišalina.

Tiesą sakant, tai, ką rašo P. Kelderis savo knygoje, tradicinės medicinos atstovams paprastai kelia nuostabą ir skeptišką šypseną, laimė, ne visiems. Į mano seminarus ateina ir medikų, kurie patys savo pacientams bei draugams rekomenduoja penkis Tibeto pratimus.

„Slaptieji vartai“

Daktaras Skotas Bouenas (Scot J. Bowen) , chiropraktinės neurologijos specialistas, gyvenantis Bilingse, Montanos valstijoje (JAV), „Penkis tibetiečius“ praktikuoja jau penkiolika metų. Jų teigiamą poveikį jis pastebėjo iš pirmo karto, akimirksniu pajuto sąmonės išsiplėtimą, nuolat plūstančią energiją. Vyras mano: šie penki pratimai stimuliuoja nervų sistemą, o tai gerina kraujotaką, dėl to žmogus atrodo geriau bei jauniau.

Dar vieną paaiškinimą, kodėl šie pratimai jaunina, S. Bouenas sieja su sąnarių dirginimui jautrių nervų ( mechanoreceptorių) veikla; daugiausia šių nervų sukoncentruota galvos ir sprando srityje. Judant sąnariams, mechanoreceptoriai stimuliuojami, dėl to padidėja mažųjų smegenų ir regimojo gumburo aktyvumas, o juk būtent jie „rūpinasi“ didžiausio informacijos srauto patekimu į smegenis.

Pagal Tibeto filosofiją, kaklas ir pakaušis yra jungiamoji jausmų, širdies ir proto grandis. Mūsų tikrasis amžius slypi pakaušyje ir kakle: jeigu jis lankstus ir paslankus, tai padeda išsilaisvinti iš kietakaktiškų dogmatinių požiūrių bei nuostatų. Paskutinio kaklo slankstelio lygyje, vietoje, kurioje susijungia stuburas ir kaukolė, yra pailgosios smegenys (Modulla Oblongata) – nugaros smegenų, kurios yra jungiamoji nugaros ir galvos smegenų grandis, tąsa. Ši smegenų dalis atsakinga už kvėpavimo valdymą ir jo reguliavimą.

Senosiose ezoterinėse mokyklose šis taškas, dvasios ir materijos, kūno ir sąmonės susijungimo vieta, buvo vadinama „slaptaisiais vartais į tiesą“. Čia turima omenyje tai, kad šį tašką reikia įsisąmoninti, jis visada turi būti lankstus, kad per jį galėtų plūsti energija. Beveik visuose Tibeto pratimuose yra galvos palenkimai ir atlošimai – taip aktyvinami bei stimuliuojami „slaptieji vartai“ ir pagerinama savijauta.

S. Bouenas mano, kad viena iš pagrindinių pirmalaikio senėjimo ir daugybės lėtinių ligų priežastis – nejudrus gyvenimo būdas: mes daug sėdime ir mažai vaikštome, todėl sulėtėja nervinių impulsų perdavimas kanalais, tai atitinkamai veikia visas organizmo sistemas.

„Aš gerai susipažinęs su žmogaus kūno sandara, todėl man nesunku patikėti visu tuo geru, kas kalbama apie šių penkių pratimų poveikį. Čia nėra jokios mistikos ar magijos.“5