Gisela Teschke - Grožio paslaptys

Riebalinių liaukų sekrecija lemia odos senėjimą. Riebalinę plėvelę ant odos paviršiaus sudaro prakaitas, vanduo, lipidai (riebalai), riebalinių liaukų sekretas ir raginių ląstelių lipidai. Šios hidrolipidinės mantijos sudėtį ir kiekį lemia genetinis paveldėjimas, kūno zonos, taip pat tokie faktoriai kaip paros metas, sezonas, oro drėgmė, mityba, ligos arba stresas. Riebalinių liaukų sekreto sudėtis yra svarbi nustatant odos higroskopiškumą ir pralaidumą vandeniui. Šis sekretas saugo tiek ir nuo odos perdrėkimo (apsauga nuo atmosferinių kritulių poveikio), tiek ir nuo jos išsausėjimo (per didelio drėgmės išgarinimo). Jei nebūtų apsauginės riebalinių liaukų sekreto plėvelės, odos raginis sluoksnis greičiau netektų drėgmės. Pavyzdžiui, plonas odos riebalinis sluoksnis saugo ją, viena vertus, nuo per didelio pabrinkimo (vandens susikaupimo), kita vertus – nuo dehidratacijos (per stipraus saulės spindulių poveikio, sausumo). Taigi riebalinis sluoksnis padeda odai išlikti švelniai ir elastingai.

Bėgant metams, hidrolipidinės mantijos sudėtis kinta: joje mažėja prakaito ir riebalinių liaukų sekreto, susidaro jo deficitas ir oda tampa sausa. Raginis sluoksnis pasidaro ne toks elastingas, atsiranda pirmosios raukšlelės. Amžiaus tarpsnyje nuo trisdešimt penkerių iki keturiasdešimties metų dar labiau sumažėja riebalinių liaukų sekreto išskyrimas, o toliau organizmui senstant šis procesas spartėja.

Odos tonuso ir elastingumo sumažėjimas su amžiumi paaiškinamas dar ir tuo, kad sumažėja elastino skaidulų kiekis. Drėgmės sumažėjimas, turgoras (įtempta odos ląstelės sienelės būsena) ir odos suplonėjimas – suglebusios ir sudribusios „senatvinės odos“ požymiai. Sulėtėja kolageno susidarymo procesas, dėl to oda praranda gebėjimą sulaikyti drėgmę ir taip pamažu netenka stangrumo. Skystos odos sudedamosios dalys, esančios plačiai išsišakojusiose sistemose – kraujotakoje ir limfoje, atlieka svarbų vaidmenį palaikydamos sveiką odos būklę, saugodamos jos grožį. Odos elastingumas ir stangrumas sumažėja dar ir dėl pasikeitusios skysčių sudėties ir vandens išskyrimo, o tai, sumažėjus turgorui, sukelia patinimą (audinio skysčio kaupimą).

Odą sudaro milijardai ląstelių, plaukiojančių druskos tirpale, susidedančiame iš natrio ir kalcio druskų. Kasdien netenkame maždaug keturių procentų odos ląstelių, o per visą gyvenimą tai sudaro maždaug penkiolika kilogramų odos. Daugiau kaip trisdešimt procentų visų organizmo skysčių yra odoje.32

Oda kaip medžiagų apykaitos organas

Per medžiagų apykaitos procesą oda siejasi su visu organizmu. Ji geba savyje sukaupti iki dviejų penktadalių bendro kraujo kiekio. Be perstojo degindama iš kraujo patenkančias maistingąsias medžiagas, nuolat spinduliuoja šilumą, taip saugodama organizmą nuo atšalimo. Su amžiumi kraujotakos intensyvumas sulėtėja – tuo paaiškinamas vyresnio amžiaus žmonių odos blyškumas. Pagal odos būklę dažnai galima spręsti apie viso organizmo būklę. Taip pat kraujotakai labai svarbu maisto produktai, hormonai, vegetatyvinė nervų sistema ir amžiaus nulemtas odos būklės pablogėjimas.

Oda – jutiminis organas

Oda – labai jautrus jutiminis organas. Ja jaučiame ne tik aplinkos temperatūros, matuojamos Celsijaus laipsniais, skirtumą, bet ir žmogaus kūno bei nusiteikimo temperatūros laipsnį. Priimta odoje išskirti vadinamąsias erogenines, ypatingas zonas, nors iš esmės odoje nėra neerogeninių zonų – visa kūno danga geba priimti bet kokį emocinį (jausminį) signalą.

Oda glaudžiai susijusi su v egetatyvine nervų sistema. Ir viena, ir kita išsivystė iš to paties išorinio gemalinio lapelio, iš ektodermos .

Kaip gydytojai kosmetologei, besispecializuojančiai holistinėje kosmetologijoje, man tenka kreipti dėmesį į odos simptomų sąsajas su nervų sistemos veikla. Nervų sistemos sutrikimai, tarkime, problemos dėl prakaito liaukų arba kraujagyslių inervacija, sukelia odos būklės pakitimus: tinimą, drėgmės trūkumą, paraudimą (vadinamąją teleangiektaziją – tai nenykstantys, nelygūs išsiplėtę odos kapiliarai) arba rožinę (lot. rosacea ). Pastaroji pasitaiko tik veido odos kapiliaruose – tai plaštakės formos veido odos paraudimas, sukeltas vozomotorinės nervų, inervuojančių kraujagysles, reakcijos.

Bendrosios rekomendacijos išsiplėtus kraujagyslėms

 Leiskite sau kartkartėmis ilsėtis, kad nervų sistema atsipalaiduotų.

 Venkite saulės arba bent jau apsaugokite odą priemonėmis su ne mažesniu kaip 16 apsaugos nuo saulės faktoriumi.

 Sportuokite ir valgykite tik sveiką maistą. Galbūt tai padės sustiprinti imuninę sistemą.

 Per šalčius ir šaltu oru tepkite odą specialiu apsauginiu kremu.

Kas lemia odos pokyčius

Bioritmai

Kodėl būna dienų, kai staiga tampame dirglesnės nei visada ir į pačias paprasčiausias situacijas reaguojame labai nervingai? Kodėl tam tikromis dienomis oda pasidaro jautresnė ir atrodo blogiau nei paprastai? Tai lemia bioritmai. Pagal bioritmų teoriją žmogaus gyvenimą lemia trys ciklai: fizinis, emocinis ir intelektinis. Moterų dvidešimt aštuonių dienų ritmas atspindi nesąmoningą emocinę būseną. Kritinėmis dienomis – periodo pradžia, vidurys ir pabaiga – tampame itin jautrios, gali kilti alerginių reakcijų, o oda tampa jautri menkiausiam dirgikliui.

Žinant, kad esama bioritmų, galima suvokti, kodėl procedūros ir preparatai, kuriuos iki tol lengvai įsisavinote arba nuo kurių jums visada smarkiai pagerėdavo, staiga nei iš šio, nei iš to sukėlė visiškai priešingą poveikį.

Šių trijų vidinių ciklų derinys daro kiekvieną konkrečią dieną ypatingą. Tai biotinis dėsnis, kuriam paklūsta visos gyvos būtybės, o ypač žmogus – bent jau savo nepakartojamos egzistencijos ribose!33

Septynmetis ritmas

Septynerių metų pradedame lankyti mokyklą, keturiolikos išgyvename paauglystės laikotarpį, dvidešimt vieneri ilgai buvo laikomi pilnametystės pradžia. Nuo amžių žmogaus gyvenimas buvo dalijamas į septynmečius ciklus. Atitinkamai šiuos ciklus išgyvena ir mūsų oda.

Vaikystėje, iki pubertatinio periodo, tai yra iki amžiaus, kai oda dažnai pasidaro nebeskaisti, reikalaujanti ypatingos priežiūros, oda paprastai būna stangri, švelni, gerai aprūpinama krauju ir drėgme, jeigu, žinoma, nėra jokių rimtų negalavimų. Paskui seka trys periodai (nuo dvidešimt trejų iki keturiasdešimt šešerių metų) – aktyvios veiklos ir brandos metai. Yra žmonių, kurie labai emocingai priima supančią tikrovę. Šio amžiaus jie skausmingai ir labai sunkiai įveikia gyvenimiškas problemas, ir tai atsispindi jų odoje. Ji pasidaro probleminė: itin jautri, paraudusi, nervingai reaguoja į visa, kas vyksta. Palaipsniui, su amžiumi, oda tampa mišri: ant jos atsiranda sausų, pleiskanojančių dėmių. Šioje fazėje kyla dar viena problema: oda pradeda senti.

Septintasis periodas – amžius nuo keturiasdešimt šešerių metų – moterims yra „pereinamasis“ amžius, menopauzė. Šis periodas laikomas kritiniu, nes tuo metu vyksta esminė viso organizmo ir visų pirma endokrininės sistemos pertvarka ir persiderinimas. Palaipsniui mažėja hormonų gamyba ir oda pastebimai sensta: plonėja poodinis riebalinis audinys, paviršinis sluoksnis šiurkštėja, oda tampa sausa, nelygi, šiurkšti. Susiformuoja raukšlės ir raukšlelės. Epidermis suplonėja, jo viršutinis sluoksnis palaipsniui ragėja ir sausėja.

Dar vėliau šis procesas natūraliai stiprėja dėl vis didesnio riebalų, drėgmės, aminorūgščių ir kolageno trūkumo – tai dar ne viskas, o tik kai kurie veiksniai, – todėl su amžiumi kosmetinėmis procedūromis siekiama odos jungiamąjį audinį kuo labiau papildyti pagrindinių medžiagų.34