Gisela Teschke - Grožio paslaptys

Turiu nuolatinę klientę, kuri lankosi pas mane dešimt metų. Jai trisdešimt dveji metai. Pacientės veido oda periodiškai kardinaliai pasikeičia. Šį kartą ji atėjo pas mane dėl veidą nusėjusių raudonų dėmių, o kai kuriose vietose oda netgi buvo nukasyta. Moteris daro kažkokių rūpesčių slegiamo ir labai nelaimingo žmogaus įspūdį. Pažiūrėjusi į klientės odą, paklausiau, už ką save taip nubaudė. Ši papasakojo man apie troškimą turėti vaikelį. Kai tai pasakojo, akys kone švytėjo. Jau kelerius metus gyveno su žmogumi, kurį labai mylėjo, bet jis nenorėjo turėti vaikų. Pacientė seniai apie tai žinojo, tačiau visgi neprarado vilties perkalbėti vyrą. Dėl to jau buvo išlieta nemažai ašarų, tad oda reagavo į esamą problemą. Gana ilgai moteriai pavykdavo nuslopinti savyje visus jausmus, susijusius su noru turėti vaikų, tačiau kartkartėmis dvasia visgi primindavo apie save, o tai tučtuojau atsispindėdavo odoje.

Negalime ignoruoti savo jausmų. Mūsų dvasia primena apie save, iš pradžių švelniai ir atsargiai, bet jei atsisakome jos klausyti, ji būna priversta imtis griežtesnių priemonių. Tam, kad prisibelstų iki mūsų, dvasia poreikius demonstruoja fiziniais negalavimais. Visgi, jeigu be medikų pagalbos, pačios atpažįstame tuos ženklus, kuriuos siunčia dvasia, galime iš anksto imtis priemonių, kad užkirstume kelią rimtiems negalavimams, arba ką nors gyvenime pakeistume. Tik tada, kai ta moteris apsisprendė, jog gyvens santuokoje su savo partneriu, ir tam, kad būtų laiminga, porai visai nebūtina turėti vaikų, odos būklė ėmė normalizuotis. Kartu atlėgo vidinė įtampa ir oda galėjo „atsipalaiduoti“.

„Siaubas, kas darosi su mano oda! Ji tapo tokia jautri, reaguoja kone į viską, išmušta kažkokių dėmių. Nežinau, ką daryti, o juk ją nuolat prižiūriu!“ Ta klientė prieš metus įstojo į universitetą, o dabar nėra užtikrinta, kad teisingai pasirinko būsimą profesiją. Be to, kitame mieste jaučiasi nejaukiai, ilgisi šeimos ir draugų. Po kelių seansų nutaria paklausyti vidinio balso, pakeisti studijuojamą specialybę ir grįžti į gimtąjį miestą. Nuo to laiko jaučiasi daug geriau ir tai atsispindi odoje. Tipiškas pavyzdys to, kaip reikia vertinti odos būklę – kaip seismografą. Tuo noriu pasakyti, kad reikia vertinti labai rimtai. Oda reaguoja ne tik į išorinius dirgiklius: šaltį ir karštį. Ji atspindi ir individualų jautrumą. Dažnai nekreipiame dėmesio į tuos ženklus, kuriuos siunčia siela ir oda.

Dar vienas tipiškas pavyzdys iš mano praktikos. Į priimamąjį atėjo jauna moteris su visos veido odos uždegimu, net ant kaklo buvo sudirgimo židinių. Ji atliko aibę tyrimų, testų, galiausiai alergija buvo atmesta. Tolesnis gydymas medikamentais taip pat nedavė norimo rezultato. Darydama procedūras, turiu galimybę pasikalbėti su ta paciente ir išklausyti ją. Palaipsniui pradedu kai ką suprasti. Šiuo metu ji mokosi vadybos, daro tai prieš savo valią – to reikalavo tėvas, ji pati norėtų verstis floristika. Kas rytą klientė su pasišlykštėjimu eina į mokslus. Jos vidus priešinasi ir tai atsispindi išorėje. Iš pradžių pasirodė nedidelis paraudimas ant kaklo, nedidukė dėmelė, kuri plėtėsi merginai jaučiantis vis labiau nelaimingai. Prireikė laiko, kad suvoktų: oda yra vidinės būsenos barometras. Galiausiai pacientei pasitaikė proga kažką pakeisti gyvenime. Kai sutikau ją po mėnesio, moters gyvenimas buvo pasikeitęs, o oda atrodė visiškai normali.

Daugybė pavyzdžių iš gydytojų dermatologų, o ir iš mano pačios gydytojos kosmetologės praktikos mane įtikino, kad tam, kad oda trykštų sveikata, būtina sąlyga – dvasinė pusiausvyra ir pasitenkinimas gyvenimu. Būtinai reikia „paleisti“ kylančias situacijas ir įsiklausyti į širdį. Kalbu apie tai, jog būtina plėtoti atsakomybės už save ir už savo gyvenimą jausmą, reikia išmokti priiminėti sau naudingus sprendimus ir be jokios sąžinės graužaties skirti gyvenime laiko savo pačių poreikiams tenkinti.

„Siela pailsi“ – ne kartą girdėjote šiuos žodžius, bet paprastai retai kas juos vertina rimtai. Sielai ir trūksta to laiko, kurį skiriame jos poilsiui, jei apskritai skiriame. Kita vertus, jei teikiamės leisti jai truputį atsikvėpti, tai ši mums atsidėkoja tuo, kad įgauname jėgų ir atsiranda galimybė subalansuoti, pasirūpinti kūno, dvasios ir proto harmonija, o rezultatas atsispindi veide – trykštanti sveikata, graži oda, tvirtas kūnas ir didesnis gyvenimo džiaugsmas. Kas laisva valia gali to atsisakyti?

Nuolat girdžiu iš klienčių, kad jos po gydomųjų ir atpalaiduojamųjų procedūrų jaučiasi žvalios ir energingos, o oda atrodo stebėtinai gaivi ir švari. Taigi, kai pasineriame į vidinę tylą ir neleidžiame sau blaškytis, gebame suaktyvinti savyje naujas energijos atsargas. Dėl to galiausiai keičiasi tikrovės suvokimas ir tada jaučiame, kad kiekviena ląstelė turi kūną, dvasią ir protą.

Oda – jautrus organas

Kodėl oda atrodo arba sveikai rausva ir stangri, arba pilka ir suglebusi? Kartais matyti, kad po nakties miego oda būna dar labiau susiraukšlėjusi. Negali būti, kad visa tai būtų tik odos užgaidos. Oda – gyvas, kvėpuojantis organas, kuris nuolat keičiasi ir be perstojo atsinaujina.

Odos sandara

Bendras žmogaus odos paviršius yra maždaug du kvadratiniai metrai. Vadinasi, oda yra pats didžiausias kūno organas, kurį sudaro keli sluoksniai:

1. (epitelis)

Sudarytas iš kelių epitelio ląstelių sluoksnių, kurie ryškiai skiriasi vienas nuo kito. Kraujagyslių jame nėra. Plona membrana, sudaryta iš jungiamojo audinio, jungia epidermį ir tikrąją odą.

2. Derma (tikroji oda)

Sudaryta daugiausia iš jungiamojo audinio, o viršutiniame plonojo audinio tinkliniame sluoksnyje (speninis sluoksnis – lot. Stratum papillar) – beveik vien iš elastinių skaidulų, išsidėsčiusių įvairiomis kryptimis, bet daugiausia statmenai odos paviršiui. Speneliai sudaro arti vienas kito esančius kupolo formos išsikišimus. Speneliai užima didelį paviršių ir rūpinasi epidermio, kuriame nėra kraujagyslių, maitinimu ir kartu – medžiagų apykaitos atliekų (šlakų) išskyrimu. Speneliai yra išraizgyti plonyčių kraujagyslių ir kapiliarų, apsupti limfinių kraujagyslių, nervinių audinių ir nervų galūnių. Kolageninių skaidulų apsaugai nuo persitempimo arba plyšimo odoje skirta dar viena skaidulų sistema – elastinė, kuri kaip tinklas apraizgo kolageninių skaidulų sausgysles.

3. Poodis (poodinis ląstelynas)

Jungia odą su po ja esančiais organais. Poodiniame audinyje apstu riebalinių ląstelių, apraizgytų jungiamojo audinio raiščiais. Riebalinis audinys išsaugo šilumą organizme ir palaiko odos tonusą, atlieka amortizacinę funkciją kitiems odos sluoksniams.

Odos funkcijos

Oda turi daug funkcijų: saugo organizmą nuo kenksmingo aplinkos poveikio, yra jutiminis ir išskiriamasis organas, ji sugeria ir išskiria. Oda juntame švelnų mylimo žmogaus prisilietimą, lietų ir vėją, šaltį ir šilumą. Fiziniu lygiu oda susijusi su vidaus organais ir vidaus sekrecijos liaukomis, emociniu ir dvasiniu – su jausmais. Kaip svarbus kontaktinis organas oda atspindi visus mumyse vykstančius fizinius ir dvasinius procesus.

Apsauginė odos funkcija

Raginis odos sluoksnis saugo organizmą nuo pažeidimų, kuriuos gali sukelti, tarkime, trynimas ar spaudimas. Nuo fizinio ar cheminio poveikio saugo šiame sluoksnyje esantys riebalai, sudaryti iš riebalinių liaukų sekrecijos ir lipidų, kurie išsilaisvina iš negyvų raginių ląstelių. Nuo šviesos ir karščio pertekliaus saugo pigmentas, esantis bazaliniame sluoksnyje. Rūgščiai atspari apsauginė luobelė yra savotiškas barjeras bakterijoms, ji saugo organizmą nuo infekcijos patekimo.