Карин Слотер - Aklumas

– Daktarė Linton jums papasakos konkrečias detales. – Jis nutilo ir pridūrė: – Aš spėčiau, kad užpuolimas turėjo kokią nors religinę potekstę, tad galbūt ieškome fanatiko. Neklausinėkite vien apie tai, bet turėkite galvoje. – Jis sulygino popierių kraštą į katedrą. – Jei aptiksite ką nors, vertą daugiau dėmesio, praneškite man per raciją. Nenorėčiau, kad koks nors įtariamasis suimtas pargriūtų arba netyčia liktų be galvos.

Džefris labai stengėsi nepažvelgti Sarai į akis, tardamas paskutinį sakinį. Džefris buvo policininkas, jis žinojo, kas dedasi gatvėse. Žinojo, kad kiekvienas vyras šiame kambaryje Sibilės Adams atveju norės pasirodyti. Taip pat žinojo, kaip lengva peržengti ribą tarp teisinio teisingumo ir žmogiškojo, kai akis į akį susiduri su tokiu gyvuliu, kuris gali išprievartauti aklą moterį ir išrėžti jai ant pilvo kryžių.

– Aišku? – paklausė jis, nesitikėdamas atsakymo ir jo nesulaukdamas. – Tuomet perduodu žodį daktarei Linton.

Jis nuėjo į patalpos galą, atsistojo už Lenos iš dešinės, o Sara išėjo į priekį. Ji priėjo prie lentos, pakėlė ranką ir nuleido projektoriaus ekraną. Dauguma vyrų šiame kambaryje pažinojo ją nuo kūdikystės, ir jei dabar visi išsitraukė užrašų knygeles, tai daug ką sakė apie profesinius Saros sugebėjimus.

Ji linktelėjo Bredui Stivensui, ir kambaryje sutemo.

Žalias projektorius sudūzgė, ir ekranas ryškiai nušvito. Sara padėjo ant padėklo nuotrauką ir pakišo po stiklu.

– Radau Sibilę Adams degalinės moterų tualete vakar apie pusę trijų popiet, – pasakė ji, reguliuodama projektoriaus objektyvą.

Kai pasirodė „Polaroid“ nuotrauka, kurioje Sibilė Adams pusnuogė gulėjo ant tualeto grindų, vyrai subruzdo. Džefris užsižiūrėjo į žaizdą jos krūtinėje, sukdamas galvą, koks žmogus galėtų šitaip pasielgti su vargše moterimi. Jis nenorėjo įsivaizduoti Sibilės Adams, aklos, sėdinčios ant klozeto, kai užpuolikas dėl nesveikų savo įgeidžių ją perskrodė. Jis nenorėjo nė pagalvoti, kas dėjosi jos mintyse, kai ją prievartavo pro pilvą.

Sara kalbėjo toliau:

– Kai atidariau duris, ji sėdėjo ant klozeto. Jos rankos ir kojos buvo išskėstos, ir stipriai kraujavo žaizda, kurią matote. – Ji parodė į ekraną.

Džefris mažumėlę palinko, mėgindamas įžiūrėti, kaip reaguoja Lena. Ji sėdėjo sustingusi, tiesia nugara. Jis suprato, kam jai to reikia, bet niekaip nesuvokė, kaip ji įstengia. Jei taip būtų nutikę kam nors jo šeimoje, jei Sara būtų šitaip išniekinta, Džefrio širdis jautė, kad jis nenorėtų žinoti. Negalėtų.

Sara stovėjo priekyje, sukryžiavusi rankas ant krūtinės.

– Netrukus po to, kai užčiuopiau pulsą, ją apėmė traukuliai. Mes nugriuvome ant grindų. Mėginau sustabdyti traukulius, bet po kelių sekundžių ji užgeso.

Sara trūktelėjo projektoriaus stalčių, norėdama pakeisti nuotrauką. Aparatas buvo iš dinozaurų laikų, pasiskolintas iš mokyklos. Juk Sara negalėjo nusiųsti nusikaltimo vietos nuotraukų į „Jiffy Photos“, kad jas padidintų.

Kitoje ekrane pasirodžiusioje nuotraukoje buvo iš arti pavaizduota Sibilės Adams galva ir kaklas.

– Mėlynė jai po akim padaryta iš aukštesnės padėties, tikriausiai užpuolimo pradžioje, kad ji nesipriešintų. Jai prie gerklės buvo pridėtas labai aštrus maždaug penkiolikos centimetrų peilis. Manau, tai buvo siauras peilis kaulams iš mėsos išpjauti, tikriausiai tokį aptiktume dažnoje virtuvėje. Čia matyti nežymus įpjovimas. – Ji pervedė pirštu per ekraną ties Sibilės kaklo viduriu. – Iki kraujo neprapjauta, bet spustelta taip, kad nubrozdinta oda. – Ji pakėlė akis ir pažvelgė į Džefrį. – Manyčiau, peilio reikėjo tam, kad ji nešauktų, kol jis ją prievartavo.

Ji kalbėjo toliau:

– Ant kairio peties – nedidelė įkandimo žymė. – Ekrane pasirodė jos nuotrauka. – Prievartavimo atvejais įkandimo žymių pasitaiko dažnai. Čia matyti tik viršutinių dantų atspaudas. Jame neįžvelgiau nieko ypatingo, bet išsiunčiau… – Sara nutilo, tikriausiai prisiminusi, kad kambaryje yra Lena. – Žymė nusiųsta į FTB laboratoriją palyginti. Jei ji atitiks žinomo nusikaltėlio atspaudus, tuomet galėsime įtarti, kad jis padarė ir šį nusikaltimą. Tačiau, – įspėjo ji, – kaip visi žinome, FTB šiai bylai neteiks jokios pirmenybės, todėl per daug iš šito įkalčio nesitikėkim. Labiau tikėtina, kad atspaudais pasinaudosime nusikaltėlio tapatybei patvirtinti po visko. Tai yra suraskite rimtą įtariamąjį, tada galėsite jį pasodinti remdamiesi dantų žymėmis.

Toliau ekrane pasirodė Sibilės kojų vidinė pusė.

– Ties keliais matyti nubrozdinimai, atrodo, užpuolimo metu ji kojomis spaudė klozetą. – Pasirodė dar viena nuotrauka, Sibilės užpakalio. – Ant sėdmenų matyti netaisyklingos mėlynės ir įbrėžimai, taip pat nuo klozeto.

– Jos riešai, – pasakė Sara, rodydama dar vieną nuotrauką, – atrodo nubrozdinti į kabinos turėklus neįgaliesiems. Įsikibus į turėklus, lūžo du nagai, tikriausiai ji norėjo pasikelti ir atsitraukti nuo užpuoliko.

Sara įdėjo kitą nuotrauką.

– Čia iš arti parodyti įpjovimai jos pilve, – aiškino ji. – Pirmiausia pjauta pradedant iškart po krūtinkauliu iki pat gaktikaulio. Antrasis pjūvis padarytas iš dešinės į kairę. – Ji nutilo. – Kadangi antrojo pjūvio gylis netolygus, įtariu, kad kairiarankis užpuolikas pjovė atbula ranka. Dešiniajame gale pjūvis gilesnis.

Kitoje nuotraukoje buvo iš arti nufotografuota Sibilės krūtinė. Kelias akimirkas Sara tylėjo, tikriausiai galvodama tą patį, ką Džefris. Iš arti buvo matyti, kur dūris ištemptas. Ne pirmą sykį jam sugniaužė paširdžius nuo minties, kas padaryta vargšei moteriai. Jis meldė Dievą, kad ji nebūtų supratusi, kas su ja dedasi.

Sara tarė:

– Tai paskutinis dūris. Durta į krūtinkaulį. Dūris siekia stuburą. Manau, pro čia išsiliejo daugiausia kraujo. – Sara atsigręžė į Bredą. – Uždek šviesas.

Ji priėjo prie savo lagaminėlio, kalbėdama:

– Atrodo, kad jai ant krūtinės išrėžtas kryžiaus simbolis. Prievartautojas naudojosi prezervatyvu, kaip žinome, nuo tada, kai atsirado DNR tyrimai, tai pasitaiko dažnai. Ultravioletinėje šviesoje nebuvo matyti spermos ar kūno skysčių. Kraujas nusikaltimo vietoje yra tik aukos. – Ji išsitraukė popieriaus lapą. – Mūsų bičiuliai Džordžijos tyrimų biure vakar maloniai atskubėjo mums į talką. Jie padarė kraujo tyrimą. – Ji užsidėjo akinius variniais rėmeliais ir ėmė skaityti. – Centrinės kraujotakos sistemos kraujyje ir šlapime aptikta aukšta hiosciamino, atropino ir beladonino koncentracija, taip pat skopolamino pėdsakų. – Ji pakėlė akis. – Tai reikštų, kad Sibilė Adams išgėrė mirtiną dozę šunvyšnės, priklausančios bulvinių šeimai.

Džefris pažvelgė į Leną. Ji tylėjo, įsmeigusi akis į Sarą.

– Per didelė šunvyšnės dozė gali visiškai paralyžiuoti parasimpatinę nervų sistemą. Sibilė Adams buvo akla, bet nuo kvaišalų išsiplėtė jos vyzdžiai. Paburko bronchiolės jos plaučiuose. Kūno temperatūra dar buvo aukšta, kaip tik dėl to pirmiausia ir atkreipiau dėmesį į kraują. – Ji atsigręžė į Džefrį ir atsakė į klausimą, kurį jis uždavė rytą. – Atliekant pomirtinę apžiūrą, jos oda dar buvo šilta. To negalėjo sukelti jokie aplinkos veiksniai. Supratau, kad turi būti kas nors kraujyje.

Ji kalbėjo toliau:

– Šunvyšnės preparatai kartais naudojami medicinoje, bet taip pat ji – ir narkotikas.

– Manai, nusikaltėlis jos sugirdė? – paklausė Džefris. – Ar ji galėjo išgerti pati?