Claudio Mancini - Mala vita

– Lauk! – suriaumojo d’Aventūra. Jo veidas buvo tamsiai raudonas. – Jei tučtuojau neišsinešdinsit iš šio kabineto, – grėsmingai palinko prie televizijos reporterio, – aš išmesiu jus pats ir sugrūsiu į tuos jūsų mėšlavežius!

Tačiau vyrukas nesileido išmušamas iš vėžių.

– Pricio meras, signore Santorinis, informavo mus apie paiešką. Pasak jo, questura persistengė gaudydama televizijos parodytą žudiką. Be jokio teisėto pagrindo kratomi namai ir butai, masiškai pažeidinėjamas niekuo dėtų piliečių privatumas, akivaizdžiai nepaisant žmogaus teisių. Ką jūs į tai atsakysit?

– Aha! – d’Aventūros žvilgsnis įsmigo į RAI Televisione reporterį. – Taip kalba signore Betinas Santorinis?

Veržlusis žiniasklaidos atstovas madingu kostiumu maloningai išsišiepė.

– Mūsų žiūrovai turi teisę žinoti apie šiurkščius karabinierių veiksmus Sicilijoje. Beje, signore Santorinis labai giria jūsų veiklą, nors ir nepateisina, kad šiame rajone gyvenantys piliečiai urmu traktuojami kaip nusikaltėliai.

D’Aventūra apstulbęs spoksojo į reporterį.

– Santorinis? Jis nori mus apmulkinti?

– Kaip tai suprasti? – paklausė reporteris su ironijos gaidele balse.

– Nesvarbu!

– Signore Santorinis mūsų kanalui pasiskundė, kad jūs su daugiau kaip penkių šimtų karabinierių daliniu neleidžiate atsikvėpti šešioms šio rajono bendruomenėms, – irzliai pareiškė Sandolas.

D’Aventūra tulžingai nusikvatojo.

– Signore Santorinis apeliuoja ne į jūsų kanalą, jis apeliuoja į doną Romaną Grasą. O šis savo ruožtu šaukiasi mūsų visų gerai pažįstamo ir mylimo žiniasklaidos karaliuko ir vyriausybės atstovo.

– Įdomi minčių eiga! Ar tą sakinį pakartotumėt ir tiesioginėje laidoje?

– Pasakyčiau taip: jūs, savo maitintojo paakinti, mūsų darbą čia, kalnuose, pavertėt muilo opera. Spėju, kad jūsų užduotis – ir sensacingi pakartojimai visais televizijos kanalais, – bjaurėdamasis atkirto d’Aventūra.

Sandolas praleido užuominą pro ausis.

– Mes jau šį tą matėme. Savo operacijoje jau panaudojot įspūdingas pajėgas ir daug sunkiosios ginkluotės, argi ne? Bet turbūt siekiate dar daugiau? Tikriausiai galėsite mūsų žiūrovams atskleisti, kas slypi už tos neregėtos akcijos. Gal tai susiję su mafijos vidaus kovomis dėl įtakos? Gal rengiamas stiprus kirtis krikštatėviams? Mūsų tyrimų duomenimis, nužudytasis Kardonė juk buvo...

– Neveskit manęs iš kantrybės, po šimts velnių! – pertraukė reporterį d’Aventūra. Jo balsas tapo kietas ir aštrus. – Pirmiausia, jūs trukdote paieškai. Antra, savo pranešimais žlugdote kriminalinę bylą. Ir trečia, jūs mane nervinat.

– Tik jau nereikia taip labai susireikšminti, didysis, tvirtasis comandante ! O gal ketinate kapotis su spauda?

D’Aventūra niekinamai nužvelgė išsipusčiusį Sandolą.

– Ar atmintis manęs neapgauna? Ar tik ne jūs ir esat tas veidmainis niurzga, kuris per televiziją taip tikroviškai, kone taškydamasis krauju, komentuoja žmogžudystes?

– Bandomasis filmavimas! – šūktelėjo technikams Sandolas, o jo veide švytėjo begėdiškas pasipūtimas. – Mūsų žiūrovams visada įdomu, kaip carabinieri elgiasi su žiniasklaidos atstovais. O aš... taip, esu tas tipas, kuris mūsų žiūrovams iš arti parodo, kaip žiauriai žudo mafija. – Reporterio akys net spindėjo iš pasididžiavimo.

– Kokia, sakėt, jūsų pavardė? – Grėsmingas d’Aventūros balsas reiškė, kad audra gali pratrūkti bet kurią akimirką.

– Rodolfas Sandolas, – atsakė puošeiva ir plačiai išskleidė įsivaizduojamą povo uodegą.

– Tad klausykit, Rodolfai! – sugriaudėjo d’Aventūra taip garsiai, kad televizininkai instinktyviai susigūžė. – Jūs tikriausiai manot, kad televizijos žiūrovai trokšta kuo ryškiau išgyventi žmogžudystę. Jeigu iš tiesų siekiate kuo tikroviškesnio vaizdo, kodėl nesileidžiate nužudomas pats? Galėtumėt perteikti labai autentiškus žudomojo įspūdžius.

– Džiaugiuosi, kad mūsų piliečiams demonstruojate valdingai įsakmų savo toną. Visa Italija taps unikalaus jūsų darbo stiliaus liudytoja.

– Signore Sandolai... – d’Aventūra rūsčiai žengė prie madingai apsirengusio televizijos reporterio. – O jūs dabar tapsite savo skrydžio pro duris liudytoju. Ir jei ta žiurkė, kuri stovi už jūsų, paspaus paleidimo mygtuką, aš suimsiu jus ir jūsų šutvę, o visą aparatūrą konfiskuosiu. Jums ir jūsų kanalui bus iškelta byla, dėl kurios ilgai graušit nagus.

– Nemanau, – paprieštaravo Sandolas. – Palermo teismas ir prokuratūra reportažui pritarė. Su tuo sutiko ir questore Minetis. Netrukus galėsite pats paklausti jį ir procuratore Pontį – jie jau vyksta čionai.

D’Aventūra geležiniais gniaužtais sugriebė reporterį už atlapų ir prisitraukė dabitą taip, kad jų nosys vos nesusidūrė. Tyliai, bet grėsmingai nuskambėjo komendanto žodžiai:

– Kol man nepateiktas oficialus leidimas, užsičiaupkit ir dinkit iš čia! Capisce?

Tuo metu priėjo Venaras ir truktelėjo šefą į šalį.

– Valdykis, Livijau! Kam jį pykinti? Tegul verčiau Minetis apsijuokia prieš tuos idiotus!

– Teisybę sakai, – akimirką pamąstęs atsakė d’Aventūra, paleido apsimestinai besišypsantį reporterį ir nusigręžė.

– Minetis ir Pontis tuoj bus čia, ką tik skambino, – pakuždėjo Venaras.

D’Aventūra atsiduso. Tai buvo viena iš tų dienų, kai norėjosi viską mesti velniop.

– Sforcano byla jau vis tiek įsibėgėjusi. Bet jei Santoriniui taip labai rūpi pataisyti savo, kaip mero, reputaciją, aš jam padėsiu. Surenkim jam ir jo sūnėnui nedidelę propagandinę kampaniją šiame krašte!

Commissario Venaras patenkintas susijuokė.

– Beje, tą Sandolą prisimenu iš anksčiau, – tyliai pasakė. – Jei neklystu, prieš keletą metų Milane jis buvo įsipainiojęs į nešvarią prostitucijos bylą.

– Į tokį jis ir panašus, – kandžiai pritarė d’Aventūra, tada atsisuko į Sandolą: – Paėjėkime į šalį. – Jis mostelėjo dešinėn ir nužingsniavo, o televizininkai nusekė įkandin.

– Iš kur jūs dabar atvykot? – paklausė d’Aventūra laidos vedėją, kuris, regis, nepastebėjo jo klastingo žvilgsnio.

– Iš Milano, – atsakė Sandolas ir entuziastingai prašneko į savo mikrofoną:

– Testas... testas... viens... du... trys... – Pažvelgė į garso techniką. – Ar viskas aišku?

Šis pakėlė nykštį.

Sandolo akys net žibėjo iš stropumo. Jis pradėjo:

– Enriko Kardonės nužudymas pašiurpino visą šalį. Mes esame nuošaliame Sicilijos kalnų rajone, kur laikas, regis, sustojo prieš šimtus metų. Žudiko paieška vyksta visu tempu. Ketiname parodyti užkulisius ir piliečių apstulbimą, visai Italijai priminti tas vietas, kur viešpatauja smurtas ir nusikaltimai. Comandante d’Aventūra... – Ir kyštelėjo mikrofoną komendantui po nosim.

D’Aventūra išvertė akis ir susiraukė, lyg būtų prarijęs žiurkių nuodų.

– Komentarų nebus! Išjunkit tą daiktą! Aišku?

Nieko nesuprasdamas Sandolas krestelėjo galvą. Tuo metu jo palydovai baigė montuoti apšvietimą ir nukreipė kamerą į tam tyčia surikiuotas kėdes kambario kampe.

– Jūs, atrodo, nesuprantate, kas čia vyksta. Bus geriausia, jei atsistosit tenai... – Reporteris mostelėjo į kėdes, priėjo prie komisaro Venaro ir stumtelėjo jį į kadro vidurį.

– Teikitės palikti ramybėj mano bendradarbį! – suriaumojo d’Aventūra.