Susanna Kubelka - Sudie, Viena – bonjour, Paryžiau!

Visa intelektinė nuosavybė į šios el. knygos turinį yra saugoma. Pirkėjui leidžiama naudotis el. knyga tokia apimtimi, kiek tokių teisių suteikė autorių teisių turėtojas.

Ši el. knyga skirta tik asmeniniam naudojimui Pirkėjo turimuose el. knygos skaitymo įrenginiuose.

Pirkėjui nesuteikiamos teisės daryti el. knygos ar jos dalių kopijas, platinti, atgaminti el. knygą bet kokiu būdu ir forma ir naudoti ją bet kokiais kitais būdais nei nurodyta šiose taisyklėse (toliau – Taisyklės), išskyrus teisę atgaminti nedidelę dalį el. knygos išimtinai asmeniniais nekomerciniais naudojimosi tikslais, nepažeidžiant galiojančių LR teisės aktų reikalavimų.

Suprasdamas, kad nuosavybės teisė į el. knygos turinį nesuteikiama bei jokios autoriaus turtinės teisės bei kita intelektinė nuosavybė į suteikiamą naudotis el. knygą Pirkėjui neperduodama ir nesuteikiama, Pirkėjas įsipareigoja nenaudoti el. knygos tokiu būdu, kad būtų pažeidžiamos autoriaus turtinės ar kitos intelektinės nuosavybės teisės į el. knygą bei pasižada neperduoti jų jokiems tretiesiems asmenims, nesudaryti sąlygų tretiesiems asmenims jokiu būdu pasinaudoti el. knyga. Jeigu Pirkėjas netinkamai naudojasi (nesilaikydamas šių Taisyklių) el. knyga, el. knygos leidėjas ir (arba) platintojas turi teisę uždrausti toliau naudotis netinkamai naudojama el. knyga, o Pirkėjas įsipareigoja nedelsiant nuo reikalavimo gavimo momento nutraukti naudojimąsi ir įsipareigoja atlyginti dėl to leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirtus visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Tokį reikalavimą visi nurodyti asmenys turi teisę pareikšti bet kuriuo metu, nes šios Taisyklių sąlygos lieka galioti visą el. knygos naudojimosi laikotarpį bei visą laikotarpį, kol bus tinkamai atlyginti leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirti nuostoliai.

Draudžiama panaikinti el. knygos apsaugą, pašalinti el. knygos pavadinimą, viršelį, šriftų rinkinį ir (arba) ir kitus su el. knygos turiniu susijusius elementus.

El. knygos leidėjas ir (arba) platintojas nėra atsakingi už žalą, atsiradusią dėl netinkamo naudojimosi el. knyga.

Naudodamasis šia el. knyga, Pirkėjas sutinka su visomis aukščiau nurodytomis taisyklėmis ir sąlygomis.

Versta iš:

Susanna Kubelka

Adieu Wien, Bonjour Paris

Amalthea Verlag

Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

ISBN 9786090112397

© 2012 by Amalthea Signum Verlag GmbH, Wien rights reserved. by Original title: Adieu Wien – Bonjour Paris Susanna Kubelka

www.amalthea.at

Maketo iliustracijos © Canicula www.shutterstock.com

Viršelio iliustracija © Isaxar www.de.fotolia.com

© Vertimas į lietuvių kalbą, Loreta Kavolė, 2013

© Leidykla „Alma littera“, 2013

Iš vokiečių kalbos vertė Loreta Kavolė

Korektorė Gražina Stankevičienė

Viršelio meninė redaktorė Deimantė Rybakovienė

E. knygą maketavo Albertas Rinkevičius

Skiriu Celestinai

1

SKYRIUS

Viena, 1971-ieji. Viskas prasidėjo nuo skambučio kelios dienos prieš Velykas. Tai buvo senokai, bet iki šiol prisimenu pokalbį, kuris pakeitė mano gyvenimą.

Buvo beveik devynios ryto, lauke vėjuota ir šalta. Tik spėjau papusryčiauti, ir suskambėjo naujutėlis baltutėlis telefonas.

– Panelė Valentin? – paklausė kažin koks vyras.

– Taip.

– Minutėlę…

– Kite? Sveika! – išgirdau bičiulės Ritos balsą. – Ruoškis, važiuoji į Budapeštą.

– Ir ko tenai?

– Vertėjausi.

– Kodėl taip staiga? – susiraukiau.

Tais laikais Vengrija buvo už geležinės uždangos, o didingasis Budapeštas – apleistas, nuskurdęs, nykus ir pilkas. Kartą jau buvau ten pavasarį ir nušalau ausis. Ačiū, daugiau nenoriu.

– Taip, į Budapeštą, – patvirtino Rita. – Bet šįkart tau patiks.

Rita turėjo vertimų biurą. Tarp jos klientų buvo ir keli dideli viešbučiai su filialais užsienyje. Jei kokiam garbiam svečiui prireikdavo žmogaus, laisvai kalbančio angliškai ir prancūziškai, mandagaus ir turinčio geležinę kantrybę, ji samdydavo mane.

– Rita, aš nenoriu, – išpyškinau ryžtingai.

– Negirdi, ką sakau?

– Girdžiu. Tik nelabai turiu laiko. Dešimtą man anglų BSE, negaliu vėluoti.

– Kas tau dešimtą?

– Baigiamasis sesijos egzaminas! Anglų kalba! Raštu! Mirtinai svarbu! Kitaip negalėsiu tęsti mokslų.

– Aha! Ilgai ten būsi?

– Iki dvyliktos.

Rita patenkinta nusikvatojo.

– Tik pamanyk, atspėjau! Klientui pasakiau, kad prisistatysi pirmą valandą.

– Rita, man tai nepatinka!

– Tikrai? Šimtas dolerių per dieną grynais į saują plius apmokėtos visos kelionės išlaidos tau nepatinka?

Susmukau ant savo gražiosios raudonosios sofos. Kiek?! Už tokius pinigus aš, vargšė studentė, pasišvilpaudama gyvenčiau kelias savaites.

– Ką reikės lydėti?

– Amerikietį. Garsų žurnalistą. Vengrijoje pirmąkart vyksta rinkimai, ir jam reikia vertėjo.

– Rita, komunistinėse šalyse rinkimų nebūna.

– O Vengrijoje, regis, bus. Gyvensit Margitos saloje, geriausiame viešbutyje.

– Ir kodėl jis toks dosnus?

– Nes dirba baisiai turtingame laikraštyje. Pinigų turi kaip šieno. Jei reikia, išsinuomos sraigtasparnį, pietaus Atėnuose, o vakarieniaus Romoje. Jam tai kasdienybė.

– Iš kokio laikraščio?

– „ABC News“.

– O būstinė kur?

– Niujorke. Bet mano kliento veiklos sritis – Europos reikalai. Dirba Paryžiuje. Paryžiuje ir gyvena. Beje, labai prabangiai, nes kasdienėms išlaidoms gauna krūvas pinigų.

– Gerai, įtikinai. Kada ir kur turiu būti?

– Pirmą valandą „Sacherio“ viešbutyje. Ieškok pono Klifordo Tečerio. Elegantiškas, labai aukštas, labai nervingas. Kaip ir visi žurnalistai. Tik prašau, būk punktuali, gerai?

– Gerai, pažadu.

Egzaminą išlaikiau nė nemirktelėjusi. Tema buvo „Trise valtyje“. Ne, ne apie šauniai smagų Džeromo K. Džeromo romaną, o norėta išsiaiškinti, ar sugebame tą pačią istoriją papasakoti žvelgdami trijų vyrų akimis.

Man tai buvo vieni juokai.

Rašyti mėgstu nuo vaikystės, tad sugalvojau pasakojimą apie regatą prie Ki Vesto, kurioje dalyvauja nervingas ir irzlus žurnalistas Džimis, užkietėjęs rūkalius ir dėl to užsigyvenęs skrandžio opą biržos makleris Džo ir trečias herojus – drabužių dizaineris Ivas, išsyk nualpstantis, nes darbe pamiršo antakių pieštuką.

Vyrukai viską daro atbulom rankom, bet varžybas laimi, paskui kiekvienas pasakoja, kodėl už sėkmę reikia dėkoti jam, ir tiktai jam.

Parašiau dešimt puslapių, istorija išėjo smagi, susitvarkiau stebuklingai greitai ir pusę pirmos jau keliavau į viešbutį.

Vilkėjau supermoderniu ilgu juodu paltu, tikra palaima, nes praėjusią žiemą su trumpu vos nesušalau mirtinai, platėjančiomis kelnėmis ir ryškiai raudonu megztuku, kurį pati nusimezgiau iš pumpuruotų siūlų.

Plaukus sukėlusi surišau į uodegą, ir jokios kosmetikos – išmėginta gudrybė, nes tokia atrodau vaikiškai miela, tiesiog angelėlis. Iš patirties žinau: amerikiečiams šitokios – kaip sūris pelei. Žodžiu, buvau tikra: ponui Tečeriui patiksiu.

Nesu seksbomba, vyrai mane pastebi tik iš antro karto, bet ir gerai. Nes tai, ką pamato pažvelgę antrąsyk, jiems patinka: mielas veidelis, didelės rudos akys, ilgos blakstienos, duobutės skruostuose, grakščios rankos, dailios kojos, liekna talija, rusvi variu tviskantys plaukai, siekiantys pečius.