Susanna Kubelka - Šiandien madam pareis vėliau

Visa intelektinė nuosavybė į šios el. knygos turinį yra saugoma. Pirkėjui leidžiama naudotis el. knyga tokia apimtimi, kiek tokių teisių suteikė autorių teisių turėtojas.

Ši el. knyga skirta tik asmeniniam naudojimui Pirkėjo turimuose el. knygos skaitymo įrenginiuose.

Pirkėjui nesuteikiamos teisės daryti el. knygos ar jos dalių kopijas, platinti, atgaminti el. knygą bet kokiu būdu ir forma ir naudoti ją bet kokiais kitais būdais nei nurodyta šiose taisyklėse (toliau – Taisyklės), išskyrus teisę atgaminti nedidelę dalį el. knygos išimtinai asmeniniais nekomerciniais naudojimosi tikslais, nepažeidžiant galiojančių LR teisės aktų reikalavimų.

Suprasdamas, kad nuosavybės teisė į el. knygos turinį nesuteikiama bei jokios autoriaus turtinės teisės bei kita intelektinė nuosavybė į suteikiamą naudotis el. knygą Pirkėjui neperduodama ir nesuteikiama, Pirkėjas įsipareigoja nenaudoti el. knygos tokiu būdu, kad būtų pažeidžiamos autoriaus turtinės ar kitos intelektinės nuosavybės teisės į el. knygą bei pasižada neperduoti jų jokiems tretiesiems asmenims, nesudaryti sąlygų tretiesiems asmenims jokiu būdu pasinaudoti el. knyga. Jeigu Pirkėjas netinkamai naudojasi (nesilaikydamas šių Taisyklių) el. knyga, el. knygos leidėjas ir (arba) platintojas turi teisę uždrausti toliau naudotis netinkamai naudojama el. knyga, o Pirkėjas įsipareigoja nedelsiant nuo reikalavimo gavimo momento nutraukti naudojimąsi ir įsipareigoja atlyginti dėl to leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirtus visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Tokį reikalavimą visi nurodyti asmenys turi teisę pareikšti bet kuriuo metu, nes šios Taisyklių sąlygos lieka galioti visą el. knygos naudojimosi laikotarpį bei visą laikotarpį, kol bus tinkamai atlyginti leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirti nuostoliai.

Draudžiama panaikinti el. knygos apsaugą, pašalinti el. knygos pavadinimą, viršelį, šriftų rinkinį ir (arba) ir kitus su el. knygos turiniu susijusius elementus.

El. knygos leidėjas ir (arba) platintojas nėra atsakingi už žalą, atsiradusią dėl netinkamo naudojimosi el. knyga.

Naudodamasis šia el. knyga, Pirkėjas sutinka su visomis aukščiau nurodytomis taisyklėmis ir sąlygomis.

Susanna Kubelka

ŠIANDIEN MADAM

PAREIS VĖLIAU

Romanas

Iš vokiečių kalbos vertė

Laima Bareišienė

Versta iš: Susanna Kubelka

MADAME KOMMT HEUTE SPÄTER

Gustav Lübbe Verlag

Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

ISBN 9786090111383

© 2013 by Susanna Kubelka . All rights reserved

Original title: Madame kommt heute später

Viršelio fotografija © Imagefile / Premium

© Vertimas į lietuvių kalbą, Laima Bareišienė, 1994, 2013

© Leidykla „Alma littera“, 2013

Redagavo Ramutė Prapiestienė

Viršelio dailininkas Agnius Tarabilda

E. knygą maketavo Jurga Morkūnienė

Bet koks panašumas į dabar gyvenančius asmenis

yra grynas, visiškas ir nepageidaujamas atsitiktinumas!

Sibilei

1

Paryžius – gražiausias miestas pasaulyje!

Bet pavojingas svetimšaliams. Tereikia tik prisiminti Edeną fon Horvatą, vengrų rašytoją, kuriam prieš daugelį metų aiškiaregė išpranašavo, kad kaip tik čia, Paryžiuje, išsipildys jo svajonė. Viską metęs jis nuvažiavo į miestą prie Senos ir pasileido Eliziejaus laukais, na, ir kas atsitiko? Užgriuvo audra, Edenas atsistojo po medžiu – ir jį iškart nutrenkė žaibas!

Panašiai atsitiko ir man. Tik mano žaibas – prancūzas. Be to, aš dar gyva. Bet audra tebesiautėja, ir man atrodo, jog baisiausias perkūno trenksmas dar prieš akis. Ir vis dėlto aš tebegyvenu čia. Niekas negali išvengti savo likimo: aš pažįstu visą pasaulį – Sidnėjų ir Salamanką, Vinipegą ir Romą, Delį ir Tokiją, bet niekur nėra taip gražu kaip Paryžiuje, Eifelio bokšto papėdėje!

Atvažiavau į miestą prie Senos ne dėl aiškiaregės, o vien iš pasiutimo. Būčiau galėjusi likti ir Anglijoje, kur gyvenau. Londone man sekėsi, veltui neleidau laiko. Gyvenau dideliame name Čelsyje su garsiu architektu. Mudu kartu dirbome, buvome puiki pora.

Tačiau kaip tik tada mirė mano motina!

Ir aš staiga užsimaniau didžiosios meilės! Užsimaniau viską pakeisti, išvažiuoti. Mane vėl patraukė grįžti į Paryžių, kur anksčiau jau buvau lankiusis, aš ilgėjausi žiburiuojančių šviesų, plačių bulvarų, norėjau kalbėti prancūziškai ir susirasti giminingą sielą, didžiąją laimę – idealų vyriškį, gimusį tame rojuje kaip tik man.

Staiga Anglija pasirodė man šalta ir nyki. Viskas pernelyg lėta, niūru, nelinksma ir tuščia! O Paryžiuje tarpsta tam tikras žmonių sluoksnis, kuris kaip tik ir sukuria pikantišką atmosferą, visiems susukančią galvas. Troškau patirti kažką naujo, nuostabaus. Rasti idealią kūno ir sielos vienovę. Ir radau!

Tik abejotina, ar tikrai!

Gal aš suklydau. Gal paskubėjau. Gal ne tam pasakiau „taip“. O gal pernelyg sutirštinu spalvas, gal rytoj viskas vėl bus gerai, nes iš pažiūros mano gyvenimas – puikus!

Aš ištekėjau už pavydėtino vyro. Aš, daili geltonplaukė vienietė. Aš, užsienietė, gavau patį geidžiamiausią Paryžiuje jaunikį, prašom – o man jau keturiasdešimt dveji! Aš peržengiau visas ribas, įstengiau padaryti tai, apie ką kiti tik svajoja, bet jau seniai mano nuotaika labai prasta. Ištisas dienas mąstau. Naktį tysau nemiegodama, tačiau kas padaryta – padaryta. Pasistengsiu išgelbėti, kas dar įmanoma!

Aš esu Ticija Sent Apol – išgirdus šitą pavardę, ima tankiau plakti širdys. Šitos pavardės man visi pavydi, nes Sent Apol atsiduoda kava ir pinigais, ir taip yra jau seniai. Šios giminės pradininkas Helijas atsikėlė čia iš Graikijos, Prancūzijoje išpopuliarino brangias kavos pupeles ir mirė jau būdamas turtuolis.

Jo sūnūs pagausino palikimą, taip, šios giminės vyrai garsėja savo milijonais ir spindulinga išvaizda. Aukšti geltonplaukiai hunai vešliais plaukais, primenančiais liūto karčius. Ūgiu jie pranoksta prancūzus. Sent Apolų giminėje nėra kvailių. Nėra atskalūnų. Nėra nevykėlių. Nėra ir homoseksualų. Ir, aišku, čia negalima skirtis. Viskas nuostabu! Čia viešpatauja kava ir pinigai, kaip ir prieš šimtą metų, ir moterys dalyvauja šitam žaidime. Kiekviena nauja karta rūpestingai parinktų Sent Apolų giminės motinų prigimdo būrius prašmatnių geltonplaukių suvedžiotojų, todėl man klaikiai pavydima, kad vieną iš jų kaip tik ir gavau už vyrą.

Faustas Sent Apolas tapo mano likimu!

Lygiai prieš metus. Po didelių vestuvių Dievo Motinos katedroje, su nuotakos puokšte iš Graikijos vėliavos spalvų, žiedu su trylika briliantų ir išeinant iš namų palydėta grasinamo telefono skambučio.

– Šachas karalienei, – pareiškė uždusęs moteriškas balsas, – po kito ėjimo jums matas! Aš viską stebiu! Nesidžiaukit per anksti, geltonplauke gyvate! Maukit iš Prancūzijos, antraip jums galas!

– Tikrai? – paklausiau susidomėjusi. Tačiau ragelyje pasigirdo keiksmai, ir aš jį padėjau. Na, gerai! Aš esu linksmo būdo, nebijau telefono skambučių, nepažįstamų balsų. Viską įveiksiu. Net iš didžiausių tragedijų aš išpešu naudos sau. Kodėl – labai lengva paaiškinti. Davoso kalnuose mane, dar vaiką, užpylė griūtis. Tik pačią paskutinę akimirką mane išgriebė iš po sniego. O jeigu jau esi patyrusi tokį pavojų ir išsigelbėjusi, vadinasi, esi ypatingai saugoma. Todėl aš nieko nebijau. Visai nesijaudinu dėl kokių nors smulkmenų. Dėl to Faustas ir vedė mane, mane, smagią lengvabūdę. Dėl to aš dabar ir priklausau Paryžiui, todėl gyvenu Prezidento Vilsono prospekte, dideliame bute su keturiais miegamaisiais, žiemos sodu, biblioteka, tarnais ir vaizdu į Eifelio bokštą.