Ellen Sussman: Viena diena Paryžiuje

Visa intelektinė nuosavybė į šios el. knygos turinį yra saugoma. Pirkėjui leidžiama naudotis el. knyga tokia apimtimi, kiek tokių teisių suteikė autorių teisių turėtojas.

Ši el. knyga skirta tik asmeniniam naudojimui Pirkėjo turimuose el. knygos skaitymo įrenginiuose.

Pirkėjui nesuteikiamos teisės daryti el. knygos ar jos dalių kopijas, platinti, atgaminti el. knygą bet kokiu būdu ir forma ir naudoti ją bet kokiais kitais būdais nei nurodyta šiose taisyklėse (toliau – Taisyklės), išskyrus teisę atgaminti nedidelę dalį el. knygos išimtinai asmeniniais nekomerciniais naudojimosi tikslais, nepažeidžiant galiojančių LR teisės aktų reikalavimų.

Suprasdamas, kad nuosavybės teisė į el. knygos turinį nesuteikiama bei jokios autoriaus turtinės teisės bei kita intelektinė nuosavybė į suteikiamą naudotis el. knygą Pirkėjui neperduodama ir nesuteikiama, Pirkėjas įsipareigoja nenaudoti el. knygos tokiu būdu, kad būtų pažeidžiamos autoriaus turtinės ar kitos intelektinės nuosavybės teisės į el. knygą bei pasižada neperduoti jų jokiems tretiesiems asmenims, nesudaryti sąlygų tretiesiems asmenims jokiu būdu pasinaudoti el. knyga. Jeigu Pirkėjas netinkamai naudojasi (nesilaikydamas šių Taisyklių) el. knyga, el. knygos leidėjas ir (arba) platintojas turi teisę uždrausti toliau naudotis netinkamai naudojama el. knyga, o Pirkėjas įsipareigoja nedelsiant nuo reikalavimo gavimo momento nutraukti naudojimąsi ir įsipareigoja atlyginti dėl to leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirtus visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Tokį reikalavimą visi nurodyti asmenys turi teisę pareikšti bet kuriuo metu, nes šios Taisyklių sąlygos lieka galioti visą el. knygos naudojimosi laikotarpį bei visą laikotarpį, kol bus tinkamai atlyginti leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirti nuostoliai.

Draudžiama panaikinti el. knygos apsaugą, pašalinti el. knygos pavadinimą, viršelį, šriftų rinkinį ir (arba) ir kitus su el. knygos turiniu susijusius elementus.

El. knygos leidėjas ir (arba) platintojas nėra atsakingi už žalą, atsiradusią dėl netinkamo naudojimosi el. knyga.

Naudodamasis šia el. knyga, Pirkėjas sutinka su visomis aukščiau nurodytomis taisyklėmis ir sąlygomis.

Ellen Sussman

French Lessons

© Ellen Sussman, 2011. By arrangement with the Author. All rights reserved.

© Vertimas į lietuvių kalbą, Ema Bernotaitė, 2012

© Leidykla VAGA, 2012

ISBN 978-5415-02-307-3

Džilijanai ir Sofi, paryžietėms mano mergaitėms,

ir Nilui, mano meilei.

Mokytojai

Žėrintys saulės spinduliai pabiro vidun pro prancūzų kalbos mokyklos Vivre à la Française langus. Pastaruoju metu lijo ištisas dienas, net ištisas savaites, todėl staiga pro debesų properšą švystelėjusi saulė privertė visus, tūnančius niūriame kabinete, akimirką stabtelėti ir pasisukti veidu į šviesą. Rytas dar visai ankstyvas, žmonės iki galo neatsibudę, tik jauna moteris sumurma: Bonjour, soleil. Nikò nusišypso. Tada trinkteli durys ir visi tarsi pabudę ūmai sujuda sukruta. Nikò mirksėdamas apsidairo, tikisi išvysti kokį nors ženklą, pranešantį apie tai, ką jis jau ir taip žino: kai kas pasikeitė. Ir ne vien dėl saulės. Taip pat ir dėl dienos, kuri vėl nauja ir daug žadanti. Atrodo, kiekvienas kabineto kampelis nušvito maudydamasis saulės spinduliuose. Net pamėkliška mergina šypteli Nikò puse lūpų, tiesdama jam iš už stalo lapą su darbotvarke.

Žinoma, šiandien pamoka iš tiesų žada kai ką nauja – Džousę Felton. Jam patinka vardo skambesys. Toks amerikietiškas – jau įsivaizduoja šviesiaplaukę mergaičiukę į uodegą surištais plaukais, pasiruošusią užkariauti Paryžių. Jo Paryžių. Jis parodys jai, kaip tai padaryti. Nikò susikiša į užpakalinę kelnių kišenę spausdintą lapą su mokinės vardu ir pamokos detalėmis – pradžios laiku, trukme, prancūzų kalbos lygiu ir pastaba, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Laikas susitikti kavinėje su Šantale.

Nikò išeina iš kalbų mokyklos į rue de Paradis . Prieš pasukdamas į kavinę ant kampo jis nužvelgia gatvę priešinga kryptimi. Kažkas patraukė dėmesį – atodūsis, sušnarėjęs apdaro audinys, nuoga ranka. Prisimerkęs nuo saulės jis gatvės gale pamato du žmones. Moteris spaudžia vyrą prie pastato sienos. Nuogos tatuiruotos jos rankos it žaibai zigzagais laksto jo įdegusiu kūnu, gniaužia pečius. Ji pasilenkia ir įsisiurbia jam į lūpas ilgu bučiniu. Kažkas išsmunka pro duris Nikò už nugaros ir atsitrenkia į jį.

– Atleiskite, – sako jis ir pasitraukia.

Nikò vėl pasižiūri į porelę. Moteris palengva nueina. Vyras persibraukia ranka per plaukus ir patraukia prie Nikò. Tai Filipas. Nikò pirmiausia šauna mintis apie Šantalę – įdomu, ar ji matė bučinį? Jis meta žvilgsnį į kavinę – Šantalė jau čia, ji sėdi įsitaisiusi lauke prie staliuko ir skaito knygą. Nikò giliai įkvepia.

Po sekundės ir Filipas prisiartina, baksteli jam į ranką.

– Vėluoju, žmogau, – prancūziškai sako Filipas. – Užsakyk man espreso.

– Bus padaryta, – pažada Nikò.

Filipas neria į kalbų mokyklą ir durys jam už nugaros užsiveria.

Nikò, Filipas ir Šantalė drauge geria kavą pirmadieniais ir penktadieniais, mokykloje pasiėmę jiems pamokoms paskirtas užduotis. Mokykloje yra ir daugiau prancūzų kalbos mokytojų, jie veda tradicines pamokas, o ne individualius užsiėmimus; dauguma jų – vyresni vyrai ir moterys, regis, nieko bendra neturintys su šia trijule, nors kartais Nikò svarsto, kas jį patį gali sieti su Filipu. Ko gero, vienintelis dalykas – aistra Šantalei.

Nikò nuskuba į kavinę. Iš tolo mato dailią Šantalės kaklo liniją jai palinkus prie knygos, skėtis stovi atremtas šalia, o megztinis tvarkingai užsagstytas. Prisimena ją lovoje praėjusią savaitę, kai juodu pasimylėjo – jos plaukai pasklidę ant pagalvės, kūnas nubertas prakaito lašeliais, bruožai sušvelnėję. Visai kitas žmogus. Jis troško jų abiejų.

Palinkęs pabučiuoja į abu skruostus ir įsitaiso ant kėdės greta. Užuodžia jos kvepalus, kurie kažkodėl primena jam Viduržemio jūrą, ir apima keistas jausmas, tarsi bristų į vėsų vandenį. Apsidairo aplinkui – kavinėje pilna žmonių ir triukšminga, o visi pokalbiai atrodo pernelyg garsūs ir skuboti. Kažkoks vyras šūkteli automobilio vairuotojui, šis atsakydamas užgula garso signalą. Nikò įsivaizduoja kitą kavinę, kur nors Provanse. Važiuokime prie jūros, pasakytų.

Jis nugara pajunta pro debesis išlindusios saulės šilumą. Šantalė pakelia galvą ir pažvelgia į jį, lyg norėtų perskaityti mintis. Jiedviem mylintis ji užsivertė jį ant savęs taip, kad tarp jų neliko nė menkiausio tarpelio. Dabar jis trokšta ją paliesti. Pirma lūpas, kuriose matyti šypsenos užuomina. Jos lūpos putlios ir jis pastebi, kad padažytos. Ar ji visada dažosi lūpas?

– Filipas vėluoja, – sako prancūziškai Nikò. – Netrukus pasirodys.

– Žinoma, – pritaria Šantalė.

– Ar tu ir vėl su tuo amerikiečiu? – klausia jis.

– Paskutinė diena, – paaiškina ji Nikò. – Todėl man truputį liūdna.

– Jis pavogė tavo širdį?

Ji purto galvą.

– Net nebandė.

– O jeigu būtų pabandęs?

– Jis – laimingai vedęs vyras, – sako ji. – Tokių nedaug. Gera bent retkarčiais sutikti.

Nikò įsivaizduoja Šantalę sėdinčią kabriolete greta jo tarsi jauną Katriną Deniov, šaliu persirišusią plaukus, jie jūros pakrantėje, kelias vinguriuoja per žalias kalvas, oras net tirštas nuo levandų aromato.

Pasirodo padavėjas. Jis jaunas, nuobodžiauja ir atsiduoda praėjusios nakties girtuoklystėmis. Nikò norėtų pasiūlyti tam vaikiui traukti namo ir nusimaudyti po dušu. Apsidairęs po kavinę suvokia, kad dauguma klientų taip pat jaunesni už jį. Jam trisdešimt dveji – ir kada gi spėjo pasenti? Nikò užsisako café crème ir puodelį espreso Filipui. Padavėjui nuėjus pamojuoja ranka vaikydamas tvaiką.