Susanna Kubelka - Sudie, Viena – bonjour, Paryžiau!

Pažvelgiau pro langą. Paryžiaus padangė vėl prašviesėjo. Dagero gatvelėje tvieskė šviesos. Tik dabar atkreipiau dėmesį, jog čia gausu parduotuvių, išpuoštų auksinėmis girliandomis, raudonais bumbulais, dirbtinėmis eglutėmis ir blizgančiu dirbtiniu sniegeliu. Tik dabar pamačiau keturis juodaodžius muzikantus, įsitaisiusius prie vyno parduotuvės kitapus gatvės ir diksilendo stiliumi atliekančius kalėdines dainas. Prieš valandėlę buvau tarsi apkurtusi, nieko negirdėjau.

Dorita jau buvo atsiskaičiusi su padavėju ir lūkuriavo prie durų.

– Kite, eini? – sušuko nekantraudama.

Užsimaukšlinau gobtuvą.

– Taip, jau lekiu.

– Eini? – nustebo Knutas ir sukikeno. – Maniau, suksi uodegą. Juk nenorėjai eiti. Prisipažink.

– Nenorėjau.

– Va va! Žinok, aš moku skaityti mintis. Ir matau ateitį.

– Jis tikrai mato, – nusikvatojo Dorita. – Nagi, Knutai, papasakok apie Kitę. Kas jos dar laukia Paryžiuje.

– Viskas pasikeis, – pareiškė Knutas. – Dar regiu staigmeną. Nepaprastą. Ir tai nutiks šiandien.

– Ir kokia ta staigmena? – susiraukiau.

– Nepaprasta. Ir žinai kodėl?

Patraukiau pečiais.

– Biblijoje parašyta: „Laimi tik drąsuoliai. Tu nugalėjai savo baimę, atgavai pasitikėjimą, eini su mumis ir nuoga plaukiosi baseine, tad už drąsą būsi apdovanota.“

– Įdomu, – sumurmėjau, nors nepatikėjau nė vienu žodžiu. Pasimatymas su Klifordu – štai didžiausia staigmena. Kas dar gali būti?

Pirmas bučinys!

Taip, iš tikrųjų! Pirmas bučinys. Nuo tos minties net sukaitau. Atsisegiojau paltą. Šįkart Klifordas nepaleis manęs nepabučiavęs. Dieve mano! Jis apkabins mane, aš apsvaigsiu ir iki pat Velykų galvosiu vien apie jį. Staigmena – tai pirmas bučinys.

Deja, aš klydau.

3

SKYRIUS

Baseinas Mutono Diuvernjė gatvėje tapo mano gyvenimo kelrode žvaigžde. Knutas išpranašavo teisingai. Nuo tada viskas iš tiesų pasikeitė.

Baseinas buvo dailus, nedidelis, šviesus, išklotas baltomis plytelėmis, žodžiu, tipiškas paryžietiškas. Čia buvo taip karšta, kad vos įžengus ėmė pilti prakaitas. Karšta buvo ir persirengimo kabinose, ir koridoriuose. Ir vis dėlto nusimetusi drabužius įsisupau į rankšluostį. Niekaip neprisiverčiau nuoga rodytis svetimiems žmonėms, kurių čia buvo nemažai. Tiesiog nedrįsau.

Knutas susidomėjęs laukė manęs koridoriuje. Jis buvo nuogutėlis, visas kūnas apžėlęs juodais gaurais. Stovėjo taip, kad nori nenori pamatyčiau jo pasididžiavimą. Šis buvo ilgas ir plonas. „Ir ką Dorita jame rado?“ – antrąsyk nusistebėjau mintyse.

Knutas nepatenkintas bedė pirštu į rankšluostį, kuriuo buvau apsigobusi.

– Nesilaikai taisyklių. Tuojau nusimesk. Pažvelk į mane. Matai, aš nė kiek nesigėdiju.

– Tu įpratęs, o aš ne, – atšoviau. – Pirmiau pasidairysiu į kitas moteris. Jos tikrai bus gražesnės už mane.

– Fui, kokia nesąmonė! Nagi parodyk, ką ten turi.

– Ne! Nenoriu.

Raumenų pumpavimas sporto salėje, kūno tobulinimas, ajurveda, silikoninės krūtys, riebalų nusiurbimas, botoksas tais laikas buvo negirdėti dalykai. Ir vis dėlto šventai tikėjau, kad nuogos sukiotis tarp svetimų žmonių gali tik gražiausios iš gražiausiųjų, grietinėlė nuo grietinėlės, tik labiausiai save prižiūrinčios ir užsigrūdinusios moterys. Tačiau paaiškėjo, kad taip toli gražu nėra.

Vos tik Knutui iš paskos įžengiau į didelę salę, akimirksniu atsikračiau nevisavertiškumo komplekso. Nes pamačiau paprastus vyrus ir moteris. Ir visi buvo vyresni už mane, daug vyresni.

Vyrų buvo daugiau nei moterų. Jie juokdamiesi šokinėjo į vandenį arba išsižergę išsidrėbdavo ant gultų, nė kiek nesigėdydami savo nuogumo. Joks vyras nespoksojo į mane, o moterys apskritai nekreipė dėmesio.

Dorita jau pliuškenosi baseine.

– Eikš čionai! – sušuko man. – Vanduo šiltutėlis.

Knutas stryktelėjo aukštyn ir stačia galva nėrė į vandenį. Nusviedžiau rankšluostį ir, kol Knutas dar nespėjo išnirti, pūkštelėjau į baseiną.

Mmmmm… nuostabu! Tikra palaima. Daugiau jokių maudymosi kostiumėlių! Pasijutau laisva tarsi undinė, apsiverčiau ant nugaros ir ėmiau tabaluoti kojomis, fontanais taškydama vandenį. Dorita atplaukė prie manęs, norėjo kažką sakyti, bet tarp mudviejų įsispraudė Knutas, apkabino ją per liemenį, nutempė prie baseino krašto ir kilstelėjęs mikliai ištraukė iš vandens.

– Ką darai? – juokdamasi išrėkė toji.

– Pamasažuok man nugarą, – paliepė Knutas. – Kite, eikš šen! Ar žinojai, kad Dorita – tikras talentas?

– Neisiu, noriu paplaukioti.

– Ei, negadink žaidimo! – sviedė Knutas.

Turbūt apmaudavo, kad nepamatys manęs nuogos lipančios iš baseino. Bet man jo norai nerūpėjo.

Kiek laiko plaukiojau patenkinta, neturiu supratimo, bet staiga netekau amo. Į baseiną įšoko vyras, kurio prieš tai nebuvau pastebėjusi. Jis buvo puikiai sudėtas, plaukai žili. O Dieve! Juk tai Klifas! Nuogut nuogutėlis!

– Sveika, undinėle, – pamojo man išniręs ir ėmė plaukti artyn.

Mūsų akys susitiko – ir kaip susitarę puolėme kits kitam į glėbį. Abu niurktelėjome po vandeniu, paskui juokdamiesi išnėrėme ir vėl ėmėme akimis ryti vienas kitą. Kaip gyva to nepamiršiu. Mūsų kūnai liečiasi, jo oda tokia švelni. Ak, kaip norėčiau nuoga prisiglausti prie jo plačioje lovoje ir gulėti šitaip visą naktį.

– Parašei straipsnį? – paklausiau plakdama vandenį kojomis ir mostaguodama rankomis.

– Jau perdaviau į Niujorką.

– Taip greitai?

– Padiktavau telefonu.

– O kaip tavo dvidešimt svečių?

– Geriau nekalbėkim. – Klifordas murktelėjo ir pranėrė po manimi. Kai išnėrė, nusijuokė. – Tiesiog rojus! Dar niekada nesu plaukiojęs nuogas. O kur tavo draugai?

Galva mostelėjau į Doritą. Ji klūpėjo greta Knuto ir masažavo jam nugarą. Maniau, Klifas pasakys: „O, ji tikra gražuolė“, bet jis tik dėbtelėjo ton pusėn, linktelėjo ir vėl atsigręžė į mane. – Noriu apsukti kelis ratus, – pasakė ir plačiais mostais nusiyrė į baseino galą. Žmonės spruko jam iš kelio, aš irgi. Baseinas kaipmat ištuštėjo.

Kai vėl atplaukė prie manęs, jo veidas švytėjo.

– Reikės dažniau čionai ateiti. Buvo nuostabu. Bet mums metas.

Klifas įsitvėrė baseino krašto, man lipant kopėtėlėmis mandagiai nusigręžęs palaukė, kol visa apsivyniosiu rankšluosčiu. Toks jo elgesys man patiko. Knutas – storžievis, o Klifas – džentelmenas.

O nuogutėlis Knutas jau pėdino prie mūsų. Dorita tipeno greta, įsikibusi jam į parankę.

Knutas pasisuko į Klifą.

– Kaip gerai, kad atėjot, – pasakė užmiršęs pasisveikinti. – Turiu fantastiškos medžiagos apie nudistus. Apie tai dar niekas nėra rašęs. Norit?

– Gal kitą kartą, – atsiliepė Klifas, vyniodamas rankšluostį aplink klubus. – O kur čia dušinės?

– Čionai! – palikęs Doritą Knutas čiupo mane už rankos, nutempė į dušinę ir mikliai įstūmė į laisvą kabiną.

Dabar arba niekada, tariau sau ir nusimečiau rankšluostį. Pakreipusi galvą sugavau Klifo žvilgsnį. Jo akyse plykstelėjo žiburiukai. Staiga viskas pasikeitė – pasijutau it viliokė Lorelei ir buvo nė motais, kad nuoga stoviu priešais du vyrus.

Knutas atsuko čiaupus ir nė neatsiklausęs ėmė trinti man nugarą. Klifas prausėsi gretimoje kabinoje ir vis žvairavo mano pusėn. Pamačiau, kad jį ima siutas, tuoj užkunkuliuos iš pykčio.

– Tavo oda nuostabiai švelni. – Ir Knutas apsuko mane, ketindamas išmuiluoti krūtinę.

Klifas nebeištvėrė, prišoko prie Knuto, išmušė muilą jam iš rankos, pasilenkęs pakėlė rankšluostį, mikliai apgobė mane ir ištempė iš kabinos.