Stephen King - Dvikova

— Jeigu šitas žmogus ištars dar bent vieną žodį, sunaikinti jį! — įsakė seržantas.

— Regis, jie ketina mane nušauti, — pasakė Rėjus Flauersas, ir po akimirkos jo kabinos stiklas išlakstė į šalis, pažerdamas šukes ant valdymo pulto. Kažkur pasigirdo atgalinio ryšio signalas. Seržantas ištuštino savo apkabą, šaudydamas į valdymo pultą, ir signalas nutrūko. Komutatoriaus lemputės tebežybčiojo.

— Viskas, — grįžteldamas kreipėsi seržantas. — Po valandos mes turime būti Kartedže, ir aš ne...

Trys jo pavaldiniai vienu metu iššovė į seržantą, vienas kareivis iš greitašaudžio automato. Seržantas sutrūkčiojo priešmirtiniame šokyje, o paskui pro išdaužtą kabinos stiklą parvirto ant valdymo pulto. Jaunutis kareivėlis išsigandusiu spuoguotu veidu puolė isterikon. Likusieji sustingo, nepajėgdami patikėti tuo, kas įvyko. Ore pakibo sunkus parako svilėsių kvapas.

— Mes jį nužudėme! — isteriškai vaitojo kareivėlis. — Dieve švenčiausias, mes nužudėme seržantą Pitersą!

Jam niekas neatsakė. Jų veidai vis dar buvo apstulbę, nesuvokiantys, nors vėliau jie pasigailės, kad to nepadarė anksčiau. Visa tai atrodė kaip kažkoks mirtinas žaidimas, bet tai buvo ne jų žaidimas.

Pro telefoną, kurio ragelį Rėjus Flauersas nukėlė kaip tik prieš savo žūtį, pasigirdo tirada veriančių riksmų.

— Rėjau? Tu girdi, Rėjau? — moters balsas buvo pavargęs ir skambėjo pro nosį. — Aš nuolat klausausi tavo laidos, aš ir mano vyras, mes norime padėkoti tau už tai, ką padarei. Neleisk jiems su savimi susidoroti. Gerai, Rėjau? Rėjau?.. Rėjau?..

PRANEŠIMAS 234 ZONA 2 VISIŠKAI SLAPTAI

NUO: LANDONO ZONA 2 NIUJORKAS

KAM: VADUI KREITONUI

KODAS: OPERACIJA KARNAVALAS

NIUJORKO KORDONAI KOL KAS EFEKTYVŪS. MIESTO VALYMAS NUO KŪNŲ VYKSTA PALYGINTI RAMIAI. LIKVIDAVIMO LEGENDA DEMASKUOJAMA GREIČIAU, NEGU TIKĖTASI, BET VIS DĖLTO SITUACIJĄ MES KONTROLIUOJAME, KADANGI DIDESNĖ DALIS GYVENTOJŲ DĖL SUPERGRIPO SĖDI SAVO NAMUOSE. 50 PROC. KARIŠKIŲ, STAČIUSIŲ BARIKADAS ĮVAŽIAVIMO/IŠVAŽIAVIMO VIETOSE (DŽORDŽO VAŠINGTONO TILTAS, TRIBORO TILTAS, BRUKLINO TILTAS, LINKOLNO TILTAS, OLANDIJOS TUNELIS IR GREITKELIAI PRIEMIESČIUOSE), SERGA SUPERGRIPU. DAUGELIS KAREIVIŲ VIS DAR PAJĖGŪS VYKDYTI GAUTAS UŽDUOTIS. HARLEME, SEPTINTOJOJE AVENIU, TRYS ATVIRO NEPAKLUSNUMO ATVEJAI. DAUG PROBLEMŲ KELIA KARIŠKIŲ DEZERTYRAVIMAS, DEZERTYRAI SUŠAUDOMI. ASMENINĖ NUOMONĖ TOKIA: SITUACIJA DAR GYVYBINGA, BET PAMAŽU BLOGĖJA. PRANEŠIMO PABAIGA.

LANDONO ZONA 2 NIUJORKAS

Boulderyje, Kolorado valstijoje, ėmė sklisti gandai, kad Jungtinių Valstijų meteorologijos centras iš tikrųjų buvo virusų tyrimo karo tikslams centru. Gandą pusiau kliedėdamas pakartojo Denverio radijo stoties diskžokėjus. Birželio 26-ąją, dvidešimt trečią valandą, prasidėjo masinis bėgimas iš Boulderio. Iš Denverio buvo pasiųsta kuopa kareivių stabdyti pabėgėlių srautą, bet tai buvo tas pat, kas pasiųsti vaikiną su vanta kuopti Augijo arklides. Juos užplūdo daugiau kaip vienuolika tūkstančių žmonių — ligotų, persigandusių, turinčių vienintelę mintį išnešti kailį kaip įmanoma toliau nuo meteorologijos centro. Tūkstančiai kitų Boulderio gyventojų siūbtelėjo į skirtingas puses.

Penkiolika minučių po vienuoliktos toje Brodvėjaus vietoje, kur stovėjo meteorologijoj centras, naktį apšvietė sprogimas. Desmondas Remidžas, jaunas radikalas, pakišo daugiau nei šešiolika svarų plastikinių sprogmenų, anksčiau skirtų Vidurio vakarų teismų ir miestų valdžios pastatams sprogdinti. Sprogimo jėga buvo milžiniška. Ir kadangi buvo sugedęs laikrodžio mechanizmas, Remidžas išlėkė į orą drauge su visiškai niekuo dėta oro prognozavimo įranga bei įvairiais prietaisais. O tuo metu pasitraukimas iš Boulderio tęsėsi.

PRANEŠIMAS 771 ZONA 6 VISIŠKAI SLAPTAI

NUO: GARETO ZONA 6 LITL ROKAS

KAM: VADUI KREITONUI

KODAS: OPERACIJA KARNAVALAS

BRODSKIS NEUTRALIZUOTAS. KARTOJAME: BRODSKIS NEUTRALIZUOTAS. JĮ UŽTIKO LABORATORIJOJE, APKLAUSĖ IR SUŠAUDĖ UŽ JUNGTINIŲ VALSTIJŲ IŠDAVIMĄ. BUVO BANDYMŲ SUTRUKDYTI. IŠ 14 CIVILIŲ NUKAUTA 6, TRIS MANO ŽMONES SUŽEIDĖ. NIEKO RIMTO. ZONOS NR.6 PAJĖGOS DIRBA TIK 40 PROC. SAVO GALIOS. 25 PROC. SUDĖTIES SERGA SUPERGRIPU. 15 PROC. DEZERTYRAVO. SERŽANTĄ T. L. PITERSĄ, ĮSAKYMU PASIŲSTĄ IŠ KARTEDŽO Į RADIJO STOTĮ SPRINGFYLDE, NETIKĖTAI NUKOVĖ JO PATIES PAVALDINIAI. GALIMI IR KITI PANAŠŪS ATVEJAI, SITUACIJA SPARČIAI BLOGĖJA. PRANEŠIMO PABAIGA.

Kai vakaras nusidriekė per visą dangų, nelyginant narkoze užmigdytas ligonis ant operacinės stalo, du tūkstančiai Kento universiteto studentų Ohajo valstijoje išėjo į karo kelią — išmušė svarbių įvykių valanda. Du tūkstančiai maištininkų, pirmakursiai, nespėję išsivažinėti vasaros atostogų, būsimi žurnalistai, šimtas dvidešimt teatro studijos dalyvių, du šimtai „Būsimųjų Amerikos fermerių“ organizacijos narių, kurių susirinkimo laikas sutapo su plintančiu supergripo gaisru. Visus juos laikė universiteto teritorijoje nuo birželio 22-osios, jau keturias dienas. Žemiau pateikiamas policijos pokalbis nuo 19:16 iki 19:22.

— Numeri 16, numeri 16, jūs girdite? Alio.

— Girdime, numeri 20. Alio.

— Numeri 16, prie mūsų čia artėja būrys vaikigalių. Apie septyniasdešimt šiltų kūnų, sakyčiau, ir... pasitikrink, numeri 16, iš kitos pusės irgi artinasi žmonės... Viešpatie, tikriausiai jų daugiau kaip du tūkstančiai. Alio.

— Numeri 20, tai bazė. Alio.

— Girdime jus puikiai. Alio..

— Siunčiu jums Čamą ir Holidėjų. Atkirskite kelią automobiliu. Nieko nedarykite. Jeigu jie jus sutryps, ištieskite kojas ir mėgaukitės ramybe. Jokio pasipriešinimo. Supratote? Alio.

— Jokio pasipriešinimo, supratome. O ką rytinėje alėjos pusėje veikia kareiviai? Alio.

— Kokie kareiviai? Alio.

— Baze, čia Dadlis Čamas. O, po velniais, tai yra numeris 12. Atleiskite. Didelė minia vaikėzų artėja prie Barouzo alėjos. Apie šimtas penkiasdešimt žmonių. Dainuoja ar šūkauja, velniai juos žino. Bet, kapitone, Viešpatie, ten gi kareiviai. Jie su dujokaukėmis ir rikiuojasi į grandinę. Panašu, kad ruošiasi šaudyti. Alio.

— Numeri 12, alėjos gale prisijunkite prie numerio 20. Instrukcija ta pati. Jokio pasipriešinimo.

— Aišku, baze. Ryšį baigiu.

— Baze, tai numeris 17. Tai Holidėjus, baze. Jūs girdite? Alio.

— Girdžiu. Alio.

— Aš seku įkandin Čamo. lš vakarų į rytus alėjos link artėja dar apie du šimtai žmonių. Jie neša lozungus visai kaip septintajame dešimtmetyje. Viename parašyta: KAREIVIAI, MESKITE GINKLUS, o kitame — TIESĄ, TIESĄ IR TIKTAI TIESĄ. Jie...

— Man nusispjaut, kas ten jų plakatuose parašyta, numeri 17. Sekite paskui Čamą ir Pitersą. Užkirskite jiems kelią. lš garso tai primena tornado viesulą. Alio.

— Gerai. Ryšį baigiau.

— Universiteto apsaugos viršininkas Ričardas Barlėjus kreipiasi į pietinėje universiteto teritorijoje dislokuotų ginkluotųjų pajėgų vadą. Kartoju: tai apsaugos tarnybos viršininkas Barlėjus. Žinau, kad jūs klausėtės mūsų pokalbių, taigi atsakykite neišsisukinėdami. Alio.

— Kalba pulkininkas Albertas Filipsas. Mes klausome jūsų, šefe Barlėjau.

— Baze, čia numeris 16. Tie puskvaišiai buriasi prie paminklo karo aukoms. Regis, jie artėja prie kariškių. Tai siaubinga. Alio.

— Pulkininke Filipsai, čia Barlėjus. Prašom pranešti savo ketinimus.

— Man įsakyta išlaikyti visus universiteto teritorijoje. Vienintelis mano ketinimas — įvykdyti įsakymą. Jeigu šie žmonės nori tik pamitinguoti, tuomet viskas gerai. Bet jeigu jie mėgins išsiveržti iš karantino — tuomet blogai. Alio.