Дэнни Уоллес - Jis sako Taip!

Susidomėjęs skaičiau toliau. Jei taip, buvo sakoma skelbime, jūsų augintinio nuotrauka gali laimėti jums 100 svarų sterlingų ir geidžiamiausią titulą — Advertiser naminio gyvūnėlio metų nugalėtojo vardą!

Jau buvo minimi keli labai stiprūs konkurso dalyviai, konkurentai, pavyzdžiui Burbulas iš Mail End gatvės ir Pipė iš Stebondeilo gatvės. Nė vienas jų man neatrodė labai ypatingas. Pirmas atrodė kaip paprasčiausias šuo, kuriam kažkas uždėjo akinius nuo saulės, o kitas — tiesiog nutukęs katinas (manau, šeimininkams jis tikrai atrodė panašus į burbulą).

Na, dėl vieno tai jau tikrai neabejojau. Taip — be galo myliu gyvūnus. Garantuotai. Tik neturiu jokio naminio gyvūnėlio. Turiu skubiai kokį nors įsigyti, jei nenoriu, kad Burbulas arba Pipė begėdiškai pasiglemžtų man priklausantį titulą.

Liepos 20-oji

Šiandien sutaupiau aštuonis svarus nusipirkęs „puikiai tinkančias, praktiškas, elastingas džinsines kelnes“. Reklamoje buvo sakoma, kad jos tekainuoja 7,99 svaro ir pristatomos nemokamai. Kelnių liemuo labai tąsus ir elastingas — tokius be galo mėgsta močiutės ir žmonės su viršsvoriu. Be to, džinsus puikiausiai galima skalbti skalbimo mašinoje.

Niekada gyvenime tokių nenešiosiu.

Liepos 21-oji

Kažkas ant mūsų daugiabučio sienos pakabino skelbimą, klausiantį: AR DOMITĖS SKVOŠU? IEŠKAU SKVOŠO PARTNERIO. GAL NORITE JUO TAPTI? Nesvarbu, kad niekada gyvenime nežaidžiau skvošo. Nusipirkau raketę ir paskambinau vyrui, vardu Bjornas. Susitarėme savaitgalį susitikti Bethnal Gryne ir pažaisti skvošą.

Liepos 22-oji

Laikraštyje Standard perskaičiau, kad Jungtinės Karalystės trichologų asociacija Londone nemokamai ištiria plaukus visiems pageidaujantiems vyrams. Nusprendžiau išsitirti plaukus ir aš. Atvykau į kliniką, vyras už didžiulio stalo papasakojo, kuo jie užsiima, ir man greitai paaiškėjo, jog jis mane kalbina persodinti plaukus. Nelabai supratau, kur žada tuos plaukus sodinti, tačiau kalbėdamas vis žiūrėjo man į galvą. Paklausė, ar negalėtų greitai apžiūrėti mano plaukų ir, žinoma, leidau jam tuo užsiimti. Atsistojęs man už nugaros su milžinišku padidinamuoju stiklu kiek pabaksnojo galvą, o paskui pareiškė: „Taip, jau tikrai pastebimi ankstyvieji plikimo požymiai. Vyriško pobūdžio.“ Mane taip išgąsdino, jog, atrodė, pajutau, kaip plaukų linija pasislinko dar kokiu milimetru arčiau pakaušio. Plinku! Tai jis kaltas! Tai vis to mokslininko triukai! Gavau kelis bukletus ir grįžęs namo bei apsiginklavęs šukomis ir liniuote puoliau prie veidrodžio. Šunsnukis teisus. Plaukai retėja. Jei nebūčiau sutikęs tirtis, galbūt taip niekada nė nebūtų nutikę ir vis dar turėčiau tankius kaip vaikystėje plaukus.

Pakeliui namo sustabdė dar vienas pagyvenusių žmonių globos organizacijos darbuotojas. Pradedu galvoti, kad jie manęs specialiai tykoja.

Liepos 23-oj i

Kol kas dar nepavyko surasti naminio gyvūnėlio. Pamaniau, kad galėčiau nusipirkti žuvytę ir nusiųsti jos fotografiją, tačiau tame konkurse renkamas ypatingas gyvūnas, o abejoju, ar labai ypatingai atrodytų žuvelės fotografija. Nepanašu, kad kas pažiūrėjęs į auksinės žuvelės fotografiją pagalvotų: „Oho, tai bent charakteris!“ Galų gale nufotografavau kaimynų katę ir nusiunčiau nuotrauką konkursui.

Skvošas su Bjornu irgi nelabai nusisekė. Tikėjausi, kad galiu pasikliauti kažkokiu slaptu prigimtiniu skvošo žaidėjo talentu, bet, matyt, jo nebuvo nė trupinėlio. Nemanau, kad buvau geras partneris, nors Bjornas sakė paskambinsiąs man.

Liepos 25-oji

Elektroniniai laiškai, vis užklystantys į mano pašto dėžutę, siūlo dar daugiau vaistų. Gavau pasiūlymą nusipirkti Propecia (nuo plikimo) ir Pro zac (nuo depresijos). Manau, kad juos derėtų vartoti kartu. Užsisakiau abu vaistus.

Liepos 26-oji

Ką tik suvokiau, kad jeigu taip nutiktų ir laimėčiau Advertiser paskelbtą ypatingo gyvūno nuotraukos konkursą, o kaimynai sužinotų apie tai, būtų gana sunku paaiškinti, kodėl nusprendžiau nusiųsti jų katės fotografiją tam gražuolių konkursui. Net nepažįstu tų kaimynų. Būtų labai keista proga susipažinti. „Sveiki. Aš gyvenu šalia jūsų. Beje, išsiunčiau jūsų katės atvaizdą konkursui.“

Taigi nusiunčiau konkursui dar vieną fotografiją, kurią radau internete. Tai buvo taip pat katinas, tik šis dėvėjo mažutę skrybėlaitę ir peruką. Mano nuomone, turėjo neabejotinai nurungti kaimynų katę.

Daviau šiam katinui Stiuarto vardą, nes vargu ar kas kitas būtų sugalvojęs pavadinti rainį tokiu vardu. Tai tikriausiai nuliūdins daugelį žmonių Stiuarto vardu.

Liepos 28-oji

Pristatė vaistus Propecia . Kartu ir Prozaką. Skaitau Prozako informaciniame lapelyje apie galimus šalutinius reiškinius. Greitas nuovargis. Apatiškumas. Vidurių užkietėjimas. Nervingumas. Sąnarių skausmai. Padidėjęs prakaitavimas. Dėmesio sutrikimas. Atminties praradimas. Sumažėjęs seksualinis aktyvumas.

Įsivaizduoju, jog turėtumėte būti nemenkai iškankinti depresijos, kad pasirinktumėte nors vieną šių alternatyvų.

Bandau išgerti vieną tabletę. Pasijuntu šiek tiek apsvaigęs, tai trunka gal dešimt minučių, bet toks poveikis gali būti ir dėl to, kad esu nieko nevalgęs. Šiek tiek skauda kelio sąnarį, bet nemanau, kad dėl Prozako.

Rugpjūčio 1-oji

Išradau kai ką naujo! Buvau vaizdo kasečių parduotuvėje — norėjau surasti filmą su Džetu Li ir pastebėjau ženklą, raginantį žmones prieš grąžinant pervynioti peržiūrėtas kasetes. Pagalvojau, kad metas ištarti Taip , tik kiek vėliau, bet sunerimau — o jei pamiršiu? Štai tada ir pagalvojau apie neįtikėtiną, automatiškai kasetę pervyniojantį dėklą! Turėtų veikti labai paprastai ir efektyviai — vos uždarai dangtelį, nedidelis magnetas užkuria varikliuką ir, kol keliauji namo, kasetė pervyniojama. Visiškai paprasta ir puiku. Šiandien pat išsiunčiau šį pasiūlymą patentų ir prekės ženklų institutui.

Įdomu, ar gražuolė Sju Polard sutiktų filmuotis šio dėklo reklamoje?

Rugpjūčio 2-oji

Pradėjau labai gailėtis, kad į konkursą išsiunčiau svetimo katino fotografiją. Na, nesvarbu. 100 svarų sterlingų grynaisiais atpirks patirtus nemalonumus, nors tikriausiai visus tuos pinigus teks pakloti už katę, kurią įsigysiu, kad išvengčiau klastingų klausimų.

Šiandien pradėjau ilgą ir sunkų kelią, kad išsipildytų svajonė, kurios, tiesą pasakius, niekada ir neturėjau, — tapsiu slaugos specialistu!

Raučvilio universitetas Amerikoje ieško studentų, norinčių mokytis šios profesijos nuotoliniu būdu. Pasirodė, kad man nieko nė nereikės mokytis ar gilinti žinias slaugymo srityje. Slaugytojo laipsnis suteikiamas remiantis mano gyvenimo patirtimi: daktaro laipsniu (neturiu), slaugytojo patyrimu namuose (neturiu) ir taip toliau, baigiant „žiūrėjimo įpročiais“. Nustačiau vaizdo magnetofoną, kad įrašytų šiąnakt rodomą Holbio miesto seriją. Negaliu patikėti — būsiu slaugytojas! Surašiau internetinėje svetainėje prašomus visus asmeninius duomenis ir dar sumokėjau 400 svarų sterlingų — pasinaudojau viena iš mano „naujojo tipo“ kreditinių kortelių. Aš beveik daktaras! Nuostabu!

Rugpjūčio 3-oj i

Bjornas, skvošo gerbėjas, vis dar nepaskambino. Jis tikrai sakė, kad paskambins.

Kodėl vyrai tokie šunsnukiai?

9 SKYRIUS