Дэнни Уоллес - Jis sako Taip!

Nuo: Sultonas Kvabusas

Tema: Skubus verslo pasiūlymas

Muskato rūmai

P. D. 632

Muskato PC 113

Omanas

Dėmesio,

Labai džiaugiuosi galėdamas Jums parašyti. Norėčiau prisistatyti ir paprašyti Jūsų patarimo ir neatidėliotinų veiksmų.

Esu Omaras, nužudyto sultono sūnus, po tėvo mirties tapęs Omano sultonato valdovu.

Jėzau! Ką tik gavau laišką iš sultono sūnaus! Padaryti reveransą ar nusilenkti? Kodėl sultono sūnus parašė būtent man? Kaip tai nutiko? Kaip jis sužinojo apie mane?

Sužinojau apie Jus ir Jūsų profesionalizmą iš tėvo, taigi visiškai pasitikiu Jumis. Tikiuosi, jog priimsite mano pasiūlymą ir leisite pasinaudoti ypatingais Jūsų verslo gebėjimais.

Mano verslo gebėjimais? Kokie tai gebėjimai? Profesionalizmas? Iki šiol maniau, kad reikia rašyti profesionalumas...

Prašau jūsų laikyti šį laišką paslaptyje. Mano, kaip ir žuvusio tėvo, gyvenimas — jūsų rankose.

Ką?

Vakar naktį politiniai priešai žiauriai nužudė mano tėvą.

Ką?!

Dabar tie patys priešai bando atimti iš manęs paveldėtus turtus. Man pavyko slapta paimti 40 milijonų dolerių ir ketinu kuo greičiau palikti šalį.

Kaip galima slapta paimti 40 milijonų dolerių? Gal vogčia nukniaukdavo po dolerį per savaitę? Ir taip ištisas 40 milijonų savaičių?

Norėčiau, kad leistumėte pasinaudoti jūsų profesionalizmu versle ir padėtumėte man saugiai investuoti pinigus.

Po galais, su kuo valgomas tas profesionalizmas versle?

Jei priimsite mano pasiūlymą, gausite 25% nuo visos sumos (10 milijonų dolerių).

Gerai, viskas aišku. Puiku. Tai kada duosite pinigus?

Prašau niekam nepasakoti apie šį laišką. Tikiuosi, sutiksite padėti man. Neatidėliokite sprendimo, parašykite tučtuojau, nes mums reikia pasiruošti. Tebūnie viskas Dievo valioje.

Omaras

Gerasis Dievuli!

Bet palaukite... Panagrinėkime viską atidžiau.

Nužudyto sultono sūnus prašo mano pagalbos. Mano! Ir dar siūlo 10 milijonų dolerių. 10 milijonų už vienintelį ištartą Taip! Net 25 000 svarų atrodo nereikšmingi. Tikrai, atrodo, jog Taip ketina padaryti mane turtingą!

Žinoma, kaip visuomet, būsiu šiek tiek skeptiškas. Tokius pasiūlymus gaunu ne kasdien. O dar geriau pagalvojus, kažin ar galėčiau prisiminti, kada paskutinį kartą kokiu nors reikalu pagelbėjau sultonui. Nors truputėlį. Ne, ir didžiuotis čia nėra kuo. Ir dar — nelabai žinočiau, kaip padėti ir kokios pagalbos jiems reikia. Gėda prisipažinti, tačiau labai menkai teišmanau apie stebuklingus skraidančius kilimus, ir, jeigu man įteiktumėte didelį lenktą kardą, tikriausiai kuo greičiau jo atsikratyčiau grąžindamas atgal.

Tačiau žmogus pateko į bėdą ir laukė atsakymo... ir aš atrašiau...

Kam: Sultonas Kvabusas

Nuo: Denis Volisas

Tema: Re: skubus verslo pasiūlymas

Gerbiamasis Omarai, nužudytojo sultono sūnau,

Taip, žinoma, kad padėsiu Jums!

Denis

P. S. Užuojauta dėl Jūsų tėvo.

Štai ir viskas.

Dabar, kažkur virtualioje erdvėje skrieja mano sutikimas ir linkėjimai susirūpinusiam sultono sūnui. Šis tikriausiai slepiasi kažkur po stalu ornamentais išpuoštuose rūmuose duris užrėmęs kėde. Vargšas neturi į ką atsiremti — jį gina vienintelis praplikęs džinas. O nelaimėliui jau reikia slapstytis. Drebėdamas dėl savo gyvasties, slapta, nakties priedangoje, gal netgi persirengęs moterimi valstiete persikelia iš vieno kaimelio į kitą. Koks laimingas jis pasijus, kai sužinos, jog aš, paprastas vyrukas Denis Volisas, šiuo metu išsiterliojęs burną dantų pasta, esu pasiryžęs pasidalyti su juo profesionalizmu versle!

Sėdėjau prie kompiuterio vis spaudinėdamas pašto dėžutėje nuorodą „atnaujinti paštą“. Tikėjausi, kad spragtelėjęs pele pagaliau išvysiu taip lauktą atsaką iš Omaro. Tačiau kiekvieną kartą teišgirsdavau duslų dunkstelėjimą — tas, kas suinstaliavo mano kompiuterį, buvo nurodęs, kad būtent toks garsas palydėtų žinią, jog naujų laiškų pašto dėžėje nėra. Dunkstelėjimas tarsi per karvės pilvą. Pum... Jokių naujų žinių. Ko čia nerimsti? Niekas tau nerašo. Niekas, net kiti nuobodos.

Tačiau neketinau palikti Omaro nelaimėje vieno. Užsiplikiau dar vieną puodelį arbatos, pasirausęs spintelėje radau sausainį ir prisėdau prie kompiuterio — sėdėjau įbedęs akis į ekraną, tikėdamasis, kad vargšas Omaras atrašys. Labai norėjau pasakyti jam, kad viskas bus gerai, tegu tik negaišuoja.

Paskui man atsibodo ir ėmiausi savų reikalų.

Ploviau indus, kai išgirdau: Bim... Bam... Naujas laiškas!

Baimindamasis, kad Omaras pavojuje, pripuoliau prie kompiuterio.

Laiškas buvo nuo Hanos.

Deni,

Noriu tik įsitikinti, kad tu pernelyg neliūdi dėl tų prarastų 25 tūkstančių svarų.

Hana

Atsakiau.

Hana,

Nėra ko jaudintis. Ką tik sutikau padėti nužudyto sultono sūnui. Jis sakė, kad duos man 10 milijonų dolerių.

Deni s

Šiek tiek luktelėjau, tačiau atsakymo iš Hanos vis nebuvo. Tikriausiai užsiėmusi.

Atrodė, kad šiandien, išskyrus Omarą, nieko nevyksta. Nėra net kam pasakyti Taip . Galų gale net nusprendžiau, kad šiandien bus ta diena, kai vis tik nueisiu į darbą.

Nė neabejojau, kad rasiu ką veikti.

Pirmasis Didelis Dalykas atsiradęs Australijoje, jei jau norite žinoti, buvo Didysis Bananas.

1963 metais jį pastatė amerikiečių emigrantas Džonas Landis, norėdamas išreikšti pagarbą ir meilę bananams bei pritraukti lankytojus iš tolimiausių kampelių.

Jam pavyko.

Bananų mėgėjai iš visos Australijos plūdo prie Didžiojo Banano džiaugdamiesi, kad pasaulyje yra bananai, bei galėdami pabraidyti po šalia plytinčią bananų plantaciją. Didysis Bananas tapo simboliu visko, kas susiję su šiais vaisiais. Šalia jo ištikimi bananų mylėtojai galėjo viešai demonstruoti jausmus.

Tai reiškė dar viena: nuo 1963 metų Džonas Landis parduodavo gerokai daugiau bananų.

Gal būtent dėl šios priežasties idėja statyti didžiulius daiktus paplito.

Vos ne tuo pačiu metu Australijos šiaurėje, pietuose, rytuose ir vakaruose gyventojai suprato, kad gali patraukti dėmesį prie savo fermų, verslo ar mėgstamo užsiėmimo paprasčiausiai pastatę milžiniškas spalvingas skulptūras, skirtas pagerbti tam, kas taip nedavė ramybės jiems patiems. Nuo Sidnėjaus iki Sanšaino pakrantės šalia greitkelių ir šunkelių vienas po kito ėmė dygti Didžiuliai Dalykai, visai kaip man buvo pasakojusi Liza. Nėra ko stebėtis, kad vieni sulaukė daugiau pagyrų ir pripažinimo nei kiti... 1972 metais iškilęs Didysis Ananasas — ekspertai vieningai sutaria — yra turbūt pats sėkmingiausias statinys iš visų Didelių Dalykų, aštuntajame dešimtmetyje labai išpopuliarinęs visa, kas susiję su ananasais. Tačiau apie Didžiąją Austrę — didžiulį paminklą Maningo upės baseine randamoms austrėms — mėgsta kalbėtis labai nedaugelis australų. Nudūrę akis žemėn, greičiausiai tepasakytų tik tiek, kad tai antras pagal dydį Didžiulis Dalykas, po Didžiosios Krevetės, esančios tik už kelių kilometrų į šiaurę.