Дэнни Уоллес - Jis sako Taip!

Buvau nusiteikęs ryžtingai. Turbūt psichologiškai tai buvo svarbu, kad nepalūžčiau. Gal tuomet priimtas spendimas buvo tiktai bandymas apsisaugoti. Gal požiūris, kurio laikiausi, apsaugojo mane nuo to, kad neįklimpčiau į juodų minčių liūną. Tačiau iš tiesų nebesijaudinau netekęs 25 000 svarų tuojau po to, kai juos laimėjau. Jeigu rimtai, tai net džiugino mane.

Pasakiau sau, kad jeigu įlipau į traukinį beveik tuščiomis kišenėmis, tai ko jaudintis, kai ir išlipu neturėdamas pinigų. Taip padėjo laimėti pinigus. Taip padarė mane turtingą. Reikia pripažinti, kad tik dėl savo bukagalviškumo tų turtų netekau, tačiau sakymas Taip čia niekuo dėtas. Taip norėjo, kad turėčiau tuos pinigus. Norėjo, kad man sektųsi. Ir šventai tikėjau, kad netruks prabėgti daug laiko, kol Taip pamėtės dar vieną panašią galimybę. Jei tik turėsiu kantrybės laukti.

— Kai ką turiu, — pasakiau Janui. — Norėčiau, kad pasaugotum.

Atvertęs dienoraštį, šįkart jo galą, ištraukiau popierinę nosinaitę.

— Nori, kad pasaugočiau nosinę?

— Čia ne šiaip nosinė. Bent jau nebe nosinė. Tuo metu neturėjau jokio geresnio popieriaus. Perskaityk. Tai manifestas. Taip manifestas .

Atsidusęs Janas ėmė skaityti balsu. Pastebėjau, kad daro tai vis geriau ir sklandžiau.

TAIP MANIFESTAS

Aš, Denis Volisas, būdamas sveiko proto, rašau šį svarbų pareiškimą.

— Tu visiškas, tiesiog neįmanomas kvai...

— Skaityk toliau! Tai svarbu! Tai svarbus mano gyvenime sprendimas!

Prisiekiu, kad būsiu atviras visoms galimybėms. Prisiekiu, kad gyvensiu taip, jog nepraleisčiau nė menkiausios pasitaikiusios progos. Prisiekiu, kad atsakysiu Taip į kiekvieną pasiūlymą, prašymą ar pakvietimą — net visai nereikšmingus, kasdien pasitaikančius dalykus.

PRISIEKIU, KAD NUO ŠIOS DIENOS SAKYSIU TAIP VISUR IR VISADA, KAIP ANKSČIAU SAKYDAVAU NE.

Stengsiuosi sakyti Taip iš visų jėgų. Tačiau žmonės, žinantys, kad esu Taip žmogus, neturėtų pasakoti apie tai kitiems ar naudotis tokia padėtimi. Turiu galvoje tave, Janai.

— Kam man reikia pasinaudoti tavo padėtimi? Tu beviltiškas! Pasmerktas!

Pamojavau, kad nutiltų — vis tik derėjo suprasti momento svarbą.

Taip darysiu iki Naujųjų metų.

P. S. Tai ne kvailiojimas. Tai naujas gyvenimo būdas.

— O, dėl Dievo meilės... — prabilo Janas. — Iki metų pabaigos? Dar šitiek mėnesių! Tu gausi galą!

— Viskas bus gerai!

— O ką darysi, jei paprašys būti dviejose vietose iš karto? — bandė prigauti Janas.

— Tada labai pasistengsiu, kad taip ir padaryčiau.

— Žmonės pastebės! Jie pastebės, kad ko tik bepaklaustų atsakai Taip!

— Aš peržiūrėjau veiksmų planą. Nesakysiu: „Taip, Berlynas yra Škotijoje“ arba „Taip, laukiuosi dvynukų? Negalima elgtis nesąžiningai. Tačiau sakysiu Taip visoms atsiveriančioms progoms. Prašymams. Pasiūlymams. Kvietimams. Žmonės galvos, kad esu paprasčiausiai... laimingas.

— Galvos, kad esi kvailys!

Janas vėl kažko labai susijaudino.

— Ir... Dieve mano... Ką gi tu darysi, jei kas nors paprašys nužudyti žmogų?

Jano veide šmėstelėjo baimingas susirūpinimas. Pabandžiau draugą nuraminti.

— Janai, gyvenime taip nebūna.

— Jį, — Janas dūrė pirštu į sėdintį kampe senį. — Nužudyk tą vyrą!

— Janai, šitaip negalioja, — žvilgčiodamas į sunerimusį pensininką gesinau draugo entuziazmą. — Tu žinai mano nusiteikimą, todėl negalioja... Negali man siūlyti jokių... galimybių. Ir negali niekam nieko pasakoti. Aišku? Niekam. Noriu, kad tai būtų tikra. Tikras, nuoširdus žmogiškumo ir pozityvumo eksperimentas.

— Negaliu patikėti, kad tikrai šitaip sugalvojai...

— Man tai svarbu.

— O kas nutiks, kai tau nepasiseks?

— Ką turi galvoje, sakydamas „Kai nepasiseks“? Kaip gali nepasisekti? Viskas, ką ketinu daryti, tai viskam sakyti Taip. Kas čia gali nepasisekti?

— Viskam sakyti Taip. Ir kaip gali pasisekti?

— Nesąmonė. Pamatysi pats — vis duosiu paskaityti savo dienoraštį. Žinosi viską, kas man nutinka.

— Niekada šito nepadarysi!

— Padarysiu!

— Tikrai, pats metas girtų ginčams!

— Ne. Jokių ginčių. Jokių lažybų. Tai svarbiau.

— Gerai. Bet jei sužinosiu, kad kam nors pasakei Ne, tai...

Janas metė į mane nuožmų žvilgsnį.

— Na, ir kas tada?

— Sugalvosiu paskui. O tu turėsi priimti bausmę kaip dera tikram vyrui.

— Gerai, — pasakiau.

— Gerai, — pasakė Janas.

— Gerai, — dar kartą patvirtinau.

Sukirtę rankomis atsisėdome. Pagalvojau, kad labai gaila, jog nekalbame amerikietišku akcentu, — viskas būtų skambėję daug dramatiškiau. Ir dar pamaniau, kad Janas tikriausiai būtų tos pačios nuomonės.

O tada išgirdau Janą klausiant:

— Alaus?

— Taip, — priėmiau pasiūlymą.

5 SKYRIUS

kuriame Danielis gauna žinutę iš Omano sultano

Norėčiau, kad neliktų dėl šio reikalo jokių abejonių.

Rūpestingai sukūręs Taip manifestą , žinojau, kad ką tik priėmiau svarbiausią sprendimą per visą savo neilgą gyvenimą.

Sprendimas buvo svarbesnis nei geri pažymiai. Svarbesnis nei universiteto baigimas. Netgi svarbesnis nei mano išvykimas iš Argo, kai buvau penkiolikos. Ir, labai panašiai kaip išvykimas iš Argo, šis sprendimas buvo toks pat jaudinantis, nes neturėjau nė menkiausio supratimo, kuo tai gali baigtis. Buvo sunku išskirti kažkokį vieną tikslą. Kur link pasuksiu? Ką tikiuosi pasieksiąs? Niekas daugiau šiame reikale nedalyvavo — joks varžovas ar priešininkas, nereikėjo niekam padaryti įspūdžio ar nugalėti, nebent save patį. Taip, mudu su Janu kažką kalbėjome apie bausmę, bet tai tebuvo vyriškumo demonstravimas. O gal veikiau jau bandymas sudrausminti save — tarsi būdas priminti sau uodegą, kad išspausčiau iš savęs kuo daugiau ir tvirtai laikyčiausi nusiteikimo. Nusiteikimo paklusti atsitiktinai sutiktiems žmonėms, nusiteikimo daryti bet ką... Viskas — nebesu padėties šeimininkas. Nebegaliu nieko planuoti. Galiu tik priimti tai, kas nutinka. Tikrąja to žodžio prasme — galiu tik sutikti. Kai kurie žmonės sako, kad negali pasakyti Ne. Dabar aš tapau lygiai toks pat.

Pirmąją savo Taip gyvenimo dieną pabudau apie devintą ryto ir tuojau pat pagalvojau, kad gal kaip tik išaušo ta diena, kai pagaliau pasirodysiu BBC radijo stotyje ir imsiuosi darbo. Galop nusprendžiau, kad tikriausiai ne, tai ne ta diena. Laukė tiek daug svarbių dalykų. Turiu tiek daug dar neištartų Taip . Kai praeis tas naujumo įspūdis ir šiek tiek įgusiu sakyti Taip , tada gal pasirodysiu ir darbe. Dabar, sakykime, dirbsiu namuose. Kai esate laisvai samdomas darbuotojas, galite leisti sau taip elgtis.

Įsijungiau kompiuterį, užsiplikiau puodelį arbatos ir patikrinau pašto dėžutę. Kaip įprastai, atplaukė visas kalnas šlamšto, reikalaujančio paspausti nuorodą, apsilankyti internetinėje svetainėje, šaukte šaukė apie puikiausias sąlygas pasiimti paskolą ir užstatyti žemę arbą ką nors nusipirkti už pusę kainos (ačiū Dievui, nė viena žinutė nesibaigė tiesioginiu paliepimu pirkti). Tačiau paskui atsiverčiau laišką, kurį paskaitęs ne tik nustebau — visiškai suglumau.

Nes tai, ką perskaičiau, buvo pagalbos šauksmas. Beviltiškas prašymas padėti.

Kam: denis@denisvolisas.com