Джин Сэссон - Princesė - visa tiesa apie gyvenimą po šydu Saudo Arabijoje

Ji parašė Tahani, kad meilė kelia jai nerimą, nes žinojo, kad jai draudžiama tekėti už krikščionio. Laris buvo katalikas; jis nieku gyvu nesutiks atsiversti į islamą, nors jųdviejų padėtyje tai būtų padėję.

Nė mėnesiui nepraėjus Tahani gavo antrą laišką; jame jau labiau galėjai justi neviltį. Samyra ir Laris negalį gyventi vienas be kito. Samyra gyvens su juo, kol mokosi Londone, vėliau bėgs į Jungtines Valstijas – ten juodu susituoksią. Tada, pasak Samyros, jos tėvai Amerikoje galės nusipirkti namus šalia jos. Ji buvo įsitikinusi, kad glaudūs šeiminiai ryšiai dėl to nenukentės, bet ji bus priversta atsisakyti Saudo Arabijos pilietybės. Mes niekados nebepamatysime jos tėvynėje, nes ji suprato negalinti grįžti į mūsų kraštą po tokio skandalingo įvykio kaip vedybos su kitatikiu.

Tačiau Samyros tėvai taip ir nesužinojo apie dukters dilemą: abu kartu su vairuotoju akimirksniu žuvo, kai važiuojant per judrią Rijado sankryžą į jų automobilio šoną rėžėsi sunkvežimis su vandens cisterna.

Arabų pasaulyje mirus šeimos galvai (vyrui) gyvų likusių šeimos narių reikalais ima rūpintis vyriausias jo brolis. Mirus Samyros tėvui, jos globėju tapo vyriausias jo brolis.

Retai kada tų pačių tėvų vaikai būna tokie skirtingi. Samyros tėvas buvo atlaidus ir mylintis, jo brolis – griežtas ir nepalenkiamas. Būdamas nepaprastai religingas, jis dažnai reiškė nepasitenkinimą, kad brolio dukra tokia nepriklausoma. Samyrai įstojus į Londono aukštąją mokyklą jis taip pasibaisėjo, kad nuo to laiko nesikalbėjo su jos tėvu.

Jis piktinosi moterų švietimu ir manė, kad geriausia dukras kuo jaunesnes ištekinti už senyvų, išmintingų vyrų. Jis pats neseniai vedė trylikametę. Jai, panašiai mąstančio vyro dukrai, vos prieš kelis mėnesius prasidėjo menstruacijos.

Samyros dėdė turėjo keturias dukras ir tris sūnus. Dukras sėkmingai ištekino vos pasirodžius pirmiems brandos požymiams. Mokslų jos beveik neparagavo, tik buvo išmokytos moteriškų darbų – virti ir siūti. Tiesa, joms gerai išlavino skaitymo įgūdžius, kad galėtų atmintinai kalti Koraną.

Kitą dieną po tėvų žūties Samyrą ištiko dar vienas sukrėtimas. Iš dėdės, dabar tapusio šeimos galva, paštu atėjo įsakymas: „Grįžk į Rijadą pirmu lėktuvu. Parsivežk visus savo daiktus.“

Baimė atsidūrus dėdės globoje susidurti su žiauria gyvenimo tikrove paskatino Samyrą sukaupti drąsą ir negalvojant strimgalviais pulti į nežinomybę. Ji su Lariu pabėgo į Kaliforniją – vėliau paaiškės, kad tai buvo lemtinga jos klaida.

Įžūlus merginos nepaklusnumas baisiai užgavo globėją. Tuo metu jis nežinojo apie Samyros meilužį užsienietį ir nesuprato tos savavalės merginos, nes iki tol nebuvo susidūręs su savo nuomonę turinčiomis, nenuolankiomis moterimis.

Praėjus beveik mėnesiui dėdė taip ir negavo iš Samyros jokios žinios; jis jau įsivaizdavo, kad dukterėčia mirė ir jos kūnas pūva bedievių krašte. Jis ėmė dar uoliau jos ieškoti, bet nieko nepešė. Galiausiai, vyriausio sūnaus spiriamas, nusileido ir nusisamdė privačią seklių agentūrą išsiaiškinti, kur pasidėjo brolio vienturtė.

Vieną ankstų rytą tironas Samyros dėdė putodamas iš įniršio atvažiavo į Tahani rūmus gniauždamas rankoje seklių agentūros ataskaitą ir pareikalavo, kad mano sesuo, kuriai Samyra patikėdavo visas paslaptis, pasakytų, kur ta „bedievė dukterėčia ir kitatikis jos meilužis“.

Tahani net išpūtė akis, kai pasakodama mums tą epizodą stebėjosi Samyros dėdės pykčiu: jis daužė galvą į jos namų sienas, prašė Alachą padėti jam nužudyti dukterėčią, svaidydamasis rūsčiais prakeiksmais prisiekinėjo atkeršysiąs bedieviui meilužiui. Jis prakeikė dieną, kai broliui gimė dukra, ir garsiai meldė Dievą apleisti jo netikinčią dukterėčią visokiomis baisiomis nelaimėmis. Jis pareiškė, esą ji nuplėšusi šeimai garbę ir ištisos ateities kartos jos nebeatgaus.

Nebegalėdama pakęsti jo riksmų ir draskymosi, Tahani išbėgo iš namų ir nuvažiavo į savo vyro Chabibo kontorą. Grįžusi į rūmus pora Samyros dėdės neberado, tačiau jis paliko tarnams baisų įspėjimą: kiekvienas, priglaudęs dukterėčią, patirs jo rūstybę. Norėdamas numaldyti žmonos baimę Chabibas susirado dėdę ir atvėsino jo įtūžį patikindamas, kad dukterėčia nepalaiko jokių ryšių su mūsų šeima.

Svetimoje šalyje Samyra gyveno visiškai atskirta nuo giminės ir nežinojo, kad nesiliaujantis ieškoti jos dėdė dabar perima visų šeimos narių paštą. Grasindamas baisiomis bausmėmis, jeigu jam nebus pranešta apie bet kokį ryšį su dukterėčia, jis įbaugino visus artimuosius. Jis neabejojo, kad mergina anksčiau ar vėliau pasiilgs bendravimo su savo žmonėmis; kai „didžioji nusidėjėlė“, taip jis vadino Samyrą, nebeištvers viena, pro jo budrias akis neprasprūs. Jam tereikia laukti.

Tuo tarpu Kalifornijoje Laris suabejojo, ar myli Samyrą, ir ši ėmė blaškytis lyg pasiklydusi miške. Meilužio abejingumas skaudžiai užgavo jai širdį. Ji paskambino Tahani didžiai išsigandusi ir netikra dėl savo ateities. Ką jai daryti? Naujame krašte ji turi mažai pinigų ir dar mažiau draugų. Už Lario ji nebeištekės, tad jai nebus leista likti Amerikoje. Chabibas neprieštaravo, kad Tahani toliau draugautų su Samyra, bet žmonos prašomas nusiųsti jai pinigų, atsisakė.

Samyros sąskaitoje buvo likę vos keli tūkstančiai dolerių. Iš nevilties ji paskambino mylimiausiai tetai, jauniausiajai tėvo seseriai. Baimindamasi brolio galios teta klusniai pranešė jam apie dukterėčios skambutį. Sužinojęs apie Samyrai iškilusius sunkumus, dėdė kruopščiai suplanavo, kaip ją sugauti ir vėl valdyti.

Jis atviliojo dukterėčią į Kairą pažadu, kad ten ji taikiai grįš į šeimą, iš kurios pabėgo, ir nusiuntė pinigų kelionei. Samyra paskambino Tahani ir ašarodama pasakė neturinti kitos išeities. Lario meilė užgeso ir jis neturi jokio noro remti ją pinigais. Mokslų ji dar nebaigė, tad negali įsidarbinti ir užsidirbti pragyvenimui. Pinigų nebeliko. Ji skambinusi į Saudo Arabijos ambasadas Vašingtone ir Londone. Jų darbuotojai jos nė kiek neužjautė. Kai paaiškindavo apie savo padėtį, jie atžariai liepdavo jai grįžti į šeimą. Nuo tikrovės nepabėgsi – ji turi grįžti į Saudo Arabiją.

Samyra pasakė Tahani, kad jai baugu, bet ji turi vilties, jog tetos sako tiesą, nes jos prisiekė, esą brolis atlyžo ir sutiko leisti jai tęsti studijas Londone. Gal vis dėlto dėdė gerai elgsis su vienturte brolio dukra. Tahani buvo įsitikinusi, kad dėdės rūstybė nė kiek neatlėgo, bet jos neperspėjo, nes matė, kokia beviltiška Samyros padėtis.

Kairo oro uoste Samyrą pasitiko dvi tetos ir du pusbroliai. Jie nuramino jos nuogąstavimus kalbomis, kad atkūrusi santykius su šeima grįšianti į Londoną. Samyra nudžiugo ir nusprendė, kad viskas bus gerai.

Ji grįžo į Rijadą.

Nesulaukusi žadėto Samyros skambučio Tahani labai nusiminė. Galiausiai paskambino jos giminaitėms, bet šios pasakė, kad mergina šiek tiek sukarščiavo ir prasta savijauta neleidžianti jai šnekėtis su draugėmis. Jos patikino Tahani, kad Samyra jai atskambins, vos tik pasijus geriau.

Antrą savaitę po Samyros grįžimo viena iš merginos tetų, paprašyta leisti su ja pasikalbėti, pranešė, jog sutarta dėl vedybų ir Samyra norinti, kad Tahani jai nebeskambintų, nes būsimasis vyras nepalankiai žiūrintis į žmonos vaikystės drauges.

Samyrai pagaliau pačiai pavyko susisiekti su Tahani. Draugė pasakė, kad jos viltys sudužo vos pamačius dėdę. Belaukdamas jųdviejų susitikimo jis vis labiau niršo, o kai pamatė „bedievę“ dukterėčią, išvis nebesivaldė.