Джин Сэссон - Princesės Sultanos dukros

Nenoromis sutikome. Vieną popietę, kai Maha turėjo važiuoti į ligoninę, mūsų vairuotojas laukė priešais namą. Nusprendžiau ją paskubinti. Įėjau į dukters kambarį tuo metu, kai ji kišosi pistoletą į pritvirtintą prie šlaunies rudą odinį dėklą.

Ginklas! Netekau žado. Karimas tą dieną buvo atėjęs į namus perpietės; išgirdęs garsius mudviejų balsus, jis atėjo pažiūrėti, kas darosi. Po audringo aiškinimosi Maha prisipažino, kad per karą jiedvi su Aiša ėmė ginkluotis – jei kartais Irako armija prasiveržtų iki Rijado! Dabar, karui pasibaigus, ji manė galint reikėti apsaugos nuo dorovės policijos, vėl pradėjusios kelti grėsmę moterims gatvėse.

„Dorovės (ar religinė) policija“, kartais vadinama mutava, yra dorovės skatinimo ir kovos su ydingu elgesiu būriai. Pasibaigus Persų įlankos karui ir užsienio žurnalistams išvykus iš Karalystės, šitie fanatikai ėmė veikti kaip niekada aktyviai. Jie suiminėjo ir traukė baudžiamojon atsakomybėn mano šalies moteris.

Maha su Aiša nusprendė nepakęsiančios tų moteris nevaržomai puldinėjančių fanatikų priekabių.

Žiūrėjau į dukrą susirūpinusi ir priblokšta. Nejaugi ji ketina šaudyti į dvasininkus?!

Karimas išsiaiškino, kad pistoletas – Aišos tėvo. Kaip daugelis Saudo Arabijos vyrų, jis turėjo visą šaunamųjų ginklų kolekciją, tad nepasigedo dviejų pistoletų, pavogtų dukters ir Mahos.

Įsivaizduokite, kaip nustėrome pamatę, kad pistoletas užtaisytas ir neturi saugiklio! Maha pro ašaras prisipažino, kad jiedvi su Aiša treniravosi šaudyti iš tų ginklų aikštelėje už Aišos namo!

Maha nusiminė, kai įsiutęs tėvas atėmė neteisėtai laikomą ginklą ir įgrūdo ją į mersedesą. Karimas pats sėdo prie vairo ir kaip beprotis lėkė Rijado gatvėmis į Aišos namus grąžinti ginklo ir įspėti Aišos tėvus apie pavojingus mūsų dukterų žygius.

Taip paskubomis buvo sušauktas mudviejų su Karimu ir Aišos tėvų pasitarimas. Abiem dukroms buvo įsakyta nekišti nosies iš Aišos kambario.

Mudvi su Aišos motina, vis dar užsidengusios juodomis skraistėmis, sėdėjome atskirtos ir kalbėjomės apie vaikus, kuriuos paleidome į šį pasaulį. Keista, tačiau bent kartą gyvenime džiaugiausi, kad mano veidą dengia šydas, nes su neslepiama panieka galėjau spoksoti į Aišos tėvą – vyrą, žaginantį mažas mergaites. Mano nuostabai, jis buvo jaunatviškos išvaizdos ir orios laikysenos.

Saugokis panašių į rožę, mintyse įspėjau save, nes rožės turi spyglių. Pagrindinė tema tą vakarą buvo mūsų dukros, tad neturėjau kada galvoti, kokios tamsios paslaptys slypi šiuose namuose.

Tai, ką mudu su Karimu tą vakarą sužinojome apie sukrečiančius vyresniosios mūsų dukros įsitikinimus, neduos mums ramybės iki dienų galo.

Aš skeptiškai žiūriu į neteisingą tvarką ir žiaurius papročius, Saudo Arabijos moterims primetamus tų, kurie šitaip griežtai – ir dažnai klaidingai – aiškina Pranašo įsakymus, bet nė kiek neabejoju, kad yra tik vienas Dievas, kaip tvirtina jo pasiuntinys Mahometas. Trys mūsų vaikai buvo auklėjami gerbti Pranašo mokymą ir Dievo mums duotą Koraną. Man širdį sukaustė šaltis ir aš visa nustėrau išgirdusi, kaip mano atžala keikia Dievą ir smerkia Jo žodį.

Kai Aišai ir Mahai buvo pranešta, kad jų tėvai pagrįstai nusprendė, jog nuo šiol merginos privalės vengti viena kitos draugijos ir susirasti naujų draugių bei interesų, mano duktė nusiplėšė nuo veido šydą, įtūžusi iškėlė galvą ir pažiūrėjo tokiu piktu žvilgsniu, kad įvarė siaubo net man, išnešiojusiai ją savo įsčiose ir žindžiusiai savo krūtimi. Jeigu nebūčiau girdėjusi Mahos žodžių savo ausimis, niekas nebūtų manęs įtikinęs, kad ji galėjo taip kalbėti.

– Nesielgsiu, kaip liepiat! – ryžtingai nusiteikusi klykė mūsų duktė. – Mudvi su Aiša išvyksim iš šios nekenčiamos šalies ir įsikursime svetur. Mums šlykštu čia gyventi, ar girdit, šlykštu! Šioje siaubingoje šalyje moteris privalo taikstytis su baisiomis neteisybėmis.

Mahai iš burnos dribo seilės, kūnas tirtėjo iš nesutramdomo įsiūčio. Ji sugavo mano žvilgsnį.

– Jeigu mergina gyvena kukliai, ji kvailė. Jeigu jai atrodo, kad taip ir reikia gyventi, ji veidmainė. Jeigu ji tiki kažkokį Dievą, ji silpnaprotė!

Karimas apstulbo. Vargais negalais atgavęs žadą tarė:

– Maha, tu burnoji prieš Dievą!

– Prieš Dievą? Kaip galima prieš jį burnoti, jeigu jokio Dievo nėra?!

Karimas pašoko ant kojų ir pirštais užčiaupė Mahai lūpas. Aišos motina sukliko ir nualpo: už tokį pareiškimą mano gimtinėje gali sumokėti gyvybe.

Aišos tėvas paliepė vesti iš jo namų mūsų netikėlę dukrą.

Mudu su Karimu ėmėme galynėtis su Maha – staiga ji įgijo milžinės jėgą. Mano dukra išėjo iš proto! Tik pamišėliai gali turėti tokios antgamtiškos jėgos! Po ilgo stumdymosi ir tampymosi mudviem su Karimu pavyko nugrūsti dukrą ant užpakalinės automobilio sėdynės. Nulėkėme namo. Kol Karimas vairavo, mėginau raminti Mahą, nebepažįstančią savo motinos. Galop ji nurimo ir gulėjo lyg nualpusi.

Iškvietėme gydytoją egiptietį, juo pasitikėjo mūsų šeimos gydytojas. Jis veltui mėgino mus raminti, esą visame pasaulyje paauglės patiria daugybę tokių sutrikimų, ir ėmė cituoti statistiką apie keistus negalavimus, nuo kurių, matyt, kenčia tik moterys.

Gydytojas tai aiškino savaip. Pasak jo, lytiškai bręstančiai mergaitei dideliais kiekiais ima gamintis hormonai, ir dėl to ji trumpam netenka proto. Girdi, jis gydęs daugybę karališkosios šeimos merginų, kurioms šitaip buvo sutrikusi psichika; nė vienai nekilo jokių komplikacijų ar nuolatinių liekamųjų reiškinių. Gydytojas šypsodamasis pareiškė dar nepraradęs nė vienos pacientės.

Jo manymu, Mahai reikia keletą dienų duoti raminamųjų. Per tą laiką isterija praeisianti savaime.

Jis paliko mums apsčiai vaistų ir prižadėjo aplankyti ligonę rytą.

Karimas padėkojo gydytojui ir palydėjo iki durų. Jam grįžus mudu ilgai susimąstę žiūrėjome vienas kitam į akis. Žodžių nereikėjo.

Karimas davė nurodymus paruošti privatų lėktuvą, aš tuo metu paskambinau seseriai Sarai ir susitariau, kad Abdula ir Amani pagyvens pas ją, kol mes grįšime. Mudu su Karimu nusprendėme nuskraidinti Mahą į Londoną. Jai žūtbūt reikėjo geriausios psichiatrų priežiūros. Paprašiau Saros laikyti paslaptyje, kas nutiko Mahai. Jeigu mūsų artimieji ims klausinėti, ji pasakys, kad Mahai reikia gydyti dantis, todėl dažnai teks lankytis Londone.

Daug Saudo Arabijos karališkosios šeimos narių nuolat keliauja į užsienį gydytis ar taisyti dantų, tad tokia kelionė nežadins didelio smalsumo.

Kraudama Mahos drabužius, aptikau nerimą keliančių knygų ir dokumentų, paslėptų tarp jos apatinių. Čia gulėjo daugybė veikalų apie astrologiją, juodąją magiją ir raganystę. Maha pabraukė daugybę vietų, kuriose smulkiai buvo aiškinama apie apreiškimus ir pranašystes. Tačiau didžiausią rūpestį man sukėlė daiktai, turintys užtraukti baisias negandas ją užgavusiems žmonėms arba sužadinti meilę iš pirmo žvilgsnio, ar užburti ir šitaip sukelti mirtį.

Man užgniaužė kvapą, kai pamačiau Abdulos apdaru apvyniotą juodą akmenį ir kažkokią birią pilką medžiagą. Stovėjau prispaudusi delną prie kaktos ir galvojau: ar taip gali būti? Nejaugi Maha kėslavo pakenkti savo vieninteliam broliui? Jei taip yra iš tikrųjų, vadinasi, esu niekam tikusi motina.

Pametusi galvą laksčiau ir rinkau įkalčius, demaskuojančius barbariškus dukros pomėgius. Sumišusi mėginau prisiminti, kuo nuo vaikystės užsiėmė Maha. Iš kur mano duktė sužinojo apie tuos dalykus, kaip ji sukaupė visą tų juodų įrankių lobyną?