Джин Сэссон - Princesės Sultanos dukros

Prisiminiau Hudą, seniai mirusią tėvo vergę, ir stulbinančius jos gebėjimus pranašauti ateitį. Tačiau Huda mirė, kai mano dukra dar nebuvo gimusi. Mano žiniomis, joks kitas išlaisvintas vergas ar tarnas iš Afrikos mūsų namuose neturėjo Hudos raganiškų sugebėjimų.

Tada prisiminiau savo anytą Nurą ir pasijutau, lyg gavusi smūgį kumščiu. Čia Nuros, ne kieno nors kito, darbas! Anyta nemėgo manęs nuo tos akimirkos, kai mudvi susipažinome. Tekėdama už jos sūnaus, buvau jauna ir kvaila mergiotė; įžūlus, maištingas mano būdas iškart padarė jai prastą įspūdį. Nusivylusi, kad jos sūnus su manimi neišsiskyrė ir neparsivedė antros žmonos, Nura nesiliovė manęs nekęsti, tik kruopščiai slėpė antipatiją po perregima apsimestos meilės skraiste.

Iš Karimo pasakojimų Nura netruko įsitikinti, kad mano silpnoji vieta – Maha. Nuo mažų dienų Mahą draskė prieštaringi, skaudūs išgyvenimai. Nura pamatė, kad dėl to mergaitė yra pažeidžiama, ir pasinaudojo.

Iš visų moteriškosios lyties vaikaičių Nura visuomet teikė pirmenybę Mahai, o sutrikusi mergaitė su dėkingumu priėmė jos dėmesį. Maha praleisdavo su senele valandų valandas. Magiškomis jėgomis karštai tikinti Nura neabejotinai negaišo laiko ir išmokė mano dukrą tamsių savo pačios tikėjimo paslapčių. Kaip galėjau būti tokia kvaila ir patikėti, kad anyta linki man gero?!

Buvau kvaila, nes man širdį suminkštino akivaizdus Nuros žavėjimasis Maha, ir aš dažnai nuoširdžiai dėkodavau anytai už didžiulį dėmesį labiausiai sutrikusiam savo vaikui. Iš antipatijos man Nura nusprendė nugramzdinti mano emociškai trapią dukrą į dar gilesnę prarają.

Supratau turinti iškloti savo prielaidas Karimui. Teks kalbėti subtiliai, nes Karimui bus labai sunku patikėti, kad jo motina galėjo šitaip gėdingai elgtis. Jis gali iškreiptai suvokti tiesą, tada man, Sultanai, teks patirti visą jo pyktį, o Nura patenkinta sėdės savo rūmuose ir džiaugsis, kad jos nekenčiamiausia marti yra netikusi motina ir žmona.

2 Tradicinis Saudo Arabijos vyrų drabužis, plati mantija, vasarinis – iš baltos ar šviesios medvilnės, žieminis – iš tamsios vilnos.

3 Tradicinis visą kūną dengiantis musulmonių apdaras.

4 Čia ir toliau Koranas cituojamas pagal: Koranas: literatūrinis prasmių vertimas. Pataisytas ir papildytas leidimas. Iš arabų k. vertė muftijus Romas Jakubauskas. – Vilnius: Kronta, 2010.

Londonas

Amžinai negali mėgautis ramybe ir taika,

bet nelaimės ir kliūtys nėra begalinės.

Gaisro išdeginta stepių žolė vasarą atželia iš naujo.

• MONGOLIJOS STEPIŲ IŠMINTIS •

Stiprių vaistų veikiama Maha miegojo kaip užmušta, kol mudu su jos tėvu mintijome, kaip išsigelbėti iš rizikingos padėties. Visą kelionę lėktuvu į Londoną Karimas sėdėjo lyg suakmenėjęs ir išbalusiu veidu apžiūrinėjo šlykščius daiktus iš Mahos kambario, kuriuos buvau sudėjusi į maišelį. Jis ne mažiau už mane pasibaisėjo dukters susižavėjimu antgamtiniais reiškiniais.

Kurį laiką tylėjęs Karimas uždavė klausimą, kurio baiminausi.

– Sultana, iš kur kilo ta Mahos beprotystė? – Suraukęs kaktą jis balsu svarstė: – Manai, ji užsikrėtė nuo tos kvailės Aišos?

Muisčiausi sėdynėje nežinodama, ką atsakyti vyrui. Prisiminiau arabų išmintį, kurią mėgdavo kartoti švelni mano motina: „Musei niekada nepavyks įskristi į burną, žinančią, kada užsičiaupti.“ Jaučiau, kad dabar ne metas kaltinti vyro motiną Nurą: Karimas per vieną dieną jau patyrė per daug sukrėtimų.

Sukandau lūpą ir purtydama galvą atsakiau:

– Nežinau. Papasakosime gydytojui, ką išsiaiškinome. Gal Maha atskleis jam savo paslaptis, tada ir sužinosime.

Karimas pritariamai linktelėjo. Kitą skrydžio laiką mudu pakaitomis miegojome ir stebėjome dukrą; užmigdyta vaistų ji atrodė miela it angelas. Nežinia kodėl priminė man kitą karališkosios Saudidų šeimos atstovę – princesę Miša’il, jauną moterį, slėpusią savo draudžiamą meilę. Kai mano karališkosios pusseserės paslaptis iškilo aikštėn, jos gyvybę nutraukė bausmės vykdymo būrio šautuvų salvė.

Kol Karimas miegojo, žiūrėjau į Mahą ir galvojau apie princesę Miša’il.

Miša’il buvo vaikaitė princo Muchamedo ibn Abdel Azizo, to paties, kuris negavo karūnos, nes jo tėvas nusprendė, kad nuožmaus kario būdo žmogui nedera valdyti šalį.

Mudvi su Miša’il artimai nedraugavome, bet buvau ją susitikusi per įvairius karališkus renginius. Šeimoje ją visi pažinojo kaip gana padūkusią merginą. Ji dažnai atrodydavo liūdna, maniau, gal todėl, kad buvo ištekėjusi už senio, kuris nepajėgdavo jos patenkinti. Šiaip ar taip, ji jautėsi nelaiminga ir užmezgė romantiškus santykius su Chalidu Muhalhaliu, Saudo Arabijos ypatingojo pasiuntinio Libane sūnėnu.

Jų meilės romanas buvo kupinas aistros ir įtampos, ją kėlė nepakenčiama Saudo Arabijos visuomeninė atmosfera. Daug karališkosios šeimos narių sužinojo apie jų neteisėtus santykius ir kai jaunuolių porai iškilo grėsmė būti demaskuotai, juodu padarė lemtingą sprendimą drauge pabėgti.

Vyriausioji mano sesuo Nura tuo metu buvo Džidoje ir išgirdo šią istoriją iš pirmų lūpų – iš artimiausio Miša’il giminaičio. Baimindamasi šeimos rūstybės Miša’il mėgino inscenizuoti savo pačios mirtį. Ji pasakė artimiesiems einanti maudytis į privatų Raudonosios jūros paplūdimį. Ant kranto sudėjusi drabužius persirengė vyru ir bandė bėgti iš šalies.

Miša’il nelaimei, jos senelis princas Muchamedas buvo vienas įžvalgiausių ir įtakingiausių Karalystės vyrų. Jis nepatikėjo, kad vaikaitė nuskendo. Pareigūnams visuose pasienio postuose buvo duotas nurodymas dairytis princo Muchamedo vaikaitės. Miša‘il buvo sučiupta, kai mėgino sėsti į lėktuvą, išskrendantį iš Džidos oro uosto.

Visoje Karalystėje skambėjo telefonai – kiekvienas karališkosios šeimos atstovas tvirtino žinąs daugiau už kitus. Kas minutę pasklisdavo vis naujas gandas. Išgirdau, kad Miša’il buvo suteikta laisvė ir jai buvo leista išvykti iš šalies su mylimuoju. Paskui, kad senas jos vyras sutiko skirtis. Vėliau paskambino isterijos ištikta pusseserė; ji tvirtino, kad Miša’il nukirsta galva ir kad prireikė trijų kirčių, kol budelis atskyrė galvą nuo kūno. Negana to, ir tada Miša’il lūpos krutėjo ir sušuko mylimojo vardą – išsigandęs budelis pabėgo iš bausmės vykdymo vietos! Ar gali įsivaizduoti, klausė susijaudinusi pusseserė, kalbant nukirstą galvą?!

Galop išaiškėjo tikroji, labai šlykšti tiesa. Netveriantis pykčiu princas Muchamedas pareiškė, kad jo vaikaitė – svetimautoja, todėl turi atsakyti pagal islamo įstatymus. Miša’il ir jos meilužis turi būti nubausti mirtimi.

Karalius Chalidas, valdęs šios tragedijos metu, garsėjo atlaidžiu būdu. Jis patarė princui Muchamedui parodyti gailestį, bet tam nuožmiam beduinui gailestis buvo svetimas.

Bausmės vykdymo dieną su seserimis ir broliu laukiau žinios. Mes su seserimis tikėjomės, kad paskutinę akimirką mirties nuosprendis porai bus atšauktas. Ali, nieko nuostabaus, išsakė nuomonę, kad neištikima moteris turi paklusti islamo įstatymams ir rengtis mirčiai.

Tą karštą 1977 metų liepos dieną mano pusseserė Miša’il užrištomis akimis buvo parklupdyta prie žemių krūvos ir sušaudyta bausmės vykdymo būrio. Jos meilužis buvo verčiamas žiūrėti, kaip ji miršta, paskui jam kardu nukirsta galva.

Dar kartą uždrausta meilė kainavo gyvybę dviem jauniems žmonėms.

Visa ši istorija buvo slepiama. Saudidai tikėjosi, jog kalbos apie jauną moterį, nužudytą vien todėl, kad pamilo kitą, netrukus liausis. Nieko panašaus. Miša’il buvo palaidota dykumos smėlynuose, bet neužmiršta.